Pajamų nelygybė ir lorenco kreivė

Pajamų nelygybė – reiškinys, sulaukiantis dėmesio tiek politiniuose, tiek akademiniuose debatuose daugumoje šalių. Politikoje paprastai keliami tikslai siejami su didesne lygybe. Tuo tarpu akademiniame diskurse siekiama įvertinti pajamų nelygybės reikšmę visuomenės gyvenime, jos mastus, kryptis bei priemones ją valdyti, bandoma surasti įvairius pajamų nelygybės ir kitų reiškinių visuomenėje priežastinius ryšius. Vis dėlto, jei pajamų nelygybę kaip politinę problemą apibūdinti nesudėtinga, tai kaip tyrimo problemą apibūdinti gana sunku.
Todėl pajamų nelygybės tyrimo problemos argumentacija, kaip ir pats reiškinys, gali būti grindžiama įvairiais aspektais. Vieni tiria pajamų nelygybę, nes ji yra potencialus socialinio ir politinio konflikto šaltinis visuomenėje, kiti – nes tai yra nuokrypis nuo socialinio teisingumo idėjos. Treti laikosi nuostatos, kad pajamų nelygybė yra susijusi su latentiniais psichiniais, psichosocialiniais ir psichosomatiniais reiškiniais: nepasitenkinimu dėl santykinės deprivacijos, vidinės nesėkmės jausmais, potencialiu savigarbos praradimu ir pan.
Vienintelio atsakymo kas tai yra pajamų nelygybė, koks jos laipsnis yra priimtinas visuomenei ir pan. nėra, greičiau vyrauja požiūrių įvairovė. Vis dėlto galima išskirti keletą pagrindinių teorinių srautų, su kuriais neišvengiamai siejasi pajamų nelygybės kaip reiškinio analizė. Tai visuomenės struktūrą analizuojančios teorijos, kaip vieną iš struktūros elementų traktuojančios ekonominį aspektą, socialinės gerovės ir socialinio teisingumo teorijos bei pajamų nelygybės matavimo teorijos. Pažymėtina, kad teorijų, kalbančių apie pajamų nelygybę, klasifikavimas yra labai santykinis, kadangi kiekviena iš jų neišvengiamai paliečia viena kitos problematiką.
– Liberalus apibrėžimas: kiekvienas individas gauna pajamų sumą atitinkamai jo darbui.
poreikius.
– Egalitarinis apibrėžimas: kiekvienas individas turi lygiai tą pačią pajamų sumą.
– Grupinis apibrėžimas: atstovai iš skirtingų socialinių grupių turi vidutiniškai tą pačią pajamų sumą (Nygard, Sandstrom 1979: 3).
Galima teigti, kad išteklių paskirstymas yra lygus tada, jei visi žmonės turi lygias galimybes. Iš to išplaukia, kad nelygybė, kuri yra už individualios kontrolės ribų, yra neteisinga, o kylanti iš skirtingų asmeninių pasirinkimų – teisinga. Požiūriai į pajamų nelygybę dažniausiai skirstomi į dvi dideles grupes: konservatyvusis ir radikalusis. Remiantis konservatyviuoju požiūriu, sistema...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!