BAUDŽIAMOJO PROCESO SAMPRATA, BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ.
1. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai. Žodis procesas yra lotyniškos kilmės. Lietuviškas atitikmuo – vyksmas, eiga. Baudžiamasis procesas – tai vyksmas, nukreiptas į nubaudimą. Samprata siaurąja prasme - tai nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas vykstantis teisme įstatymo nustatyta tvarka. Samprata plačiąja prasme – tai tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis.
Nuo kitų procesų baudžiamasis procesas skiriasi tuo, kad jis gali būti pradėtas, nukeltas, užbaigtas tik valstybinių institucijų sprendimu. Teisėsaugos institucijos sprendimą priima pagal tam tikrus teisės aktus – tai yra jų pareiga (pareigūnai, prokurorai, teismas). Be valstybinių subjektų dalyvauja ir kiti dalyviai.
Baudžiamojo proceso funkcijos – tai procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statusu baudžiamajame procese.
4) bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo - tai teismo prerogatyva, niekas be teismo negali paskirti bausmės.
1) klasikinis - rungtyniškas procesas - tai procesas, kurio baigtis ir sprendimo priėmimas priklauso nuo to, kuris šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia (JAV, D.Britanija). Skirtumas nuo kitų tipų, kad teismas negali pats aktyviai dalyvauti, jis turi būti objektyvus, nešališkas, jis negali pats tirti, ieškoti įrodymų. Teigiama tai, kad šiame procese visuomenė sprendžia, kas teisinga. Nors kartais laimi ne teisybė, o geras rungimasis (neigiama).
2) tiriamasis (inkvizicinis) procesas - tai toks procesas, kuriame teismas neapsiriboja tik tais įrodymais, kuriuos šalys įneša į procesą ir jis gali būti pats aktyvus, pats tirti įrodymus, gali pareikalauti naujų įrodymų, vadovauti jų tyrimui. Amerikiečiai kritikuoja, sakydami, jog teismas yra šališkas, kad tai inkvizicija. Bet tokiame procese geriau nustatoma tiesa (Lietuvoje yra šis tipas).
3) mišrus procesas – šiam tipui priskiriami Skandinavijos valstybių, Italijos procesai. Yra dvi nuomonės ir bandoma surasti trečiąjį variantą. Veikia rungimosi principas labiau nei tiriamajame, bet ne...

Baudžiamasis procesas - tam tikros rūšies vyksmas, eiga. Teisinėjė valstybėje, Baudžiamasis procesas – nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka. Baudž.proceso metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas tą veiką padarė. Nustačius tokį asmenį, sprendžiami jo pripažinimo kaltu bei bausmės jam paskyrimo klausimai.
Baudž.proceso pradėjimas, nutraukimas ar užbaigimas kitokiu būdu įforminami teismo ir teisėsaugos pareigūnų priimamu sprendimu. Teisėsaugos pareigūnai numato tyrimo apimtį, o teismas – nagrinėjant bylą teisme atliktinus veiksmus, baudž.procesas dažnai apibrėžiamas kaip teismo, prokuroro, policijos ir kt.teisėsaugos pareigūnų veikla tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas. Tam tikrų sprendimų priėmimą gali inicijuoti proceso dalyviai – nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, civilinis ieškovas, atsakovas, jų atstovai. Baudž.procesasturi būti apibrėžiamas ne vien tik kaip valstybės įgaliotų, bet ir visų kt.proceso subjektų veikla.
Veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo sąlygų, tvarkos, nuoseklumo taisyklės, nustatytos įstatyme, vadinamos proseco forma. Reikalavimas laikytis proceso formos neturi būti absoliutinamas.
Apibendrinant, baudž.procesas – tai tiriant bei nagrinėjant baudž.bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis.
1) Ikiteisminio tyrimo funkciją vykdo policija bei kt.institucijos, kurioms suteikti tam tikri įstaigos įgaliojimai, bei prokuratūra.
2) Kaltinimo funkciją vykdo prokuratūra ir iš dalies nukentėjusysis bei jo atstovas. Prokuroras nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teiseme nedalyvauja.
3) Gynybos funkcija. Gynėjo paskirtis baudž.procese – rūpintis traukiamo baudž.atsakomybėn asmens gynyba. Be gynėjo, įtariamojo (kaltinamojo) šią funkciją taippat vykdo šio įtariamojo (kaltinamojo) atstovas pagal įtatymą bei baudž.atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas.
4) Bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo funkcija yra teismo prerogatyva.
Ikiteisminio tyrimo atlikimą galima laikyti kaltinimo funkcijos dalimi.
1.2. Baudžiamojo proceso tipai (formos)
Pagal tam tikrus požymius baudž.procesai yra skirstomi į tipus (formas). Vieningos nuomonės dėl šio skirstymo nėra. Vadovėlio autoriams priimtinas skirstymas į 3 tipus (formas): 1) klasikinis rungimosi 2) tiriamasis (inkvizicinis) 3) mišrus procesas.
1.2.1. Klasikinis rungimosi...

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str., nurodančiame baudžiamojo proceso paskirtį, įtvirtinta, kad „baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas “1. Analizuojant šią nuostatą, galima daryti išvadą, kad pagrindinis baudžiamojo proceso uždavinys yra užtikrinti valstybės pareigą bei teisę pritaikyti sankciją BPK normas pažeidusiam, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Tuo pačiu, tai ir valstybės pareiga apginti nukentėjusio asmens teises. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, remdamasis baudžiamojo proceso paskirtimi, turi teisę reikalauti, kad būtų išaiškintas bei tinkamai nubaustas jo teises pažeidęs asmuo.
Tam tikrų valstybės pareigūnų pareiga atskleisti nusikalstamas veikas yra įtvirtinta BPK 2 str. Jame nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista2.
Nekentėjusiojo teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tiesiogiai įtvirtinta BPK 44 str. 10 d. Pasiremdamas šia nuostata, asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti iš teisėsaugos pareigūnų tinkamai ištirti nusikalstamą veiką bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltą asmenį.
Asmuo, kuriam nusikalstama veika buvo padaryta žala, baudžiamajame procese dalyvauja turėdamas nukentėjusiojo asmens statusą. BPK 28 str. įtvirtinta nukentėjusio asmens sąvoka. Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo nukentėjusiojo statusą įgyja ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui priėmus nutarimą arba teismo nutartimi. Toks nutarimas priimamas paties asmens prašymu arba teisėsaugos pareigūnų ar teismo iniciatyva, nustačius, kad yra pagrindo fizinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju3.
Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo yra pats suinteresuotas, kad...

VMI pateikė FNTT medžiagą apie tai, kad yra pagrindo manyti, jog J.P. IĮ nuo 2003-iki 2007m. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Finansininko IĮ nebuvo, savininkas pats tvarkė apskaitą. Pagal 222str.1d.BK pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio pradžioje IĮ savininkas buvo apklaustas kaip liudytojas ir įspėtas dėl už žinomai melagingų parodymų davimo.Vėliau remiantis jo paties parodymais J.P. pareikštas įtarimas.
Įtariamasis.Įtariamojo teisės BPK 21 straipsnis įtvirtina įtariamojo sąvoką bei teises. Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.Įtariamasis turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus. BPK 181 straipsnis įtvirtina įtariamojo ir jo gynėjo teisę ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikiamas prokurorui. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Jeigu įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi jo gynėjas. Ikiteisminio tyrimo pabaigoje, surašius kaltinamąjį aktą, kaltinamajam pranešama apie galimybę teisme susipažinti su byla ir pateikti teismui prašymus (BPK 220 straipsnio 5 d.). Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, tokia teisė nenumatyta nuteistajam ar jo gynėjui. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją...

Ikiteisminis tyrimas – proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Ikiteisminis tyrimas yra pirmoji baudžiamojo proceso stadija, ikiteisminio tyrimo pradėjimas reiškia ir baudžiamojo proceso pradėjimą. Tai yra procesinė veikla, vykdoma iki bylos perdavimo teismui. Teismas, nagrinėdamas bylą, gali vykdyti teisingumą tik tuomet, kai iki teismo proceso yra atliktas ikiteisminio tyrimo metu tam tikras parengiamasis darbas. Turi būti aišku, koks asmuo yra kaltinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kuo kaltinimas yra grindžiamas.
Ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikoje pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso 164 str. atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. LR Baudžiamojo proceso kodekse numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas – naujas savarankiškas ikiteisminio tyrimo subjektas. Lietuvos baudžiamojo proceso teisės istorijoje ikiteisminio tyrimo teisėjas – iki tol nebuvusi procesinė figūra. Pagal anksčiau galiojusį kodeksą teisminės valdžios įsikišimas parengtinio tyrimo stadijoje atliekant proceso veiksmus buvo labai epizodinis, jis atsirado tik paskutiniais senojo baudžiamojo proceso kodekso galiojimo metais. Naujajame baudžiamojo proceso kodekse (BPK) teisminei valdžiai ikiteisminio tyrimo metu suteikiama žymiai daugiau įgaliojimų. Teisminės valdžios kompetencija ikiteisminio tyrimo metu pasireiškia per ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių įgaliojimų savarankiškumo problema nagrinėjama pakopomis, nuosekliai apibūdinant ikiteisminio tyrimo teisėjo sąvoką, analizuojant šios procesinės figūros atsiradimo raidą Lietuvos Respublikos BPK. Šiame darbe atkreipsiu dėmesį į išsamią ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių įgaliojimų analizę, akcentuojant jo kompetencijai priklausančius atliekamų proceso veiksmų terminus. Galiausiai apibendrinsiu visumą ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų procesinių veiksmų, terminų, jų atsiradimo ištakas, pabandysiu išvesti atitinkamas ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių įgaliojimų savarankiškumo problemas.
Lietuvos Respublikos BPK 19 straipsnis ikiteisminio tyrimo teisėją apibūdina kaip apylinkės teismo teisėją, apylinkės teismo pirmininko paskirtą atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių pareigų įvedimas yra viena iš...

Tam, kad teisė galėtų reguliuoti elgesį, ji turi įgyti objektyviai egzistuojantį pavidalą. Toks objektyviai egzistuojantis pavidalas yra teisės šaltinis – teisės išraiškos būdas. Teisės teorijoje teisės šaltinis – tai įtvirtintų, nustatytų ir išreikštų teisės normų oficiali forma, galiojanti valstybėje. Būtent iš teisės šaltinių, mes sužinome tiek apie savo, tiek apie kitos šalies teisinę sistemą, jos ypatumus, teisinį visuomenės ir valdžios gyvenimo, egzistavimo reguliavimą. Iš istorinių teisės šaltinių sužinome apie anksčiau galiojusią teisę, iš kurios ir kilo, kurios pagrindu susiformavo dabartinė, šiuolaikinė teisė. Baudžiamojo proceso teisė – tai teisės šaka, kurią sudaro visuma teisės normų, reguliuojančių ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendžius, o taip pat nustatančių baudžiamajame procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas. Visos šios normos, kad jos galėtų būti tinkamai taikomos, teisingai suprantamos, kad jomis galėtų pasinaudoti kiekvienas gindamas savo teises, kad jomis vadovaujantis būtų įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis, turi būti įtvirtintos viename ar kitame teisės šaltinyje. Būtent iš teisės šaltinių mes sužinome, ką ir kaip reguliuoja, reglamentuoja baudžiamoji teisė, kaip baudžiamasis procesas turi vykti, koks jis turi būti ir pan.
Šiame darbe bus aptariami baudžiamojo proceso teisės šaltiniai, jų sąvoką, rūšys, jų vieta ir reikšmingumas, svarbumas baudžiamajam procesui, bendrai apžvelgiamos juose įtvirtintos normos.
Baudžiamojo proceso teisės šaltinių samprata ir rūšys
Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai – tai norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasis tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Dauguma reikšmingų baudžiamajam procesui taisyklių Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, yra kodifikuotos, todėl dažniausiai baudžiamajame procese remiamasi BPK. Tačiau vienas įstatymas – kodeksas – visų klausimų, kurie byla baudžiamojo proceso metu, reglamentuoti negali. Tiriant nusikalstamas veikas ir sprendžiant bylas teisme, be BPK, tenka vadovautis ir daugelyje kitų šaltinių nustatytomis taisyklėmis.
Teisės literatūroje dažniausiai išskiriama, kad baudžiamojo proceso šaltiniais turi būti laikomi:
1....

BAUDŽIAMOJO PROCESO SAMPRATA, BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ.
1. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai. Žodis procesas yra lotyniškos kilmės. Lietuviškas atitikmuo – vyksmas, eiga. Baudžiamasis procesas – tai vyksmas, nukreiptas į nubaudimą. Samprata siaurąja prasme - tai nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas vykstantis teisme įstatymo nustatyta tvarka. Samprata plačiąja prasme – tai tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis.
Nuo kitų procesų baudžiamasis procesas skiriasi tuo, kad jis gali būti pradėtas, nukeltas, užbaigtas tik valstybinių institucijų sprendimu. Teisėsaugos institucijos sprendimą priima pagal tam tikrus teisės aktus – tai yra jų pareiga (pareigūnai, prokurorai, teismas). Be valstybinių subjektų dalyvauja ir kiti dalyviai.
Baudžiamojo proceso funkcijos – tai procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statusu baudžiamajame procese.
4) bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo - tai teismo prerogatyva, niekas be teismo negali paskirti bausmės.
Baudžiamojo proceso tipai :
1) klasikinis - rungtyniškas procesas - tai procesas, kurio baigtis ir sprendimo priėmimas priklauso nuo to, kuris šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia (JAV, D.Britanija). Skirtumas nuo kitų tipų, kad teismas negali pats aktyviai dalyvauti, jis turi būti objektyvus, nešališkas, jis negali pats tirti, ieškoti įrodymų. Teigiama tai, kad šiame procese visuomenė sprendžia, kas teisinga. Nors kartais laimi ne teisybė, o geras rungimasis (neigiama).
2) tiriamasis (inkvizicinis) procesas - tai toks procesas, kuriame teismas neapsiriboja tik tais įrodymais, kuriuos šalys įneša į procesą ir jis gali būti pats aktyvus, pats tirti įrodymus, gali pareikalauti naujų įrodymų, vadovauti jų tyrimui. Amerikiečiai kritikuoja, sakydami, jog teismas yra šališkas, kad tai inkvizicija. Bet tokiame procese geriau nustatoma tiesa (Lietuvoje yra šis tipas).
3) mišrus procesas – šiam tipui priskiriami Skandinavijos valstybių, Italijos procesai. Yra dvi nuomonės ir bandoma surasti trečiąjį variantą. Veikia rungimosi principas labiau nei...

BP-BP teisės normų sureguliuota ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisėjo, teismo bei kitų proceso dalyvių veikla, kuri atsiranda dėl padarytos nusikalstamos veikos ir, perėjusi tam tikrus etapus, baigiasi tada, kai yra įvykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantys įstatymo nustatyta tvarka.
BT paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo teisingai atsakytų pagal įstatymą ir kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. O baudžiamojo proceso teisė reguliuoja santykius atsirandančius atliekant ikiteisminį tyrimą, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, vykdant teismo nuosprendį arba nutartį.
BPT šaltiniai-norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasi tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas.
BPT šaltiniai:1)LR Konstitucija(ji yra tiesioginio taikymo aktas. Tai reiškia kad joje įtvirtintomis normomis būtina ir galima tiesiogiai vadovautis baudžiamajame procese.2)Tarptautinės sutartys(ratifikuotos tarptautinės sutartys turi įstatymo galią ir taikymo atžvilgiu turi būti tolygios nacionaliniams įstatymams. Tarptautinės sutartys, kuriomis reikia vadovautis baudžiamajame procese, galima suskirstyti į žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinančias sutartis ir sutartis, įtvirtinančias tarptautinio bendradarbiavimo taisykles baudžiamajame procese.3)Baudžiamojo proceso kodeksas(jo normos yra kodifikuotos, t. y. Apjungtos kodeksuose. Keliant daug klausimų, susijusių su proceso funkcijų vykdymu vien neužtenka vadovautis BPK, tenka vadovautis teismų, prokuratūros, advokatūros, policijos veiklą reglamentuojančiais, specialių tyrimų tarnybos bei kitais įstatymais.4)Kiti norminiai teisės aktai(žemesniu nei teisės aktu- Vyriausybės nutarimais, generalinio prokuroro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro įsakymu yra reglamentuojami kai kurie organizaciniai klausimai, tvirtinamos atskirų procesinių veiksmų atlikimo metodika.
3. BP normų sąvoka ir struktūra. BP normų sankcijų ypatumai.
BP normos- tai valstybės nustatytos bendros ir privalomos baudžiamosios procesinės veiklos dalyvių elgesio taisykles, kurių laikymasis prireikus užtikrinimas valstybės prievarta ir kurių laikantis įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. BP normų struktūra: hipotezė; dispozicija; sankcija.
Galiojimas laike:1)proceso tvarką nustato LR BP teisės normos, galiojančios proceso veiksmų atlikimo metu.2)LR įstatymai įsigalioja, kai juos pasirašo ir valstybės žiniose oficialiai...

Pats žodis procesas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio (processum), kuris išvertus į lietuvių kalbą reikštų ėjimą į priekį. Terminas ,,baudžiamasis procesas“ gali būti vartojamas keliomis reikšmėmis. Baudžiamuoju procesu gali būti vadinama: 1) veikla atskleidžiant, tiriant bei nagrinėjant baudžiamasias bylas dėl nusikalstamų veikų; 2) viena iš viešosios teisės šakų - baudžiamojo proceso teisė; 3) viena iš socialinių mokslų – baudžiamojo proceso teisės mokslas.
Pirma bus kalbama apie baudžiamąjį procesą, kaip tam tikrą veiklą.
Konfliktų tarp žmonių, tame tarpe ir nusikalstamų veikų buvo, yra ir bus. Per gana ilgą žmonijos istoriją konfliktai iš esmės buvo sprendžiami dviem būdais: savigyna ir pasinaudojant teismine gynyba.
Pirmas kovos prieš pasikėsinimą į žmogaus gyvybę, sveikatą, turtą ir kitus interesus etapas- tai betarpiška, fizinė gynyba nuo skriaudėjo. Tai ir yra savigyna. Savigyna reiškė teisę pačiam, be pašalinių įsikišimo apsiginti arba atkeršyti nusikaltėliui. Egzistavusią padėtį gana tiksliai apibūdintų posakis “akis už akį”.
Vystantis ir sudėtingėjant visuomeniniams santykiams atsirado prielaidos ir būtinybė konflikto sprendimą patikėti trečiam asmeniui. Jis, vadovaudamasis toje bendruomenėje priimtomis taisyklėmis, priimdavo sprendimą. Iš pradžių konfliktą tarp aukos ir nusikaltusio spręsdavo ir bausmę skirdavo visi susirinkę gentainiai. Laikui bėgant viešasis, visuomeninis pradas nusikaltimų tyrime ir nagrinėjime vis stiprėjo ir valstybėje atsirado specialios institucijos bei pareigūnai, kurių pagrindinė pareiga buvo tirti nusikaltimus, rasti juos įvykdžiusius asmenis ir teisingai juos nubausti. Būtent tada ir susiformavo baudžiamasis procesas - įstatymų reguliuojama valstybės įgaliotų institucijų bei pareigūnų veikla tiriant nusikalstamas veikas bei įgyvendinant teisingumą.
Šiuolaikinio baudžiamojo proceso, kaip valstybinės veiklos, pobūdis daugelyje valstybių jau nekelia abejonių. Dažnai jau valstybių Konstitucijose yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remdamasis įstatymų leidėjas modeliuoja konkrečias baudžiamojo proceso taisykles. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų...

Baudžiamojo proceso principai gali būti suskirstyti pagal įvairius kriterijus į grupes.
2) išreikštus BPK ir kituose įstatymuose.
4) atskirų proceso stadijų ir institutų principus.
Tarpšakiniai principai baudžiamajame procese paprastai yra tokie principai, kurie bendri visoms procesinėms teisės šakoms. Valstybinės proceso kalbos principas, proceso teisingumo (sąžiningumo) principas, proceso viešumo principas, proceso greitumo principas, rungimosi principas yra principai, kurie turi įtakos ne tik baudžiamajam, bet ir civiliniam bei administraciniam procesams. Žinoma, kiekviename iš šių procesų čia išvardyti principai veikia šiek tiek skirtingai, tačiau pagrindinė idėja visais atvejais išlieka ta pati.
Šakiniais baudžiamojo proceso principais laikytini tokie principai, kurie kitose teisės šakose neveikia arba veikia mažiau ar turi kitokią prasmę, pavyzdžiui, teisės į gynybą principas.
Atskirų procesų stadijų ir institutų principai yra, pavyzdžiui, tiesioginio ir žodiško nagrinėjimo principai, taikomi pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, reformation in peius draudimo (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį nagrinėjant jo skundą) principas, veikiantis apeliaciniame ir kasaciniame procesuose.
.Konstituciniai principai yra ypatingi. Jais grindžiami visi teisinio teksto elementai, visa teisės sistema. Bet kuri konstituciniam principui prieštaraujanti teisės norma yra antikonstitucinė. Teisinis reguliavimas tokiu atveju negali būti laikomas teisėtu ir teisingu. Ne tik teisės normos, bet ir kiti principai negali prieštarauti konstituciniams principams. Konstituciniai baudžiamojo proceso principais yra: nekaltumo prezumpcijos principas, proceso teisingumo (sąžiningumo) principas, proporcingumo principas, principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, proceso viešumo principas, teisės į gynybą principas, valstybinės proceso kalbos principas, teismo nepriklausomumo ir bešališkumo principas. Šio sąrašo nereikia laikyti baigtiniu. Tam tikra kategorija bendrųjų principų, neabejotinai esančių ir baudžiamojo proceso principais, paprastai neišskiriami kaip baudžiamojo proceso principai.
Plačiau aptarsiu apie principus įtrauktus į baudžiamojo proceso principų sistemą.
Atskiri baudžiamojo proceso principai
1.Nekaltumo prezumpcija
Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, 1996 m. Tarptautinio pilietinio ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje.
Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje...