Partnerio paieškos šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis

5. Kokimis priemonėmis dažniausiai naudojasi.
Sociologiniuose tyrimuose taikoma nemažai tyrimo metodų. Socialinių reiškinių tyrinėtojai dažniausiai naudoja tris pagrindinius informacijos rinkimo būdus: tiesioginį stebėjimą, dokumentų analizę ir apklausas – pusiau struktūruotą interviu. Pastarąjį būdą ir pasirinkau (Valackienė A., 2002, p. 46).
Apklausai naudojamos anketos. Anketa – tai formalizuotas klausimų rinkinys informacijai iš respondento gauti, taip pat klausimų, kuriuos apjungia tyrėjo siekimas ištirti kokį nors socialinį reiškinį ar procesą, visuma. Jos sudaromos, remiantis tyrimų tikslu, uždaviniais, tiriamaisiais klausimais. Ji yra aiški, nedviprasmiška, patikima. Kartu ji turi skatinti respondento norą bendradarbiauti, kuo teisingiau atsakinėti.
Anketinės apklausos metodas numato duomenų rinkimą naudojant anketos blanką (apklausos lapą, klausimyną), kuriame suformuluoti ir tam tikra tvarka išdėstyti klausimai, skirti respondentui (Guščinskienė J., 2004, p. 53). Taikant anketavimą, kaip sociologinės informacijos rinkimo būdą, respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus anketos klausimus. Šį apklausos lapą apklausiamasis užpildo savarankiškai, pagal nurodytas taisykles (Luobikienė I., 2004, p. 87).
Apklausos dalyku paprastai būna subjektyvi vertinanti apklausiamojo nuomonė apie elgesio vertybines orientacijas, kasdieninės veiklos veiksnius, požiūrį į aplinką.
Anketinė apklausa gali būti grupinė ir individuali. Grupinę apklausą galima vykdyti respondentų darbo, mokymosi, laisvalaikio praleidimo ir kt. vietose. Paprastai vienas apklausėjas dirba su 15 – 20 žmonių grupe. Anketa individualiai kiekvienam respondentui išdalijama darbo, mokymmosi arba gyvenamoje vietoje, iš anksto aptarus grąžinimo datą.
Grupinės anketinės apklausos privalumai
1. Užtikrina pakankamą atrankos dydį.
2. 100 – procentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis.
3. Galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui, pvz., giliau nesuvokiant klausimo esmės).
4. Galimybė respondentams konsultuotis su apklausos organizatoriumi (minimaliai).
5. Galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į klausimus eigą, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu.
6. Pagal respondentų reakciją preliminariai spręsti apie problemos reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką.
7. Anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis nei interviu.
Metodo trūkumai
1. Apklausėjo įtaka respondentams (balso, išvaizdos, bendravimo kultūros, etc.).
2. Laiko limitas: atsakant į anketos klausimus laikas ribojamas. Dėl respondentų reakcijos nevienodumo, mąstymo ypatumų jie į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!