Pasakotojas romane ,,Dievų miškas"

,,Dievų miške” pasakojama apie lietuvių inteligentus, kurie pateko į fašistinę koncentracijos stovyklą - mirties lagerį, apibūdinama jos tvarka, prižiūrėtojai esesininkai ir jų pakalikai, kalbama apie kalinius, jų santykius.
Pasakotojo – beteisio kalinio – akimis matomas lagerio gyvenimas, tapomi sargų ir kalinių portretai. Šis pasaulis yra vertinamas humanisto, su pasauline kultūra susipažinusio intelektualo akimis.
Intelektualumas, blaivus žvilgsnis, atstumas tarp pasakotojo ir vaizduojamos tikrovės, savotiškas ramumas išskiria ,,Dievų miško” pasakotoją.
Vertinamasis pasakotojo santykis su vaizduojamais dalykais dažniausiai reiškiamas ironija.
Žodis ,,ironija” kilęs iš graikų klabos ir reiškia apsimetimą: kalbama tarsi pritariant, gėrintis, žavintis, o iš tikrųjų smerkiama, piktinamasi ar peikiama.
Ironiškasis ,,Dievų miško” pasakotojas
Neigiamas pasakotojo požiūris į lagerio esesininkus parodomas ironiškai juos vadinant ,,narsuoliais”, ,,karžygiais”, prižiūrėtojo Majerio skonis statyti kartuves šalia Kalėdų eglutės laikomas ,,pavyzdingu”. Tokie apibūdinimai – antifrazės – pabrėžia pasakotojo pašaipą ir pasmerkimą. Iš lagerio prižiūrėtojų šaipomasi vartojant deminutyvines formas, jie vadinami ,,galvažudėliais”, ,,banditėliais”.
Ironizuoja ir pats save
Ironiškas požiūris neišnyksta kalbant apie nelaimingus kalinius ir apie save. Gailią šypseną pasakotojui kelia kalinių bandymas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!