Pasakos analizė: "Vargšas leidžia sūnų į mokslą"

Ko gero niekas nepaprieštarautų, jog pasakos – vienas iš ryškiausių ir žinomiausių tautosakos kūrinių visų pasaulio šalių kultūrose . Lydėdama žmogų nuo pat vaikystės pasaka ne tik puikiai išmoko atskirti gėri nuo blogio, bet ir atjautos, supratimo, užuojautos artimui ir ne tik. Labiausiai iš visų pasakų išskiriamos stebuklinės. Jos laikomos archajiškiausiomis ir meniškiausiomis. Stebuklinės pasakos gausiai gyvavo ir lietuvių pasakojamojoje tradicijoje. B. Kerbelytė, viena žymiausių lietuvių tautosakininkių Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge (LPTK) suklasifikavo dagiau kaip 80000 tekstų, iš kurių daugiau nei 18000 yra stebuklinių pasakų. Vieną iš jų, „Vargšas leidžia sūnų į mokslą“, aš ir pasirinkau išanalizuoti.
Minėtoji pasaka yra užrašyta Bebirtų kaime (Jurbarko raj.), pateikėjas – Baltramiejus Demereckis. Visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva, pasakomis labiau susidomėta ir imta jas užrašinėti tik XIXa., ši pasaka užrašyta apie 1887-1888 metus.
Jau iš pavadinimo matome, kad pasaka yra apie vargšą žmogų, kuris išleidžia savo sūnų į mokslus. Vaiko, dažniausiai sūnaus, išleidimo į mokslus motyvas nėra labai populiarus kaip našlaitės, pamotės ar raganos, bet paplitęs gan plačiai ir sutinkamas daugelio šalių folklore. Iki šiol nėra pavykę rasti vieningos stebuklinių pasakų klasifikacijos sistemos. Plačiausiai paplitusi yra istorinės – geografinės mokyklos atstovų suomio A. Arnės ir amerikiečio S. Tompsono klasifikacijos sistema, pagal kurią mano analizuojamoji pasaka priskiriama 325 tipui, kuris įvardijamas – burtininkas ir jo mokinys. Ši pasaka priskiriama nepaprastų priešininkų poskyriui, priskaičiuojami 151 tipo variantas ir 21 kontaminacijų skaičius.
Vaiko išleidimas į mokslus, ypač senovėje, nebuvo paprastas įvykis. Kaip žinia, mokslas buvo sunkiai įperkamas, nelengvai pasiekiamas (universitetų stoka, arba jie labai toli nuo gyvenamosios vietos), todėl kai apie mokslą kalbama pasakose, galime nuspėti, kad mokslas ir besimokantysis yra ypatingi, nekasdieniški ir taps pasakos ašimi.
Siužeto išskyrimas pasakoje yra labai svarbus, tačiau vieningos nuomonės – Kas yra siužetas? – nėra. Aš laikysiuos tokios nuostatos, kad kiekvienoje pasakoje randamas tam tikras reliatyviai užbaigtas pasakojimas, vadinamas motyvu, jų gali būti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!