Ironija Balio Sruogos romane "Dievų miškas"

Balys Sruoga-moderniosios lietuvių prozos ir istorinės poetinės dramos pradininkas, kurį labiausiai išgarsino memuarinis romanas „Dievų miškas“. Šį romaną rašytojas sukūrė per du mėnesius sanatorijoje Birštone, kurioje gydėsi grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos. „Dievų miškas“-tai paties autoriaus atsiminimų knyga apie baisų koncentracijos stovyklos gyvenimą, tačiau B. Sruoga, įsukūnijęs į pasakotoją, išgyvenimus vaizduoja naudodamasis ironija, satyra ir grotesku.
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo keista, kad memuaruose vyrauja ironiškas tonas. Ironijos „ežio dygliai“ Sruogai buvo priemonė suvaldyti šokiruojančius išgyvenimus, išlaikyti savigarbą, buvo „skydas, kuriuo aš prisidengiau nuo mirties pavojaus“. Pats autorius yra pasakęs: „Jeigu aš be ironijos būčiau rašęs, as nebūčiau išgyvenęs.“ Teatro žmogui Sruogai šitai buvo artima, juo labiau kad lageryje, kur kalinys visiškai priklausomas nuo valdžios, viena atvira pastaba galėjo turėti lemtingų padarinių.
Balį Sruogą memuarų knygą „Dievų miškas“ įkvėpė parašyti sveiku protu nesuvokiama patirta kančia koncentracijos stovykloje, jo paties išgyventi, pasibaisėjimą keliantys, prisiminimai. Visame kūrinyje pastebime, jog autoriui buvo be galo sunku perteikti išgyventą kančią, tad kūrinyje labai opios temos yra paliečiamos per ironijos prizmę ir tai skaitytoją veikia stipriau nei atviras skundas ar savęs gailėjimasis: „[...] kojos mano buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!