Lagerio prižiūrėtojų paveikslai Balio Sruogos romane "Dievų miškas"

Lageris – tai vieta, kur laikomi karo belaisviai, kaliniai, o dar kitaip tai yra nužmogėjimo vieta. O lagerio prižiūrėtojai, dar vadinami esesininkais, tai fašistinės Vokietijos privilegijuotos sukarintos organizacijos SS nariai. Išgirdus šias dvi sąvokas, daugelis susiejame jas su Adolfo Hitlerio valdžia ir su vienu baisiausiu Europos gyvavimo laikotarpiu. Tai Antrasis pasaulinis karas, atnešęs pasauliui daug skausmo ir nerimo. XXa. penktajame dešimtmetyje koncentracijos stovyklose žuvo daugybė žmonių, prie kurių mirties artimai prisidėjo lageryje tvarką palaikę esesininkai. Apie skirtingų charakterio bruožų, elgsenos ir kilmės lagerio prižiūrėtojus rašė Balys Sruoga romane „Dievų miškas“. “Dievų miškas” – įvairiausių charakterių, teigiamų ir neigiamų asmenybių sąlyčio taškas. Tai memuarinis romanas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą, kuriame autorius neslėpdamas žiaurios ir jaudinančios tiesos aprašė sužvėrėjusius lagerio prižiūrėtojus, kurių žiaurūs ir kraugeriški veiksmai atsiliepė tolimesnėje koncentracijos stovyklos beteisių žmonių kasdienybėje. Taigi savo kalboje jus norėsiu supažindinti su keletu, daugiausia rašytojo dėmesio sulaukusių, Štuthofo prižiūrėtojų paveikslų.
Kaip suprantama, XXa. penktojo dešimtmečio kontekste, Antrojo pasaulinio karo metais, pasaulyje dominuojančioji valstybė yra Vokietija, tad ir lageryje ryškiausiai pasižymėjo tikrieji vokiečiai esesininkai. Vienas jų, grynas bavarietis – Traugotas Majeris. Jis didžiuodamasis savo kilme, kalbėdavo bavariška tarme ir taip per nosį, kad ne kiekvienas jį suprasdavo. Tai buvo aukštas, lieknas vyras, visuomet dailiai nusiskutęs, po blakstienomis šalia nosies turėjo ištatuiruotas mažiukes SS raides. Traugotas Majeris buvo menko išsilavinimo, bet buvo vienas protingiausių lageryje. Gal būtų buvęs ir visiškai protingiausias, jei nebūtų buvęs apsigimęs banditas. Majeris nuolat valkiojosi po kalinių gyvenamą lagerį, ten jis mėgdavo smurtauti prieš kalinius, o ypač išgėrus. Jis šventai tikėjo, jog kaliniai nėra žmonės, tad su jais galima elgtis kaip tik panorėjus. Šis vyras labai mėgdavo kalinius lazda pabaksnoti. Nuo jo pliaukštelėjimo pastoviai griūdavo žmonės, bet ne nuo to, kad girtas taip stipriai trenkdavo, bet dėl to, kad Majeris baisiai įsižeisdavo, kai kalinys, gavęs jo antausį, nepargriūdavo. Jis buvo tiesioginis visų kalinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!