Parlamento teisės teorija

1.Konstitucijos samprata (Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pagrindu). mes turime „gyvąją“ konstituciją, K nuostatos aiškinamos taip, kad atitiktų visuomenės poreikius šiuolaikinėje aplinkoje. K tekstas nėra keičiamas, tačiau jam suteikiama papildomų aspektų, todėl mes turime evoliucionuojančia K. [ Ar tai reiškia, kad KT kuria K? – jis kuria ta prasme, kad paaiškina, kuriuose rėmuose turi veikti K subjektai. KT nėra absoliučiai laisvas aiškinimo kūryboje: egzistuoja du požiūriai į KT K teksto aiškinimą: 1. Originalistinis (aiškinimas kiek įmanoma arčiau nenutolstant nuo K teksto („auksinė taisyklė“ aiškinti taip kaip parašyta). Santūresnis, konsertyvesnis. 2. Interpretentivizmas, kur aiškinamas ne pažodinis K tekstas, bet plačiau. 2.Konstitucinių įstatymų samprata (Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pagrindu). Konstituciniai įstatymai kaip Konst sudedamoji dalis ir kaip ne sudedamoji dalis. Konst įstatymai: 1. dėl Lietuvos valstybės (tai sudedamoji Konst dalis. Jo galia-Konst galia). Papildomas priimamas kaip pati Konstitucija; 2. konstitucinis aktas Dėl nesijungimo į postsovietinius blokus; 3. įstatymas Dėl įsigaliojimo tvarkos; 4. konstitucinis aktas Dėl narystės ES. Konstituciniai įstatymai didesnės galios, nes: • Konst vartoja dvi sąvokas-konst įstatymai, įstatymai-vadinasi Konst kūrėjas suteikia šioms sąvokoms skirtingą turinį, todėl šios sąvokos negali sutapti; • Šios sąvokos skirtos tam, kad galima būtų reguliuoti teisinius santykius skirtingais aktais (skirtingos teisinės galios). Vieni iš reguliuojamų santykių turi būti stabilesni, pastovesni-svarbesni santykiai. Konst įst siekiama reguliuoti teisinius santykius, kurie yra svarbesni nei kiti santykiai. Norint priimti konst įst reikia didesnio sutarimo, todėl nustatyta sudėtingesnė priėmimo tvarka-pagal Konst reikia daugiau balsų nei paprastam įstatymui. Konstitucinė doktrina (suformuluota Konst): 1. KĮ gali būti tik tokie įst, kurie prieš juos priimant yra įrašyti į KĮ sąrašą; 2. Pats KĮ sąrašas turi būti nustatomas KĮ; 3. Kol įst nėra įrašytas į KĮ sąrašą, jam negali būti taikomos procedūros, kurios numatytos KĮ priimti. Tokia samprata galiojo iki 1996m, iki Konst 47str pakeitimo. KĮ taip pat yra tokie įst, kurie įvardinti pačioje Konstitucijoje. Du KĮ šaltiniai: sąrašas; jei numato pati konstitucija. „tuščio lapo principas“-tokio įst 2002 birželio 20 nr. IX-961 būti negali, nes jis antikonstitucinis pagal sąrašą. 3. Seimo statuto, kaip teisės akto, ypatumai. Teisinėje literatūroje kaip savarankiški konstitucinės teisės šaltiniai nurodomi parlamentų reglamentai ir statutai, kurie reglamentuoja parlamento vidaus organizaciją ir darbo tvarką, Statuto ypatumai: 1. Statutas skiriasi reglametuojamų santykių pobūdžiu (seimo nario statusas, seimo struktūra ir darbo tvarka ir pan.) 2. Statutas įsigalioja kai jį pasirašo ne Respublikos Prezidentas, bet Seimo pirmininkas. Dėl to Prezidentas negali jo vetuoti 3. Seimo statutas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo, jeigu nenurodyta kitaip, o ne kaip kiti įstatymai nuo jų paskelbimo 4. Seimo statuto straipsniai gali būti naikinami, papildomi ar keičiami didesne nei puse visų Seimo narių daugu K 76str. nustatyta, kad S statutas turi įst galią. Ar yra skirtumas tarp akto, turinčio įst galią ir pačio akto įstatymo (juridinės galios prasme)? [ Kokiu aktu pakeistume S st? – (įstatymu dėl S st pakeitimo – pradėtų galiotų bendros įst galioji įst(t.y. turi pasirašyti Prezidentas. Šiuo atveju pasirašo S Pirmininkas. Tuo norėta užtikrinti > S savarankiškumą nustatant savo darbo tvarką ir struktūrą. Tai vienintele išimtis K, kur pasakyta, kad S st yra teisės akto forma, kur S st keičiamas S statutu. ; pačiu st – NE ; S nutarimu - NE) ] 4. Parlamento teisės samprata. Pt- tai normų visuma, kurie reguliuoja santykius(Seimo narių statusą), susijusius su parlamento organizavimu, funkcionavimu,jų veikla. 5. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė koncepcija. Konstitucinė koncepcija pagal Seimą, kaip tautos atstovybės,: 1.LR yra viena tautos atstovybė – Seimas. Prezidentas – valstybės vadovas. Tai ar prezidentas yra tautos atstovas? Nors jį renka tauta, tačiau tai nereiškia, kad jis yra tautos atstovas. Seimas – tai kolegiali institucija, kuri apjungia įvairių grupių, sluoksnių atstovus, tik ji gali integruoti šituos interesus ir tik juos integravus galima išreikšti tautos valią. 2.Tautos atstovybę steigia pati tauta. Kaip ji tai daro? Numatydama tautos atstovybę K-oje. Per šią atstovybę tauta vykdo savo suverenią galią. 3.Tauta įgalioja savo atstovybę veikti K-jos nustatytose įgaliojimų ribose. 4.Tam, kad tautos atstovybė nenukryptų nuo K-jos nustatytų rėmų, tauta kartu steigia K-jos kontrolės instituciją, t.y. Konstitucinį teismą, kuriam tauta paveda įgaliojimus tikrinti ar tautos atstovybė neperžengia įgaliojimų nustatytų K-je. Konstitucinis teismas turi įgaliojimus pripažinti Seimo išleistus aktus prieštaraujančius K-jai. K-ja yra saugoma nuo pačios tautos atstovybės, nes politikai gali veikti daugiau nei jiems leidžia K-ja. 6. Seimo funkcijos, Seimo veiklos nepertraukiamumas. Seimo funkcijos: 1. įst-ų leidyba 2. vykdomosios valdžios steigimas 3. vykdomosios valdžios kontrolė 4. biudžeto formavimas 5. tautos atstovavimas Kokių būdų K-joje įtvirtinti Seimo įgaliojimai: 1. jie yra nustatyti tiesiogiai(K-ja 67str) 2. K-ja pati nurodo, kad įgaliojimai g.b. nustatyti įst-uose. 3. kyla iš konstitucimio reguliavimo visumos ir būtinumo įgyvendinti Seimo f-jas.(implicidinis metodas.pvz.Seimas gali pareikšti savo nuomonę apie įvykius Gruzijoje). Seimo konstitucinės f-jos yra konstitucinė vertybė.Negali būti tokio teisinio reguliavimo, kad Seimas negalėtų įvykdyti savo f-jų. Valdžia yra teisėta tik tada, kai K-ja ir kiti teisės aktai yra grindžiami demokratiškomis, bendražmogiškomis vertybėmis. 7. Seimo nario laisvo mandato konstitucinė samprata. Esmė. Seimo nario galimybė balsuoti savo nuožiūra. T.y. antipodas imperatyviam mandatui, kurio nepripažįsta demokratinės visuomenės. Jis byloja apie tai, kad partijos, rinkėjai ir pan. gali duoti nurodymus kaip balsuoti, o jei to nedaro tai yra galimybė jį atšaukti. Siekis yra sudaryti sąlygas lygiateisiškumui ir nepriklosumumui Seimo nariams. Seimo narys vadovaudamasis trim dalykais: 1. Konstitucija; 2. Valstybės interesais (teisiškai apibūdinti kas tai yra praktiškai neįmanoma, todėl suponuoja suderinamumą su Konstitucija); 3. Savo sąžine (moralinė, etinė kategorija – t.y. nėra teisinė kategorija). Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario sąžinę ir tokius valstybės interesus, kurie yra orientuoti į Konstituciją, į kontitucinių vertybių įgyvendinimą – t.y. reikia viską vertinti kompleksiškai. 8. Reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu. Kas gali būti renkamas: 1) LR pilietis 2) 25 m. 3) Nesusiję priesaika ir pasižadėjimu kitai valstybei 4) Nuolat gyvenantys 5) Nebaigę atliktos bausmės (negali) 6) Neveiksnus (negali) 9. Konstitucinės nuostatos „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei" turinys. Reikalavimai priesaikai ir pasižadėjimui: 1) Tai įsipareigojimai kylantys iš kitos pilietybės turėjimo 2) Tai tokie įsipareigojimai su bet kokiu lojalumu tai valstybei. Asmenys, davę kitų valstybių piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti – tokia formuluotė buvo iki K-jos. Asmuo turi būti įrašytas į gyventojų registrą (nuolat gyvenantis asmuo pagal registrą). Kriterijai (nuolat gyvenančio asmens LR pagal CK): 1) Objektyvūs – rodo, kad faktiškai gyvena LR (dirba, gyvena). 2) Subjektyvūs – asmens ketinimas įkurti čia vienintelę pagrindinę interesų vietą. 10.Konstitucinės nuostatos „nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį" turinys. Nuosprendis siejamas su paudžiamąja atsakomybe ir baudžiamojiu įsakymu. Baigęs atlikti bausmę skaitosi kai turi būti atlikta brt kokia bausmė(visa). Rinkti tik tuos asmenys, kurie neturi kokių nors įsipareigojimų, kylančių iš nuosprendžio. Kol nesibaigęs lygtinumas, tol negali balatiruotis. Nebaigęs atlikti bausmės – suponuoja tai, kad asmuo turi prievolę, negali būti nepriklausomas nuo valstybės institucijų, todėl negali turėti laisvo mandato. Rinkimų įst: 65 dienos iki rinkimų turi būti atlikęs bausmę . 11. Seimo nario imunitetai. Seimo nario asmuo neliečiamas(teisiškai). Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka. – indemnitetas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. – imunitetas. Konstitucija įtvirtina tokį principą, kad Seimo nario laisvė negali būti suvaržyta. Šis principas negali būti interpretuojamas taip, kad gali būti grėsmė jo ar kitų asmenų saugumui. Gali būti sulaikomas tik tiek, kad būtų nustatyta jo tapatybė. Bet gali būti sulaikytas be Seimo sutikimo kai jis(Seimo narys) užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui. Seimas padaro pertrauką(1-2 val). Per šią pertrauką Seimas turi nuspręsti ar bus sudaryta komisija, kuri spręs ar duoti leidimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, arba surinkti ¼ Seimo narių parašų, kad būtų pradėtas apkaltos procesas. 12. Seimo nario darbo atlyginimas; draudimas gauti kitą atlyginimą. LR Konstitucija 60 strp.: 1. Atlyginimas – Seimo nario darbas yra atlyginamas iš valstybės biudžeto, o Seimas pats nusistato atlyginimą. Bazė (420) kart 9 bus atlyginimas ir plius išlaidos parlamentinei veiklai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad: a) atlyginimas turi būti pakankamo dydžio – tiek kad užtektų ir nereikėtų ieškotis papildomo; b) mokamas reguliariai – tam kad turėtų pastovų pajamų šaltinį; c) kadencijos metu negali būti mažinamas; d) įstatymas dėl Seimo nario atlyginimo pakeitimo įsigalioja nuo kitos Seimo kadencijos pradžios – t.y. Seimas negali sau nusistatyti atlyginimo, o gali nustatyti tik būsimajam Seimui. 2. Draudimai: ◦ kitą darbą; ◦ užimti kitas pareigas; ◦ nesuderinama su jokiomis pareigomis valstybės įmonėse ir organizacijose. Seimo narys gali būti Ministru Pirmininku ar ministru. MP koeficientas 14, o esant juo negali gauti Seimo nario atlyginimo. Ministrai gauna 420*14+ išlaidom 4,5. Sąvoka atlyginimas apima ne tik pinigines išmokas, bet ir kitokių formų apmokėjimai, kai tuo tarpu Seimo narys gali gauti tik pinigines išmokas iš biudžeto. Bet gali gauti atlyginimą už kūrybinę veiklą: 42 strp. 3 d. kuris suprantamas kaip tam tikro kūrinio sukūrimas, kurio sferos išvardintos. Tačiau 113 strp. kalba apie pedagoginės veiklos leidimą asmenims, tai vadinasi kūrybinė veikla neapima dėstymo – taigi Seimo narys negali dėstyti. 95 strp. kalba apie MP ir ministrus. 23 strp. ir 46 strp. kalba eina apie nuosavybę ir ar gali gauti atlyginimą iš savo turto? Konstitucija nedraudžia Seimo nariui naudoti savo nuosavybę ir gauti iš jos naudos, tačiau K. draudžia nuosavybę naudoti taip, kad tai virstu verslu. 35 strp. gali būti nariu, gali užimti pareigas, bet negali atstovauti santykiuose su intitucijomis, su organizacijomis, kurioms pavestos valstybės funkcijos. 13. Seimo nario darbinės veiklos apribojimai. 14. Seimo struktūros nustatymo konstituciniai pagrindai. Seimo struktūra ir tvarką nustato Seimo statutas. Tai reiškia, kad: 1) Seimo struktūra gali nustatyti tik pats Seimas 2) Jokia VV institucija ar pareigūnas negali įsiterpti į Seimo struktūros sudarymą 3) Pagal K-ja Seimas privalo nusistatyti savo struktūrą 4) Nurodytas teisės aktas, kuriame turi būti nurodyta Seimo struktūra – tai Seimo statutas Iš K-jos išplaukia, kad struktūra būtų tokia, kad: 1) Pats Seimas efektyviai galėtų vykdyti savo funkcijas 2) Kiekvienas Seimo narys galėtų įgyvendinti savo kaip tautos atstovo įgaliojimus Formuluotė, kad nustato SS-e negali būti aiškinama lingvistine forma, tai nereiškia, kad visi Seimo nario įgaliojimai gali būti nurodyti tik SS-e. Seimo nario teisės įtvirtintos trim lygmenim: 1) K-oje 2) Įstatymuose 3) SS-e Seimo struktūra – Seimas turi diskrecija pasirinkti kokius struktūriniu jis nustatys, kokius įgaliojimus įtvirtinti. Vadinasi Seimas gali nustatyti – struktūrinių padalinių pavadinimus, jų kompetenciją, jų tarpusavio santykius, jų atskaitomybės Seimui būdus ir kitus atvejus, susijus su Seimo veikla. Kas varžo? Konstitucijos normos ir principai. 1) Seimą varžo visų Seimo narių lygiateisiškumas, negali būti nustatyta tokia struktūra, kad nariai būtų nelygiateisiai. 2) Varžo Seimo nario laisvas mandatas. 3) Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas – Seime turi būti suformuoti tokie padaliniai. Konstitucinis aktas „Dėl narystės ES-oje“. Seimo struktūriniai padaliniai (pirmi du svarbiausi): 1) Frakcijos 2) Komitetai 3) Komisijos: nuolatinės ir laikinos 4) Seimo narių grupės 15. Seimo frakcijos: formavimas, veiklos tvarka, teisės. Frakcijos sudaromos pagal Seimo narių politines pažiūras. Tai yra lyg jungiamoji grandis, tarp politinių jėgų, kurios funkcionuoja visuomenėje ir asmenų, kurie yra Seime. Ar frakcijos yra konstitucinis institutas: 1) ne, nes jų susidarymas priklauso nuo Seimo narių valios 2) tai reikšmingas konstitucinis darinys Demokratinėse teisinėse valstybėse negali būti tokios situacijos, kai parlamentarai laisvai negalėtų jungtis pagal savo politines pažiūras. Demokratinėse valstybėse yra pliuralistinė, bet ne daugumos demokratija. Jie turi vienytis pagal politines pažiūras, nes tik tada jas gali išreikšti, subrandinti. Frakcijos turi konstitucinę prasmę, nes be frakcijų politinė valia negali subrandinta. Frakcijos gali būti kildinamos iš K-jos. Ar frakcijų buvimą lemia tik laisva Seimo nario valia? K-jos 35 str. dėl piliečių vienijimosi į asociacijas ir pan. Frakcijos nėra politinių partijų tąsa, jų atstovybė Seime. Frakcijos kuriasi pagal politines pažiūras ir atsižvelgiant į laisvą mandatą. Seimo narys išrinktas pagal partijos sąrašą, nebūtinai turi priklausyti tai partijai. Į frakcijas gali jungtis nariai nebūtinai iš tų partijų, o pagal savo laisvas pažiūras. Kiek Seimo narių gali sudaryti frakciją? Kokia proporcija su visų narių skaičium? 1) jos negali nei labai mažos, nei labai didelės; 2) reikia atsižvelgti į tai, kokius įgaliojimus ji turės; 3) koks bus santykis taro daugumos ir mažumos; 4) negali būti taip, kad mažos Seimo narių grupės atsirastų geresnėj padėtyje nei didelės, kaip susiklostys Seimo vadovybė. Mažas Seimo narių skaičius, gali stabdyti priėmimą. Frakciją sudaro 7 nariai. Frakcijos formuojamos pareikštine veikla. Seimo nariai susiburia į frakciją, sugalvoja pavadinimą ir kreipiasi į Seimo pirmininkui, visi struktūrai padaliniai naudojami ........... . tie, kurie nenori jungtis į frakcijas, tada jie pripažinsi vieno mišrios Seimo narių grupės, ši grupės turi tas pačias teises kaip ir frakcija. Seimo dauguma – daugumą sudaro tie seimo nariai, kurie sudaro daugiau kaip pusę seimo narių. Frakcijos gali pasiskelbti opozicinėmis, paskelbia naują LRV programa, išreiškia savo nuomonę. Kiekvienai frakcijai atstovauja seniūnas. Seimo mažuma – tos, kurios neturi daugumos, to kurios neišrenkamos. Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai (įsigalioja nuo naujo Seimo darbo pradžios. Iki to laiko Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Seimo nariai). Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys. Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę Seime atstovauti tokiai šio statuto nustatytai Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime. Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija. Seimo nariai, įkūrę frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės. Jeigu Seimo narių kuriama frakcija atitinka šio statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vėliau kaip per savaitę Seimo posėdyje paskelbti apie šios frakcijos įsikūrimą. Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą ar veiklos nutraukimą, taip pat apie frakcijų koalicijos sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia artimiausiame Seimo posėdyje. 16. Seimo komitetai: sudarymas, veiklos tvarka, teisės. .......... Seimo komitetai sudaromi taip pa atsižvelgiant į frakcijų proporcinį atstovavimą. Seimas nustato, kiek bus komitetų ir kiek narių bus kiekviename komitetą. Nustatomos kvotos komitetams, pagal frakcijų narių skaičių. Visi Seimo nariai turi priklausyti kokiam nors komitetui. Išimtas – Seimo pirmininkas ir Ministras pirmininkas. Jeigu Seimo narys nesutinka būti komiteto nariu, tai Seimas gali paskirti. Nustatant komitetų skaičių, turi būti atsižvelgiama į tai, kad: 1) komitetų skaičius neturi būti per didelis, nes tada komitetai būtų labai smulkūs; 2) negali būti labai dideli, nes tada yra sunku dalykiškai, racionaliai svarstyti klausimus; 3) svarbu atsižvelgti į Seimo narių profesijas, specialybes Komitetų skaičius tvirtinamas iš karto, nes jų sprendimai daro labai didelę įtaką visiems Seimo sprendimams. Komitetai patys išsirenka pirmininką ir pavaduotojus, tačiau pataria seniūnai, priklauso nuo frakcijų. Įgaliojimai: 1) Komitetai turi teikti išvadas dėl įstatymų projekto. 2) Komitetai patys gali rengti teisės aktų projektus. 3) Turi tirti esamą teisinį reguliavimą, matyti jame kylančia problemas ir veikti taip, kad būtų jos pašalinamos priimamais teisės aktais. 4) Komitetais svarsto kandidatūras, kurias skiria Seimas (visi komitetai specializuojasi tam tikroje srityje, tačiau yra ir bendri komitetų susirinkimas ir gali priimti bendrus sprendimus). 5) Teikia rekomendacijas įvairioms valstybės institucijoms, tai nėra privalomi sprendimai. Komitetas turi nustatyti laiką per kurį gali būti nustatyta ir apsvarstyta, jei laikas nenustatytas tai per 15 d. turi atsakyti. 6) Dalyvauja vykdant parlamentinę kontrolę. 17. Seimo laikinosios tyrimo komisijos: sudarymas, veiklos tvarka, įgaliojimai. Seimas, pripažinęs būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą, gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją (toliau - komisija). Komisijos sudarymo tvarką reglamentuoja Seimo statutas. Komisijos niekada negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai. Komisijos tiriamas klausimas ir darbo trukmė nustatomi Seimo nutarimu. „Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymas“. Komisijos uždaviniai – Seimas suformuluoja, ką turi ištirti komisija. Komisija negali išsiplėsti, negali tirti daugiau, nei Seimas paskyrė. Komisija turi nustatyti, ar buvo priimti sprendimai, ar buvo atlikti veiksmai, ar yra tas faktas, kurį turi tirti. Ji turi pagrįsti tai, ką nustato įrodymais. Įgaliojimus galima sugrupuoti: 1) Ji gali gauti iš visų institucijų dokumentus, informaciją, duomenis, žinias. Taip pat pirminius dokumentus, kur tie duomenys yra užfiksuoti, taip valstybės paslaptį, tarnybinę ar kitokią paslaptį. 2) Gauti institucijų pareigūnų paaiškinimus. Pareigūnai kviečiami privalo atvykti į posėdį ir pateikti paaiškinimus. Nėra numatoma jokių išimčių, kad būtų galima neatvykti į komisijos posėdį, tai būtų laikoma kliudymu komisijos darbui. 3) Gali kviesti į posėdžius bet kuriuos kitus asmenis (privačius) ir prašyti jų pateikti paaiškinimus. Asmenys turi teisę spręsti, ar ateiti į posėdį (valstybinėms institucijoms – privaloma atvykti). 4) Komisija turi teisę suderinusi su generaline prokuratūra, STT ir kitomis tarnybomis susipažinti su ikiteisminio tyrimo ir kitokių tyrimo medžiaga, kuri yra jų bylose. Suderinusi – nesuponuoja, jog nesuderinus negali susipažinti, tarnybos negali neduoti susipažinti. Suderinimas – techninių aplinkybių derinimas: patalpos, laikas ir pan. Turi surašyti išvadas. Tose išvadose turi atsispindėti, ar buvo atlikti veiksmai priimti sprendimai, turi būti konkretūs įrodymai, turi būti patiektas situacijos teisinis vertinimas. Išvada nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių tų subjektų atžvilgiu. Pasekmes gali sudaryti tik tos institucijos, kurios gali tai padaryti, atsižvelgiant į komisijos išvadas. Išvada turi būti pateikiam Seimui. Seimas gali: 1) Gali pakeisti komisijos sudėtį 2) Atmesti 3) Priimti 4) Pratęsti tyrimą 5) Kita Seimo sprendimas pritarti išvadai, asmeniui jokių tiesioginių teisinių pasekmių nesukuria. Jas gali sukelti tik tiesioginių institucijų sprendimai, atsižvelgiant į Seimo nutarimą. Seimas pateikia situacijos teisinį vertinimą. Tai nereiškia, kad čia pateikiamas veiksmų teisinis kvalifikavimas, čia nėra jokios teisinės atsakomybės (baudžiamosios, administracinės). Komisijos neturi pakeisti ikiteisminio tyrimo, jos turi matyti pačią problemą. 18.Seimo įgaliojimai Vyriausybės formavimo procese. Teorija Vyriausybė sudaroma skiriant (renkant) vyriausybės vadovą ir ministrus. Konstitucija 92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. 93 straipsnis Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Priesaikos tekstą nustato Vyriausybės įstatymas. 99 straipsnis Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą. 100 straipsnis Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo. Įstatymas Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti. Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, - Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant LR Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo. Tai steigiamieji parlamento įgaliojimai. Parlamentas dažnai dalyvauja steigiant svarbiausias valstybės institucijas, skiriant jų vadovus. Taigi, parlamentas: 1. Formuoja vyriausybę. Parlamentas sprendžia, kas bus jos vadovu. Tai daroma tvirtinant vyriausybės veiklos programą. Parlamentas sprendžia, ar pritarti suformuotai vyriausybei ir jos veiklos programai. Parlamento įtaka vyriausybės formavimui labiausiai pasireiškia parlamentinėse valstybėse (dualistinėse monarchijose, prezidentinėse valstybėse parlamento įgaliojimai ne tokie platūs). 2. 19.Nepasitikėjimas Vyriausybe, jo pareiškimo tvarka. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti motyvuoto nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą. Toks nutarimo projektas nagrinėjamas Seime šio statuto 218-220 straipsniuose nustatyta tvarka taip pat kaip interpeliacija Ministrui Pirmininkui, tačiau redakcinė komisija nesudaroma. Po svarstymo iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Nepasitikėjimas vyriausybe. Jis pareiškiamas kitaip. Jam yra parengiamas motyvuotas nutarimo projektas, kuriuo reiškiamas nepasitikėjimas vyriausybe.Turi pasirašyti 1/5 seimo narių. Redakcinė komisija nesudaroma. Seimas po vyriausybės atsakymų ir diskusijų balsuojapriimto nutarimą ar ne.Nutarimas pareikšti nepasitikėjimą turi būti priimtos daugiau nei puse seimo narių.Jame turi būti motyvai, kodėl pareiškiamas nepasitikėjimas. LRK dvi sąvokos: a) 58 str. tiesioginis nepasitikėjimas vyriausybe.; b)101str.3d2p. kai seimas visų seimo narių balsų dauguma slaptai pareiškia nepasitikėjimą vyriausybe. Jei seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą vyriausybe, tai LRK yra įtvirtintas valdžių pusiausvyrros principas, ir vyriausybė gali siūlyti LR prezidentui rengti pirmalaikius seimo rinkimus. Prezidentas turi teisę rengti pirmalaikius rinkimus, bet tai nėra pareiga.Taigi tokia nuostata dažnai stabdo seima nuo tokio veiksmo, todėl seimas dažniau pareiškia nepasitikėjimą atskiram Ministrui. Kai pareiškiamas nepasitikėjimas vyriausybė turi atsistatydinti ir tada turi būti pradėta fomuoti naują vyriausybę.   20.Paklausimas Ministrui Pirmininkui, ministrui. Konstitucijos 61str. 1d. Šio Konstitucijos straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta viena svar­biausių ir efektyviausių parlamento priežiūrinės veiklos priemonių - Sei­mo nario paklausimo teisė. Seimas, vykdydamas Vyriausybės, kitų valsty­bės institucijų veiklos ir priimtų sprendimų priežiūrą bei kontrolę, realiai įgyvendina valstybės valdžių padalijimo ir Vyriausybės atsakingumo Sei­mui principą. Teisė teisei nelygu. Paklausimo teisė gali būti ne tik reali ir veiksminga Seimo nario kontrolės ir priežiūros įgyvendinimo priemonė, bet ir formali, tam tikrų taisyklių reglamentuojama procedūra. Jeigu klausimas konkre­tus, suformuluotas remiantis išsamia ir tikslia informacija apie paties pa­reigūno, kuriam pateiktas paklausimas, ar jo vadovaujamos institucijos veiklą, tai paklausimas pateisina savo paskirtį. Ir priešingai, jeigu Seimo narys naudoja paklausimo teisę kaip savo „aš” eksponavimo galimybę, jis profanuoja šią parlamentinės priežiūros priemonę ir diskredituoja Sei­mo veiklą. Paklausimo sąvoką nustato, teisę jį pateikti bei pateikimo tvarką, taip pat ir atsakymą į rašytinį klausimą ar paklausimą bei paklausimo nagri­nėjimo tvarką Seimo posėdyje reglamentuoja Seimo statuto trisdešimt ket­virtasis skirsnis „Rašytiniai klausimai ir paklausimai”. Dėsninga, kad šis skirsnis Seimo statuto VII dalyje „Seimo priežiūrinė veikia” pateiktas po skirsnio „Vyriausybės narių ir kitų pareigūnų atsakomybe Seimui”. Išties tik gerai informuotas Seimo narys, žinantis realią padėlį vykdomosios valdžios kabinetuose ir kuluaruose, sprendimų priėmimo tvarką, gali ne tik suformuluoti konkretų, aiškų ir esmini paklausimą, bet ir įvertinti, ar atsakymas yra dalykiškas, motyvuotas ir pagristas, ar, atvirkščiai, abstraktus ir demagogiškas. Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą. Tai taikoma ir kitų valstybės institucijų vadovams, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus (Seimo statuto 206 str. 1 ir 2 d.). Be atskiro Seimo reikalavimo tokie vadovai kartą permetus (paprastai iki kovo 1 d.) pateikia institucijos veiklos metinę ataskaitą. Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalyje nustatyta šios ataskaitos nagrinėjimo tvarka Seime ir Seimo nutarimo priėmimas dėl institucijos vadovo ataskaitos ir institucijos veiklos. Metinę savo veiklos ataskaitą kiekvienais metais (iki kovo 1 d.) privalo, pateikti ir Vyriausybė, šioje ataskaitoje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Vyriausybės veiklos ataskaitą Seimo posėdyje, dalyvaujant visiems ministrams, pateikia Ministras Pirmininkas. Jis pateikimo metu atsako ir į Seimo narių klausimus. Jeigu Seimo nariai pageidauja, į klausimus taip pat atsako ir ministrai. Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiami speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas prireikus gali priimti rezoliuciją Seimo priežiūrinė veikla yra nuolatinė ir reguliari, neapsiriboja vien metinių ataskaitų svarstymu. Priežiūrinę veiklą Seimas vykdo ir Seimo sesijos metu, kai kiekvieną ketvirtadienį Seimo vakarinio plenarinio posėdžio pradžioje Vyriausybės valandos metu Vyriausybės nariai 60 minučių atsakinėja į Seimo narių žodžiu užduodamus klausimus. Jeigu, posėdžio pirmininko nuomone, klausimai nėra aktualūs visuomenei, pirmininkas gali leisti neatsakyti į juos. Seimo statuto 208 straipsnis detaliai reglamentuoja klausimų posėdyje uždavimo (rašytinių klausimų pateikimo) ir atsakymo į juos tvarką klausimų ir atsakymų trukmę, numato ministro galimybę atsisakyti atsakyti į klausimus arba atsakyti į pateiktą klausimą kitame posėdyje. Rašytiniai klausimai ir paklausimai, palyginti su žodžiu užduoda­mais klausimais, yra griežtesnė ir reiklesnė Seime priežiūros veiklos for­ma. Rašytiniu yra laikomas klausimas, kurį raštu Seimo narys arba jų grupė pateikė Vyriausybės nariui arba valstybės institucijos vadovui ir į kurį jie pageidauja gauti atsakymą raštu (Seimo statuto 212 str.). Paklausi­mu gali būti laikomas ir toks klausimas, kurio valstybinį ar visuomeninį reikšmingumą pripažįsta kuris nors komitetas arba Seimo narių frakcija. Sprendimą dėl to priima Seniūnų sueiga (Seimo statuto 213 str. 3 d.). Tokią procedūrą lemia tai, kad paklausimo valstybinis ir visuomeninis reikšmingumas turinio požiūriu – plati, daugiabriaunė, juridiškai tiksliai ne­apibrėžta kategorija. Paklausimo išskirtinė teisinė prigimtis sąlygoja atsakymo į jį ir jo nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarką, procedūras bei tokio nagrinėjimo teisines pasekmes. Atsakymo į raštišką klausimą ar paklausimą terminas negali viršyti 10 dienų nuo rašytinio klausimo ar paklausimo gavimo, o sesijos metu paklausimo nagrinėjimo Seimo posėdyje terminas – 10 dienų nuo atsakymo į paklausimą gavimo (Seimo statuto 215 str. 1 d.). Tokio termino ne visada pakanka parengti išsamų atsakymą, todėl pareigūnas, ne­galintis nustatytu laiku atsakyti, privalo raštu tai motyvuoti ir pasiūlyti savo terminą, bet ne ilgesnį kaip 1 mėnesio nuo rašytinio klausimo ar paklausimo gavimo. Jei paklausimo teikėjai su šiais motyvais nesutinka, paklausimo svarstymas turi būti surengtas numatytu laiku (Seimo statuto 215str.2d.). Paklausimas yra imperatyvus Seimo priežiūrinės veiklos instrumentas: pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, privalo į jį atsakyti. Išimtis viena – jeigu paklausimo teikėjas pasinaudojo Seimo statuto 214 straipsnio 5 dalyje numatyta teise bet kuriuo metu savo paklausimą atšaukti. Atsakymo į paklausimą formos – žodžiu ar raštu – Seimo statutas nereglamentuoja. Paklausimas Seimo posėdyje svarstomas privalomai, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Seimo statutas nustato ir pareiškimo teikėjo pareigas - jis turi dalyvauti svarstant paklausimą Seimo posėdyje. Kai paklausimo teikėjas po­sėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas, jeigu jis neda­lyvauja iš anksto nepranešęs apie tai, – paklausimas anuliuojamas. Paklausimas Seimo posėdyje nagrinėjamas šia tvarka: 1) paklausimo teikėjo kalba (iki 5 minučių); 2) pareigūno, kuriam pateiktas klausimas, atsakymas (iki 15 minučių); 3) diskusija, jeigu to reikalauja kuris nors komitetas, frakcija (Seimo statuto 216 str. 6 d.). Pritariantys ir nepritariantys atsakymui į paklausimą Seimo nariai diskusijose argumentuotai išdėsto savo poziciją. Prioritetas teikiamas pa­klausimo teikėjams: jeigu jų nepatenkina atsakymas į paklausimą, jie gali pateikti Seimui svarstyti rezoliucijos, kurioje Seimas įvertina atsakymą, projektą (Seimo statuto 216 str. 8 d.). Seimo statutas nenumato teisinių pasekmių, jeigu po tokios iš esmės neigiamą Seimo nuomonę patvirtinan­čios rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nustatyta tvarka rezoliuciją priima. Tačiau tai neatmeta galimybės kilti tam tikroms pasekmėms. Neatsitiktinai Seimo statuto VII dalyje „Seimo priežiūrinė veikla” po skirsnio „Rašytiniai klausimai ir paklausimai” eina skirsnis „Seimo pareigūnų ii valstybės institucijų vadovų atleidimas”. Šie skirsniai ne tik struktūros bet ir principinių nuostatų požiūriu yra glaudžiai susiję. Pasiūlymas at­leisti valstybės institucijos vadovą (Seimo statuto 217 str.) arba pateikt interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui (Seimo statuto 219 str.) – tai ne spontaniškas, bet dėsningas sprendimas, jis remiasi daugeliu veiksnių, tarp jų ir parlamento priežiūrinės veiklos išvadomis. 21.Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, jos įgyvendinimo tvarka. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė reiškia, kad tik šią teisę realizavus, prasideda įstatymų leidybos procedūra. būtina, kad turint iniciatyvos teisę subjektas šia teise pasinaudotų. Tai daroma: 1. pateikiant įstatymų projektą ir nedelsiant pradėti svarstymą; 2. -kai subjektas tik išsako idėją dėl įstatymo priėmimo. Tuomet irgi realizuota iniciatyvos teisė. Parlamentas privalo į tai reaguoti, jis svarsto klausimus dėl projekto parengimo. LR K. 68 str.: Įst. leid. iniciatyvos teisė priklauso: 1.Seimo nariams. 2.Prezidentui. 3.Vyriausybei (rengia ir teikia S. svastyti įst. proj). 4.50.000 LR piliečių su rinkimų teise gali teikti S. įst. projektą, kuris privalo jį svastyti. Subjektai: S.nariai, Min.Pirm., ministrai, Prez., LR piliečiai. Įst. leidybos teisė realizuojama juos užregistravus S. (pagal S. Statutą). Siauraja prasme iniciat. teisė-kompetet. valst. institucijų ar asmenų teisė siūlyti naują įst., paketimą ar papildymą, pateikiant proj., kuriuos S. turi išnagrinėti. Plačiaja prasme-pileičių teisė priimti įst. S.Statutas numato, kad ne tų subjektų pateikti projektai užregistruojami, bet nesvarstomi (gal tik perskaitomi?) Įstatymų leidybos procedūros etapai. 1.Įstatymų projektų įregistravimas.Projektas registruojamas s-mo posėdžių sekretoriato gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre. Jei įst.projektas atitinka visus keliamus reikalavimus, jis pateikiamas svarstyti s-mo posėdyje. 2.Įstatymų projektų pateikimas s-mo posėdyje. Projektą pateikia projekto iniciatorius. S-mas priima sprendimą dėl pateikto projekto: a)pradėti projekto svarstymo procedūrą; b)atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo s-mui;c)atmesti projektą nurodant motyvus. Jei s-mas nutaria pradėti projekto svarstymo procedūrą, tada gali būti sprendžiama, ar svarstyti skubos, ar ypatingos skubos tvarka. 3.Projekto svarstymo procedūra pagrindiniame komitete. Šis komitetas ne vėliau kaip per savaitę turi savo posėdyje aptarti pasirengimą projektui nagrinėti komitete. Jei komitetas nutaria įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, asmenys, turintys įstatymo leidybos iniciatyvos teisę, pastabas bei pasiūlymus gali teikti tokia pačia tvarka ir dėl tobulintino įstatymo projekto. Jei komitetas nutaria įstatymo projektą tobulinti, tam gali būti sudaryta darbo grupė. Pagrindinis komitetas gali nuspręsti: a)pritarti iniciatorių pateiktam ar komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadom;b)pritarti ar nepritarti įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pateiktom pataisom dėl įst.projekto; c)daryti pertrauką ir grąžinti įst.bei išvadų projektus tobulinti išvadų rengėjams, kurie turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus; d)paskelbti projektą visuomenei svarstyti; e)grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti; f)projektą atmesti.4.Įstatymo projekto svarstymas s-mo posėdyje. S-mo posėdyje dėl įst.projekto nagrinėjantis jį komitetas skaito pranešimą ir pateikia projekto svarstymo pagrindiniame komitete išvadas. Po svarstymo s-mas nusprendžia: a)pritarti komiteto patvirtintam įst.projektui su s-mo posėdžio metu priimtomis pataisomis ir paskirti įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų; b)paskelbti projektą visuomenei svarstyti- tuomet procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete; c)grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti-tada turi būti priimtas s-mo protokolinis nutarimas ir suformuluotos pagrindiniam komitetui pagrindinės nuostatos dėl projekto taisymo. Tuomet procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą; d)daryti pertrauką jei svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje ar paaiškėjus, kad s-mo nariams reikia papildomos informacijos; e)grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, tuomet projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo s-mo posėdyje; f)atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują.5.Įstatymo projekto priėmimas s-mo posėdyje. Įstatymas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja dauguma s-mo narių, dalyvaujančių posėdyje. Yra balsuojama dėl atskirų įstatymo projekto dalių, straipsniai priimami iš eilės. Straipsniai dėl kurių nėra jokių pasiūlymų gali būti priimami be balsavimo, jei tam neprieštarauja nei vienas s-mo narys, kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno straipsniai. Apsvarsčius visus įst,projekto straipsnius, balsuojama dėl viso įst.projekto. Jei projektas nepriimamas, s-mas gali pavesti projekto iniciatoriam ar pagrindiniam komitetui parengti naują projektą. Jei projektas atmetamas jį galima siūlyti vėl ne anksčiau kaip po 6 mėn.nuo atmetimo dienos. S-mo priimti įstatymai įsigalioja po to kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia P-tas, jei pačiuose įstatymuose nenumatyta kita įsigaliojimo diena. P-tas s-mo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per 10 d.po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia arba motyvuotai grąžina s-mui pakartotinai svarstyti. Jei nurodytu laiku s-mo priimto įstatymo P-tas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia s-mo pirmininkas. Pasirašytas įstatymas skelbiamas oficialiame “VŽ” leidinyje. P-to grąžintą įstatymą s-mas gali iš naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai s-mo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jei buvo priimtos p-to pateikiamos pataisos ir papildymai arba jei už įstatymą balsavo daugiau kaip ½, o už konst.įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų s-mo narių. S-mo statutas numato galimybę įstatymo projektą svarstyti ir ypatingos skubos tvarka. Skubos tvarka svarstomi s-mo nutarimai, jei taip nusprendžia s-mas, ir įstatymų projektai. Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę P-tas, s-mo pirmininkas, s-mo opozicijos lyderis, s-mo valdyba, pagrindinis komitetas, frakcija, vyriausybė. Sprendimas svarstyti įst.projektą skubos tvarka gali būti priimamas įst.projekto pateikimo ar svarstymo s-mo posėdyje metu balsavusių s-mo narių dauguma, jei ji yra didesnė nei 1/5 visų seimo narių. Jei taikoma skubos tvarka, trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo etapų; taip pat trumpinami ir kiti statute numatyti terminai. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką priimamas s-mo posėdyje dalyvaujančių s-mo narių balsų dauguma, jeigu ji didesnė negu ¼ visų s-mo narių. 22.Įstatymų projektų svarstymas Seimo komitetuose: ,,pagrindinio” komiteto funkcijos, teisės. Seimas paskiria pagrindinį komitetą įstatymo projektui svarstyti ir sprendimui dėl šio projekto priimti. Šis komitetas, savo posėdyje apsvars­tęs pasirengimą projektą nagrinėti komitete, paskiria atsakingus komiteto narius – išvadų rengėjus, numato, kokių ekspertų nuomonės privalo būti išklausytos, gali paprašyti kitų komitetų ar valstybės institucijų papildo­mų išvadų, numato, iki kada pastabas, pasiūlymus ir pataisas komitetui gali pateikti suinteresuoti asmenys, kada išvadų rengėjai privalo komitetui pateikti pirmąjį išvadų projektą, priima kitus parengiamuosius spren­dimus (Seimo statuto 147 str. 1 ir 2 d.). Pagrindinis komitetas turi projektą išsiuntinėti suinteresuotoms vals­tybės institucijoms, o prireikus – ir visuomeninėms organizacijoms, savi­valdybėms, politinėms partijoms ir organizacijoms, kad šios galėtų at­siųsti vertinimus. Tuo tikslu projektas paprastai išsiuntinėjamas ir atitin­kamo profilio mokslinėms įstaigoms. Pagrindinis komitetas, įvertinęs bei apibendrinęs dėl įstatymo projek­to gautą medžiagą, suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabas gali svars­tyti savo klausymuose, kuriuose dalyvauti kviečiami visų pastabų ir pa­siūlymų teikėjai. Jeigu yra gauta daug pasiūlymų ir pataisų iš įstatymų leidybos teisės subjektų, gali būti skiriami komiteto klausymai, kuriuose aptariamos šių subjektų pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymo projekto. Sprendimas dėl įstatymo projekto priimamas pagrindinio komiteto posėdyje. Į svarstymą šiame komitete kviečiami projekto iniciatorių ir iš­vadas rengiančių papildomų komitetų atstovai, komiteto patvirtinti eks­pertai, taip pat įstatymų leidybos teisės subjektai, pateikę pataisų dėl įsta­tymo projekto. Komiteto posėdyje jiems turi būti suteiktas žodis. Komitetas, atsižvelgdamas į gautas išvadas ir pataisas, turi priimti vieną iš šių sprendimų, kuris pateikiamas projekto svarstymui Seimo posėdyje (Seimo statuto 150 str. 1 d.): 1) pritarti iniciatorių pateiktam arba komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; 2) pritarti arba nepritarti įstatymų leidybos teisės subjektų pateiktoms pataisoms dėl įstatymo projekto; 3) daryti svarstymo komitete pertrauką ir grąžinti įstatymo ir išvadų projektus tobulinti išvadų rengėjams, kurie turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus; 4) paskelbti projektą visuomenei svarstyti; 5) grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti; 6) projektą atmesti. Po svarstymo pagrindiniame komitete komiteto patvirtintas projektas ir komiteto išvados perduodami Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriui suredaguoti. Suredaguotas projekto tekstas derinamas su jo iniciatorių bei komitetų atstovais (išvadų rengėjais) (Seimo statuto 150 str. 4 d.). Įstatymo projekto svarstymas pagrindiniame komitete ir su šiuo svars­tymu susiję parengiamieji darbai yra svarbi sąlyga ir prielaida parengti aiškius, organiškai vientisus, tiksliai suformuluotus įstatymų projektus, jei­gu tokiam svarstymui vadovauja kvalifikuotas, specialių žinių ir patirtį įsta­tymo projekte aptartais klausimais turintis Seimo narys, jis gali profesionaliai ir atsakingai įvertinti pateiktą projektą, išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto bei priimti tai, kas protinga, racionalu ir realiai įgyvendinama. 23.Įstatymų pasirašymas, jų paskelbimas. Įsigaliojimas. 24. Seimo nario įgaliojimų pasibaigimo konstituciniai pagrindai. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas; 2) jis miršta; 3) jis atsistatydina raštišku pareiškimu; 4) teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas; 7) jis pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su šio statuto 6 straipsnio reikalavimais; 8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. Parlamentaro įgaliojimų nutrūkimas. 1. Parlamentaras renkamas t. t. kadencijai ir jo mandatas dažniausiai galioja iki kadencijos pabaigos – tada dažniausiai baigiasi įgaliojimai. Žemuosiuose rūmuose – visų parlamentarų įgaliojimai nutrūksta vienu metu – po naujų rinkimų. Aukštuosiuose rūmuose, kur rotacija, parlamentarų įgaliojimai nutrūksta ne vienu metu (JAV Senatas). 2. Parlamentarų rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais. Pagrindas tam – jei šiurkščiai pažeisti rinkimų įstatymai. Sprendimą dėl rezultatų gali priimti centrinė rinkimų komisija arba teismai. 3. Mandato atėmimas pagal specialias procedūras. Apkalta. Parlamentas už t. t. parlamentaro veiksmus balsavimo keliu nušalina parlamentarą, atima jo mandatą. 4. Parlamentaro mirtis. 5. Parlamentaro atsistatydinimas. Tą numato įstatymas, parlamento statutas. Atsistatydinimo priežastys labai įvairios (pvz., gresianti baudžiamoji byla, sveikatos problemos). Laisvasis mandatas – dar nereiškia, kad parlamentaro nario laisvė absoliuti. 1.Parlameno nariai dažniausiai yra priklausomi nuo partijos, kuriais jie yra. Svarbių balsavimų metu parlamento nariai balsuoja pagal partinės vadovybės nurodymus. Kartais politinės partijos leidžia parlamento nariams patiems apsispręsti. Parlamento nariai gali nepaklusti partinei vadovybei. Tą įtvirtina įstatymas. Bet, konfliktuodamas su partine valdžia, jis žlugdo savo ateitį. Parlamento nariai dažnai priklauso nuo savo rinkėjų. Kai renkami vienmandatėse apylinkėse, jie turi susitikti su rinkėjais ir pan. S-mo nariu gali būti išrinktas LR pilietis, ne jaunesnis kaip 25 m., nuolat gyvenantis L-je, Įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai išrinktas s-mas susirenka į pirmąjį posėdį, tada baigiasi anksčiau išrinktų s-mo narių įgaliojimų laikas. S-mo narys visas tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai s-mo posėdyje prisiekia. S-mo narys negali būti varžomas jokių mandatų. Įgaliojimai nutrūksta: 1.pasibaigia įgal laikas arba susirenka į pirmą posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas s-mas; 2.jis miršta; 3.jis atsistatydina raštišku pareiškimu; 4 teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5.s-mas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6.rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas s-mo rinkimų įstatymas; 7.jis pereina dirbti arba per 3 mėn.neatsisako darbo, nesuderinamo su s-mo statuto reikalavimais; 8.jis netenka LR pilietybės. 25.Seimo nario mandato panaikinimas apkaltos proceso tvarka. Konstitucijos 63str. 1d. 5p. Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka. Apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asme­nims, tarp jų Seimo nariams, už jų padarytus veiksmus, diskredituojan­čius valdžių autoritetą, siekdamas išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą (Seimo statuto 227 str. 1 d.). Pagrindas pradėti apkaltos procesą atsiranda, kai Seimo narys: a) 1 šiurkščiai pažeidžia Konstituciją; b) sulaužo duotą priesaiką; c) įtariamas padaręs nusikaltimą (Konstitucijos 74 str., Seimo statuto 228 str. 2 d.). Pradėti apkaltos procesą užtenka vieno iš nurodytų pagrindų. Be to, savarankiškas pagrindas pradėti apkaltos procesą yra numaty­tas Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio, 3 ir 4 dalyse – dėl turėtos, tačiau rinkėjams nepaskelbtos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, kaip vienas pagrindų pradėti apkaltos procesą – plati sąvoka. Šiurkščiais laikytini tokie Konstitucijos pažeidimai, kuriais kėsinamasi į konstitucinę Lietuvos valstybės santvarką, teritorijos vientisumą, varžomas ar ribojamas tautos suverenitetas, pada­roma didelė žala svarbiems valstybės ir visuomenės interesams, valstybės ar jos institucijų autoritetui (pvz., kurstoma tautinė ar rasinė nesantaika, nepakantumas) ir pan. Kadangi nustatyti, kas laikytina šiurkščiu Konstitucijos pažeidimą, sudėtinga, Seimas specialiosios tyrimo komisijos siūlymu arba savo iniciatyva kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas išvados, ar minėto asmens konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai (Seimo statuto 240 str.). Duotos priesaikos sulaužymas. Šis apkaltos proceso pagrindas, kaip ir šiurkštūs Konstitucijos pažeidimai, interpretuotinas įvairiai. Seimo narys priimdamas priesaiką įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir gerbti jos konstitucinę santvarką, saugoti žemių (teritorijos) vientisumą, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Jeigu Seimo narys sulaužo priesaiką, jis kartu šiurkščiai pažeidžia ir Konstituciją, joje įtvirtintas vertybes Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, Seimo narys sulaužo ir duotą priesaiką. I Įtarimas padarius nusikaltimą. Pagrindas pradėti apkaltos procesą atsiranda „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!