Pajamų nelygybė ir jos reguliavimas

KAUNAS,2005
ĮVADAS
Žmonės dirba skatinami įvairių motyvų:norėdami gauti pajamų, siekdami karjeros, pripažinimo, norėdami bendrauti su kitais žmonėmis. Tačiau svarbiausia yra gauti pajamų. Pajamos darbo rinkoje išreiškiamos užmokesčiu. Gauti pajamų galima dvejopai: už darbą ir už asmeninio turto naudojimą. Darbo pajamos tiesiogiai veikia ne tik daugumos žmonių gyvenimo lygį, bet ir jų visuomeninę padėtį bei pripažinimą. Gaudami didesnį atlyginimą už darbą, jie gali įsigyti daugiau vartojimo reikmenų, o tai savo ruožtu garantuoja aukštesnį gyvenimo lygį ne tik patiems darbo žmonėms, bet ir jų šeimos nariams. Susidaro palankesnės sąlygos materialiai aprūpinti šeima, tenkinti jų kultūrines reikmes.
Šeimų asmeninių pajamų tyrimai parodo didelę pajamų nelygybę. Šeimos nariui tenkančios pajamos vienose šeimose keleriopai viršija arba yra mažesnės už kitų šeimų gaunamas pajamas.
Šiuolaikinėje ekonomikos teorijoje pripažįstama, kad asmeninių pajamų skirtumai atsiranda dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, pajamų skirtumus sąlygoja turimo turto nevienodumas. Kai kurie žmonės gauna daugiau pajamų todėl, kad jie turi turto žmogiškojo kapitalo forma. Taip pat turto nelygumus gali sąlygoti šeimyninė kilmė, žmonių sveikata, sėkmė bei diskriminacija.
Šiame darbe yra aprašomi veiksniai, kurie turi įtakos įvairių gamybos veiksnių savininkų pajamų dydžiui, taip pat veiksniai, lemiantys pajamų diferenciaciją,neturtą, aptariamos taikomos ekonominės priemonės pajamų nelygybei ir neturtui mažinti.
Rašydama darbą iškėliau tokius klausimus:
1. Kodėl susidaro pajamų nelygybė?
2. Koks yra nelygybės dydis?
3. Ką reiškia teisingas pajamų paskirstymas?
1.VEIKSNIAI, NULEMIANTYS PAJAMŲ DIFERENCIACIJĄ
1.1 Fizinių ir protinių gabumų skirtumai.
Žmonės yra skirtingi savo protu, ištverme, fizine jėga, išvaizda, temperamentu, sugebėjimu bendrauti, atmintimi, psichine sandara, polinkiais ir pan. Šie skirtumai gali būti įgimti ir įgyti, t.y. nulemti socialinės bei ekonominės aplinkos (pavyzdžiui, moralės nuostatos, vertybinės orientacijos, išsiauklėjimas, erudicija ir kt.). Tačiau, nepriklausomai nuo kilmės, jie visi tiesiogiai ar netiesiogiai, daugiau ar mažiau lemia žmogaus, kaip ekonomikos subjekto, vietą, jo apsisprendimą, galimybes rasti ir dirbti vienokį ar kitokį darbą, vienaip ar kitaip panaudoti turimus materialius išteklius. O juk nuo to priklauso ir gaunamos pajamos. Vadinasi, genetiškai arba socialiai užkoduota...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!