Paklausos elastingumas bei elastingumo teorijos praktinis naudojimas

Įvadas Rinkos kainos atlieka strateginį vaidmenį ir skatina pirkėjus bei pardavėjus. Pastarieji, toli gražu, elgiasi ne vienodai. Kiekvienas asmuo yra suinteresuotas savo nauda, todėl, reaguodamas į rinkoje vykstančius pakitimus, priima savo naudingumą maksimizuojančius sprendimus. Vartotojas, norėdamas patenkinti neribotus savo poreikius, esant ribotoms galimybėms, sudaro preferencijų skalę, t.y. perkamų prekių eiliškumo sąrašą. Ryšys tarp prekės kiekio, kurį pirkėjai nori ir gali įsigyti ir kainos, už kurią ta prekė gali būti parduota, išliekant kitiems veiksniams pastoviems, ekonomikos teorijoje apibūdinamas paklausos (demand) apibrėžimu. Pirkėjas suinteresuotas įsigyti kokybišką ir sąlyginai nebrangią prekę, o pardavėjas stengiasi kiek galima labiau pakelti kainą ir padidinti savo pajamas. Tačiau ne visada pajamos didės, didinant prekių kainas, nes prekių paklausą veikia daugybė veiksnių. Vienas svarbiausių - pirkėjų reakcija į prekės kainos pasikeitimą. Kainos pasikeitimas skirtingai veikia įvairių prekių paklausos kiekį. Suprantama, kad kainai tiek pat padidėjus nevienodai pasikeis duonos ir šokolado paklausos kiekis. Ekonomikos teorijoje paklausos kiekio pokyčiams įvertinti, keičiantis kainoms, vartojama elastingumo kategorija. Jeigu pirkėjai jautriai reaguoja į kainų sumažėjimą (padidėjimą), tai sakome, kad paklausa yra elastinga. Kai pirkėjas silpnai reaguoja į kainos pasikeitimą, paklausa yra neelastinga. Pirkėjų reakcija į prekės kainos pasikeitimą, apibūdinama kaip paklausos elastingumas kainų atžvilgiu arba kainų lankstumu (price elasticity). Tačiau vartotojai taip pat reaguoja ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui į pajamas. Šios reakcijos laipsniui išmatuoti ekonomistai naudoja elastingumo (lankstumo) pajamų atžvilgiu, kitaip dar vadinamą paklausos pajamų lankstumu (income elasticity) sampratą. Paklausos apimties pokyčiams įtakos gali turėti ir kitų prekių kainų pasikeitmas. Paklausos tam tikram gaminiui jautrumas kitų su tuo gaminiu susijusių gaminių kainų pokyčiams - tai paklausos kryžminis elastingumas (lankstumas) (cross elasticity of demand). Paklausos elastingumo teorija turi ir praktinę reikšmę, ji įgalina spręsti realias ekonomikos problemas. Gamintojai, siekdami padidinti savo bendrąsias pajamas, turi atsižvelgti į paklausos elastingumą. Kai paklausa yra neelastinga, didėjant kainai, didėja ir bendrosios gamintojų pajamos arba, iš vartotojų pusės, pirkėjų išlaidos. Kai paklausa yra elastinga, kainos kėlimas sąlygoja bendrųjų pajamų mažėjimą. Naudodamasis elastingumo teorija, gamintojas gali taip pat nuspręsti, ar jam apsimoka didinti gamybos apimti nekeičiant kainos, t.y. nustatyti ribines prekių pajamas. Rinkos ekonomikos sąlygomis vyriausybė labai dažnai reguliuoja tam tikrų prekių kainas, nustatydama minimalias arba maksimalias kainų ribas, didelę paklausą turinčioms prekėms uždeda akcizus ir kitus netiesioginius mokesčius. Elastingumo teorija padeda suprasti, kas iš tikrųjų juos moka - pirkėjas, pardavėjas ar abu kartu. Prekių elastingumas įtakoja ir valdžios surinktųjų pajamų apimtį. Taigi, paklausos elastingumas – vienas iš svarbiausių rinkos ekonomikos rodiklių, turinčių įtakos ne tik mikroekonominio lygio ūkio subjektams, t.y. vartotojams lemia išlaidų dydį, o gamintojams – bendrąsias pajamas, bet yra svarbus ir makroekonominiu lygiu. 1. Paklausos elastingumas 1.1 Elastingumo samprata, rūšys ir jų grafinė išraiška Paklausa (demand) – prekės kiekio, kurį pirkėjai nori ir gali įsigyti ir kainos, už kurią ta prekė gali būti parduota, ryšys, kitiems veiksniams išliekant pastoviais (ceteris pribus). Pirkėjai reaguoja į kainų pasikeitimus labai įvairiai. Jų reakcijos laipsnis, kuris priklauso nuo to, ar prekė, kurios kaina pasikeitė, yra pirmo būtinumo ar ne, yra pakeičiama (turi artimų substitutų ar neturi) ir t.t., matuojamas paklausos lankstumu (elastingumu) kainai. Taigi paklausos pokyčiams įvertinti pasitelkiama lankstumo (elastingumo) sąvoka. Lankstus (elastic) - palyginti jautrus pokyčiams; sugebantis prisitaikyti prie aplinkybių. Lankstumas / elastingumas (elasticity) - dviejų veiksnių tarpusavio priklausomybės pobūdis. Paklausos lankstumas (elastingumas) (elasticity of demand) - pirkėjo noro įsigyti prekę ar paslaugą matas. Ekonomistai paaiškintų, kad paklausos lankstumas - tai duomenys rodantys, kaip stipriai tam tikro gaminio (prekės ar paslaugos) paklausos kiekis reaguoja į vienokį ar kitokį vieno iš nepriklausomų jų gaminio paklausą veikiančių kintamųjų pokytį. Paklausos jautrumas kainų pokyčiams vadinamas kainų lankstumu (price elasticity); paklausos jautrumas pajamų pokyčiams vadinamas paklausos pajamų lankstumu (income elasticity); paklausos tam tikram gaminiui jautrumas kitų su tuo gaminiu susijusių gaminių kainų pokyčiams - tai paklausos kryžminis lankstumas (cross elasticity of demand) (1, 122). Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu (price elasticity of demand) – tai norimo pirkti prekės kiekio ir prekės kainos procentinio kitimo santykis. Jį galima išreikšti taip: Ed = paklausos procentinis pokytis = ; Procentinius paklausos apimties ir kainos pokyčius gausime padalinę kiekio pokytį iš pradinės paklausos apimties ir, atitinkamai, kainos pokytį iš pradinės kainos. Taigi paklausos elastingumą galima modifikuoti tokiu būdu: E = : arba Ed = : = . Paklausos elastingumo koeficientas, apskaičiuojamas pagal šią formulę yra neigiamas. Taip yra todėl, kad paklausos dėsnis išreiškia atvirkščią kainų ir paklausos kiekio priklausomybę (prekių paklausos apimtis kinta kainų kitimui priešinga linkme). Tačiau pagal susitarimą, minuso ženklas praleidžiamas. Įvairių prekių paklausa skirtingai reaguoja į kainos pasikeitimus. Pirmo būtinumo arba gyvybiškai svarbių prekių (duona, pienas ir pan.) paklausa mažai reaguoja į kainų pasikeitimą. Priežastis ta, kad mes visiškai negalime apsieiti be šių prekių. Pirmo būtinumo prekių paklausa yra neelastinga, t.y. ji visiškai nekinta arba keičiasi labai nedaug, net jeigu kainos pastebimai svyruoja. Patogumų ir prabangos prekių (namai, automobiliai, vasarnamiai, aukso gaminiai ir pan.) paklausa gerokai svyruoja kintant jų kainoms. Tai lemia ne vien tik tai, kad jos nėra naudojamos kasdien, bet ir tai, kad nedidelis kainos procentinis padidėjimas - jau nemaža pinigų suma. Pagal tai, kaip perkamų prekių kiekis priklauso nuo kainos, yra skiriami šie paklausos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai: santykinis elastingumas, santykinis neelastingumas, vienetinis elastingumas, absoliutus elastingumas ir absoliutus neelastingumas. Santykinis paklausos elastingumas esti tuomet, kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį (Ed>1). 1 iliustr. Santykinis paklausos elastingumas1 Pvz., jei kainai padidėjus 10% perkamų prekių kiekis sumažėja 20%, Ed = -20/10 = -2. Taigi Ed>1, paklausa elastinga kainų atžvilgiu. Santykinis paklausos neelastingumas – kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį (Ed1). 2 iliustr. Paklausos santykinis neelastingumas2 Pvz., jeigu kaina padidėja 10%, o perkamų prekių kiekis sumažėja 5%, Ed = -5/10 = -0.5. Kai Ed1, paklausa yra neelastinga. Vienetinis paklausos elastingumas – kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia tokį pat perkamo prekių kiekio procentinį pokytį (Ed=1). 3 iliustr. Vienetinis paklausos elastingumas3 Pvz., jeigu kaina padidėja 10%, prekių paklausos kiekis sumažėja taip pat 10%, Ed = -10/10 = -1. KaiEd = 1, paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra vienetinis. Absoliutus paklausos elastingumas – kai be galo mažas prekės kainos procentinis pokytis sąlygoja labai didelį perkamų prekių kiekio procentinį pokytį. 4 iliustr. Abspliutus paklausos elastingumas4 Šiuo atveju net ir mažiausias prekės kainos procentinis pokytis, sumažins perkamų prekių kiekį rinkoje iki nulio, t.y. prekė nebus perkama. Kai P = 0, taiEd= . Absoliutus paklausos neelastingumas – kai prekės kainos procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti prekių kiekio rinkoje (Ed= 0). 5 iliustr. Absoliutus paklausos neelastingumas5 Šiuo atveju paklausos neelastingumas kainos atžvilgiu yra absoliutus. Kai Q = 0, tai Ed= 0. 1.2 Paklausos elastingumo skaičiavimas. Atskaitos taško problema Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu matuojamas pagal formulę Ed = . Bendra paklausos apimties procentinio pokyčio formulė yra tokia: ; kur Q1, Q2 – paklausos apimtis iki ir po kainos pasikeitimo, vnt. Analogiškai nustatomas ir kainos procentinis pokytis intervale: ; kur P1, P2 – pradinė ir nauja kaina, Lt. Sujungę prekių paklausos procentinį pokytį su kainos procentiniu pokyčiu gauname paklausos elastingumo koeficientą: Ed = : = : . Atskaitos taško problema Skaičiuojant paklausos elastingumą pagal formulę: Ed = Iškyla klausimas, koks kainos ir kiekio derinys turi būti bazinis? Pavyzdžiui galima panagrinėti tokį pavyzdį (žr. 6 iliustr.). Jei mes judame nuo derinio taške A (5 Lt – 20 vnt.) prie derinio taške B (4 Lt – 40 vnt.), tai matome, kad kainos procentinis sumažėjimas yra 20%, o kiekio padidėjimas - 100%. Tačiau, jei mes pradedame nuo kombinacijos taške B (4 Lt – 40vnt.) ir judame prie taško A (5 Lt – 20vnt.), kainos padidėjimas bus 25%, o kiekio sumažėjimas - 50%. Pirmu atveju Ed = 5, o antru atveju Ed = 2. Taigi elastingumo lygis gerokai skiriasi. Įmanomos ir tokios situacijos, kai vienu atveju paklausa bus elastinga, o kitu neelastinga. Paprastai skirtumas tuo didesnis, kuo didesnis kainos pokytis. P (PA) 5 A (PB) 4 B 3 D 2 1 20 40 Q (QA) (QB) 6 iliustr. Paklausos elastingumas ir atskaitos taško problema6 Elastingumo koeficientai priklauso nuo atskaitos taško pasirinkimo. Kainai mažėjant nuo 5 Lt iki 4 Lt (atskaitos taškas – A) elastingumo koeficientas Ed = 5, tačiau kainai didėjant nuo 4 Lt iki 5 Lt (atskaitos taškas – B) Ed = 2. Ši problema gali būti išspręsta, jei skaičiuojant elastingumą yra naudojami kainos ir paklausos apimties vidutiniai dydžiai. Tokiu būdu elastingumą galima apskaičiuoti bet kuriame intervale, elastingumas įvertinamas centriniame intervalo taške ir vadinamas lanko elastingumu:7 Ed = . Pavyzdžiui, mums reikia apskaičiuoti elastingumą intervale AB (žr.6 iliustr.). Panaudojant šią formulę gauname: Ed = . Geometrinis paklausos elastingumo skaičiavimo metodas. Tuo atveju, kai turime tam tikrą paklausos kreivę arba yra galimybė ją nubrėžti, skaičiuojant elastingumą tam tikrame kreivės taške, gali būti naudojamas geometrinis metodas. Paklausos elastingumas nustatomas tokiu būdu: ED = , kur: P – kaina, atitinkanti paklausos kreivės tašką, kuriame yra skaičiuojamas elastingumas; Pmax = paklausos kreivės ir koordinačių sistemos vertikalios, t.y. kainos, ašies susikirtimo taškas. P Pmax = 5 P = 4 3 2 1 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Q 7 iliustr. Geometrinis paklausos elastingumo skaičiavimo metodas8 7 iliustracijoje Pmax = 5 Lt (paklausos kreivės ir vertikalios ašies susikirtimo taške). Norint apskaičiuoti paklausos elastingumą A taške, reikia padalinti šį tašką atitinkančią kainą (4 Lt) iš šios kainos ir maksimalios kainos skirtumo. Elastingumo koeficientas bus lygus: Ed = . Analogiškai galima apskaičiuoti elastingumą B taške: Ed = . Jeigu paklausos kreivė yra tiesės formos ir susikerta su kainos ir kiekio ašimis, tai jos vidurio taškas yra vienetinio elastingumo. Paklausos kreivės vidurio taškas yra C taškas, kai P = 2,50 Lt, o Q = 50 vnt. Iš tikrųjų C taške elastingumo koeficientas lygus vienetui: ED = . Dažniausiai paklausos kreivės nėra tiesios linijos formos. Tokiais atvejais norint apskaičiuoti elastingumą tam tikrame kreivės taške, reikia per šį tašką nubrėžti liestinę (žr. 8 iliustr.). P Pmax=6 5 4 A 3 2 1 10 20 30 40 50 60 Q 8 iliustr. Paklausos kreivės elastingumo taške skaičiavimas naudojant geometrinį metodą9 Liestinės nuolydis lygus kreivės nuolydžiui šiame taške. Liestinės ir kainos ašies susikirtimo taškas – tai maksimali kaina, kuri lygi 6 Lt. Kadangi A taškas atitinka 4 Lt kainą, naudojant geometrinį elastingumo skaičiavimo būdą gauname: Ed = . Tai reiškia, kad paklausos kreivės D elastingumas A taške yra | –2 |. 1.3 Elastingumas ir kreivės nuolydis Labai dažnai, nustatant ir lyginant elastingumus, atrodo, kad elastingesnė yra ta paklausos kreivė, kurios nuolydžio absoliutinis dydis yra mažesnis. Reikia pabrėžti, kad grafiko forma, o būtent kreivės nuolydis, negali būti patikimu pagrindu sprendžiant klausimą: elastinga ar neelastinga yra paklausa. Kreivės nuolydis priklauso nuo absoliutinių kainų ir kiekio pokyčių, tačiau, skaičiuojant elastingumą, naudojami procentiniai pokyčiai. 9 iliustracijos (a) grafike nubrėžtos dvi paklausos kreivės D1 ir D2, kurių nuolydis akivaizdžiai yra nevienodas. Tačiau šių paklausos kreivių elastingumo koeficientai yra vienodi (Ed1 = Ed22,33). P P 6 (a) 6 A (b) 5 5 B 4 4 C 3 3 F 2 2 K 1 L D 20 40 60 80 100 120 Q 9 iliustr. Paklausos elastingumas ir kreivės nuolydis10 9 iliustracijos (b) dalyje vaizduojamas atvejis, kai turime tam tikrą tiesios linijos paklausą, kurios nuolydis yra pastovus, tačiau paklausos elastingumas keičiasi slenkant iš viršutinio tiesės taško žemyn į dešinę. Nors kainos kitimas yra lygiai toks pat tiek judant iš A taško į B, tiek iš B į C ir t.t. Taip yra todėl, kad pirmasis kainos sumažėjimas 1 Lt sudaro nedidelę procentinę dalį santykinai aukštos pradinės 5 Lt kainos. Kainai mažėjant, 1 Lt procentinė dalis pasidaro vis didesnė. Tiesios linijos paklausos atveju kiekvienas kainų sumažėjimas turi sukelti proporcingą paklausos kiekio padidėjimą. Judant iš A taško link L taško, paklausos apimties prieaugis yra vienodas (Qd = 20 vnt.). Tačiau judant į dešinę, kiekvienas kiekio padidėjimas sudaro vis mažesnį jo procentinį padidėjimą. Tačiau 9 iliustracijos (b) grafike matyti, kad viršutinėje paklausos kreivės dalyje nedidelis procentinis kainos pokytis sukelia didelį paklausos apimties procentinį pokytį (E > 1). Elastingumas mažėja judant žemyn į dešinę, nes žemutinėje kreivės dalyje didelis procentinis kainos pokytis sukelia mažą paklausos apimties pasikeitimą (E 1) ir ši prekė apmokestinama 4 Lt akcizo mokesčiu. Pradinė pusiausvyra (iki apmokestinimo) yra taške E, kuris atitinka 6 prekės vienetus, parduotus po 8 Lt/vnt. Uždėjus 4 Lt akcizo mokestį, pasiūla sumažėja: pasūlos kreivė S pasislenka aukštyn 4 Lt atstumu, t.y. nuo S iki S1. Pusiausvyros taškas persikelia iš E į E1. Tai matyti 16 iliustracijos (a) grafike. S1 P S1 P S 11 S 9 8 8 7 D 6 D 4 5 2 2 4 6 8 Q 2 4 6 7 8 Q 16 iliustr.17 a) paklausa elastinga kainos b) paklausa neelastingos kainos atžvilgiu (Ed>1) atžvilgiu (Ed 1; neelastinga, kai Ed

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!