Atvejo tyrimas (analizė) yra socialinių mokslų tyrinėjimų rūšis, kurią sudaro išsamus studijų dalykų stebėjimas (taip pat žinomas kaip atvejis). Šis tyrimas būdingas tokioms disciplinoms kaip psichologija, siociologija ir antropologija.
Atvejo analizė yra tyrimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama fenomeno tyrimui, o ne statistiniams duomenims, kad būtų galima daryti bandrąsias išvadas.
Dažniausiai naudojami atvejų analizės metodai yra klausimynų stebėjimas ir taikymas, nors mes galime rasti ir kitų metodų, priklausomai nuo disciplinos, kurioje atliekamas šis tyrimas.
Svarbiausia atvejo analizės ypatybė yra ta, kad tai – nuodugnus situacijos, įvykio ar konkretaus atvejo tyrimas tokiu būdu, kad jame būtų atsižvelgiama daugiausia į jos vidines charakteristikas ir į kontekstą, kuriame jis vyksta.
• Iki trejų metų nelankė darželio, mokėsi namuose. Vėliau vaikas buvo vedamas į paprastą lopšelį – darželį. Šiai dienai berniukas lanko ir mokosi Vilniaus specialiajame lopšelyje – darželyje „Čiauškutis“. Kol Augustinas nelankė darželio, su juo dirbo savivaldybės pedagoginė – psichologinė tarnyba, taip pat, vėliau, buvo tirtas švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijos (SUK).
Elgesys: vaikas labai impulsyvus, hiperaktyvus, nevaldantis savo emocijų; berniukui dažnai pasireiškia agresyvus elgesys – puola mušti grupėje esančius kitus vaikus, kanda auklėtojai, rėkia ir voliojasi ant grindų; vaikas kamuojamas įkyrių ir neigiamų minčių apie save, savo šeimą.
Sunkumai: mokymosi sunkumai, kai neįmanoma sutelkti dėmesio į vieną veiklą ar uždavinį, ilgesnio nei 2 minutės; sunku atskirti esminius aplinkos dirgiklius nuo neesminių, tiek vaizdinius, tiek garsinius; emocijų ir elgesio sutrikimai trukdo vaiko asmenybės plėtotei ir saviraiškai; obsesinės mintys trukdo mokslui ar kitiems užsiėmimams; vaikas pastoviai yra įtampos ir baimės būsenoje.
Psichologinė charakteristika: prislėgtas, dirglus, baimingas, nepasitikintis savimi ir kitais, jautrus, emocionalus, linkęs į agresiją, isteriškas, ryški psichinių sindromų tendencija
Psichologinė charakteristika: prislėgtas, dirglus, baimingas, nepasitikintis savimi ir kitais, jautrus, emocionalus, linkęs į agresiją, isteriškas, ryški psichinių sindromų tendencija
Problemos:
• Dažnai konfliktuoja su kitais vaikais ir auklėtoja; konfliktuodamas naudoja fizinę jėgą;
• Nuolat judama, bėgiojama, triukšmaujama, kai to daryti negalima;
• Praranda susidomėjimą tuo, ką daro;...

Vaikai atsidūrę negyvenamoje saloje visiškai ne savo noru šito jie negalėjo pasirinkti taip atsitiko netikėtai, bet galėjo rinktis, kaip jie toliau norės gyventi. Vaikai galėjo rinktis vaidmenis, pareigas kas už ką atsakingi, bei pozicijas. Visi vaidmenys buvo parinkti ir išrinkti atsižvelgiant į vertybes. Pavyzdys – Ralfas, jis noriai prisiėmė lyderio vaidmenį ir gavo visos grupės palaikymą, nes Ralfas siekė bendro tikslo išgyventi ir išsigelbėti. Vienas ryškiausiu personažų – Džekas jo vaidmuo labiausiai buvo pagrįstas jo paties ir dalies grupės. Tiek grupė tiek jis pats nenorėjo taisyklių. Jų noras buvo visą dieną linksmintis, valgyti sumedžiotą maistą ir nieko daugiau neveikti. O išrinkto vaidmens pavyzdys – Kriuksis, grupė greitai pasirinko jį pajuokos ir pašaipų objektu, niekas jo nuomonės ar pamastymų neklausydavo, bet kokį jo bandymą vadovauti išjuokdavo.
Dėl nesutarimų pradėjo formuotis dvi atskiros grupės. Viena grupė palaikė Ralfo idėją elgtis žmogiškai, siekti išsigelbėjimo ir stengtis išgyventi. Kita grupė palaikė Džeko norą visą diena tik linksmintis, nepaisyti taisyklių ir skaniai maitintis. Skirtingų grupių susiformavimas atskleidė tai, jog vieni norėjo išlikti žmogiški ir civilizuoti, puoselėti išugdytas vertybes, o kiti vadovavosi tik pradiniais išgyvenimo instinktais ir savo norų tenkinimais.
Viso formavimosi metu atsiskleidžia grupių stadijos. Pati pirmoji stadija – Ralfo pasirinkimas būti lyderiu, antroji stadija – grupė pasirenka auką šiuo atveju tai yra Kriuksis, paskutinioji stadija – Džekas tampa naujuoju lyderiu ir grupės skyla į dvi stovyklas.
Pačioje kūrinio pradžioje pirmiausia išryškėja grupės poliarizacija. Skirtingos nuomonės grupėje aptarant išgyvenimo klausimus. Džekas šis personažas vaizduojamas blogiu, jis netiki išsigelbėjimu ir neprisileidžia šios minties. Ralfas vaizduojamas gėrio personažu jis visa širdim tiki išsigelbėjimu, siekia bendradarbiavimo ir supratimo.
Socialinis dykinėjimas matomas, kai grupės narių elgesys pasidaro atmestinas, net jeigu jų bendras tikslas yra toks pat. Puikus pavyzdys yra Kriuksis, kuris yra visiškas tinginys ir pasiteisinimų žinovas. Nusprendė būti lyderio padėjėjas ir grupės stebėtojas, užuot dirbęs naudingus darbus. Taip pat geras socialinio dykinėjimo...

Atvejo analizės objektas – vaikas, turinčio autizmo spektro sutrikimą.
Amžius: 5 metai.
Berniukas namuose su tėvais stengiasi bendrauti lietuvių ir anglų kalba. Darželyje berniukas yra mokamas anglų kalba. Kartu su aukle bei specialistai stengiasi bendrauti anglų bei lietuvių kalba.
Nustatyta. Kompleksinė negalia: negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo.
Nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai.
PPT rekomenduoja individualizuoti bendrąsias programas.
Švietimo pagalbą teikia: logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, mokytojo padėjėjas.
Galios: berniukas aktyviai domisi aplinka, žmonėmis. Supranta labai paprastus nurodymus, rodydamas praneša apie savo poreikius. Aktyviai domisi žaislais (dinozaurais). Paprašytas parodo ir atpažįsta nuotraukose šeimos narius, katiną, šunį.
Kalbinamas kartais nusišypso, kartais sureaguoja į savo vardą. Gali kartoti plojimą. Kartais susidomi pokalbiu, kalbinimu bei garsine stimuliacija. Bendrauja emociniais šūksniais, gestais, mimika. Reaguoja į skirtingas balso intonacijas. Kartais pavyksta imituoti išmoktais garsais nurodytą objektą.
Naudodamasis simboliais, gestais moka išreikšti savo norus, emocijas.
Naujoje aplinkoje apsipranta labai greitai.
Sunkumai: Nekalba, tik įvairūs garsažodžiai. Nesidomi žodine informacija, nesidomi siūloma veikla.
Vaikas linkęs daryti tai, kas tuo momentu svarbu. Veiklas greitai keičia.
Matas nepalaiko akių kontakto, nekalba.
Elgiasi chaotiškai, dažnos atmetimo reakcijos. Dėmesys ties tikslingomis veiklomis trumpalaikis, blaškus.
Tikslas – pažinti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, turimus gebėjimus ir problemines sritis.
Uždaviniai :
1. Atskleisti vaiko verbalinės ir neverbalinės kalbos gebėjimus galių (turimų stiprybių) ir patiriamų sunkumų kontekste.
2. Apibūdinti elgesio ypatumus (pomėgiai, ribotumai, sensoriniai sutrikimai);
3. Išsiaiškinti socialinės sąveikos ypatumus.
Metodai. Atvejo analizė: stebėjimas, pusiau struktųruotas interviu, laiko leidimas su vaiku, kuomet tėvai nėra įtraukti į veiklą.
Stebėjimas. Stebėjimo duomenys buvo kaupiami raštu laisvos formos protokoluose chronologine tvarka 1,5h intervalu fiksuojant įvykių eigą ir vaiko elgseną įvairiose situacijose. Stebėta apie 20 val.
Nestruktūruotas interviu. Stebėtojo namai, 12h dienos , 15-20 min.
Interviu metu tėvų buvo paprašyta apibūdinti vaiko kasdienė veiklą namuose, jo elgesį bei reakcijas.
Interviu su specialiąja pedagoge buvo paprašyta trumpai įvardinti berniuko galias bei sunkumus šiose srityse: socialinėje sąveikoje, kalboje ir komunikacijoje, kasdieninėje elgsenoje, sensorikoje.
Tyrimo duomenims apdoroti, analizuoti ir interpretuoti, taikant turinio...

Dėmesio, mąstymo ir atminties tyrimas eksperimentinėmis metodikomis.
Atvejo analizė.
1. Duomenys apie tiriamąjį.
• Amžius- 21m.
2. Tiriamojo pasirinkimo aplinkybės.
• Kodėl pasirinktas šis tiriamasis?- Tiriamasis pasirinktas atsitiktinai.
• Kokie ryšiai sieja jį su tirėju?- Jokie. Kokią įtaką tai gali turėti rezultatams?- Įtakos rezultatams tai neturės. Kaip buvo sprendžiami etiniai klausimai?-
3. Tyrimo metodų pasirinkimas.
• Kurie metodai buvo pasirinkti?- Atminties tyrimui pasirinkta 10 žodžių metodika. Dėmesio tyrimui pasirinkta . Mąstymo tyrimui buvo pasirinkta 4-1 metodika.
• Kodėl manote, kad šios metodikos leis geriausiai įvertinti tiriamojo kognityvinius procesus? – Metodikos buvo atrinktos taip, kad būtų kuo trumpesnės, kad
tiriamajam nenusibostų ir jis nenutrauktų tyrimo viduryje. Šios metofikos yra patikrintos specializtų, naudojamos tyrimams, todėl manau, kad jos gerai įvertins kognityvisnius procesus.
• Kokiais tyrimo baterijos sudarymo principais buvo remiamasi?- Kodėl?-
• Kokia seka buvo pateikiamos metodikos, kodėl?- Pirmiausia buvo atliktas mąstymo tyrimas. Vėliau atminties ir galiausiai dėmesio. Dėmesio tyrimą galuo palikau todėl, kad manau, jis yra sudėtingiausias. Atsižvelgiant į tai, kad tiriamoji nemėgsta matematinių skaičiavimų, palikau skaičiavimo atgal užduoti pabaigai. Manau, atlikusi mąstymo ir atminties užduotis, tiriamoji labiau susikaups dėmesio užduočiai.
4. Tyrimo procedūros aprašymas.
• Kur ir kokiomis sąlygomis atliktas tyrimas?- Tyrimas buvo atliktas gamtoje, ramioje vietoje, kur nėra daug žmonių. Manau, tokioje vietoje buvo sudarytos sąlygos atsipalaiduoti, nesiblaškyti ir susikaupti.
• Tiriamojo motyvacija tyrimui, jos stabilumas tyrimo metu.- Tiriamasis sutiko atlikti tyrimą įdomumo dėlei. Buvo įdomu pariūrėti, kokie ten tyrimai ir ką bei kaip jie tiria. Nemanau, kad motyvacija kito, ji buvo stabili viso tyrimo metu.
• Kontakto su tiriamuoju aprašymas.- Kontaktas buvo šiltas, draugiškas. Jei, kas neaišku, tiriamoji klausdavo, be jokios baimės ar nesmagumo jausmo. Tyrimo 4-1 metu, bandė labai aiškiai paaiškinti, kodėl ji mano, kad netinka būtent tas paveiksliukas, kurį ji išrinko.
• Tiriamojo stebėjimo duomnys.- Tiriamoji buvo pakankamai rami ir išliko tokia viso tyrimo metu. Kiekvieną užduotį suprato iš karto, nereikėjo pastoviai priminti, ką reikia daryti. Kai užsiminiau apie atminties užduotį, prisipažino, kad...

ŠEIMYNINĖ PADĖTIS: Našlė, du suaugę vaikai.
LIGOS ANAMNEZĖ: Į psichiatrą moteris kreipėsi po brolio netekties. Moteris prižiūri mamą sergančia demencija, kuri paaštrėjo po jos sūnaus netekties. Moteris jaučia kaltę, kad galėjo padėti broliui, bet nesuprato, kad jis neįgalus, nemokėjo išreikšti minčių, nesuprato kad jam labai sunku ir kad reikia pagalbos. Pacientė kaltina save, prastai miega, jaučia nuolatinį nerimą. Vakarais, kada nerimo jausmas sustiprėja pacientė baiminasi, kad išprotės. Neteko 8 kg. svorio per dvi savaites dėl suprastėjusio apetito esant nerimui. Kankina beviltiškumo mintys, dėl negerėjančios savijautos.
MEDICININĖ DIAGNOZĖ: F32. Depresijos epizodai.
LYDINTYS SUSIRGIMAI: Hipertenzija, artritas.
NUSISKUNDIMAI: Vakarais sustiprėja nerimo jausmas, pakyla arterinis kraujo spaudimas ir pulsas, muša karštis.
II. Slaugos diagnozės
Reikia suformuluoti 4 slaugos diagnozes (2 iš dviejų dalių ir 2 iš trijų dalių). Pasirinkti vieną slaugos diagnozę, Jūsų nuomone pačią svarbiausią, ir pagrįsti remiantis literatūros šaltiniais. Ne mažiau nei trys literatūros šaltiniai.
Slaugos diagnozės:
1. Sumažėjęs apetitas dėl nerimo jausmo, pasireškiantis svorio netekimu.
2. Nerimas dėl beviltiškų minčių, pasireškiantis negerėjančia savijauta.
3. Nepakankamas miegas dėl jaučiamo nerimo.
4. Baimė dėl pablogėjusios mamos sveikatos.
Pasirinktos slaugos diagnozės pagrindimas: Nerimas dėl beviltiškumo minčių, pasireiškiantis negerėjančia, prasta savijauta.
Pacientai jaučiantys nerimą, arba turintys nerimo sutrikimą, susiduria su dideliais savo asmenybės pasimetimo sunkumais. Dažnai nerimas yra gretutinis su kitais psichologiniais sutrikimais. Gedėjimas dėl mylimo žmogaus netekties dažnai apima nenuspėjamų intensyvių emocijų bangas, su kuriomis žmogui be pagalbos yra sunku susitvarkyti. Vienas iš pagrindinių ir daugelio sudėtingų jausmų, su kuriais reikia kovoti, yra nerimas. Ši emocija yra natūrali gedint mylimo žmogaus, tai proceso dalis. Pasireiškiantis kūno pavojaus signalų aktyvavimu. Nerimo būsenos lygis tiesiogiai priklauso nuo miego trūkumo.
III. Slaugos planas
Parengti slaugos planą pagal apačioje esančią lentelę. Kiekvienai slaugos diagnozei...

MOKYKLINĖS PSICHOLOGIJOS SPECIALYBĖS STUDENTĖS
JURGITOS KADAGIENĖS
MOKINIO ASMENYBĖS PAŽINIMO IR ĮVERTINIMO
P S I C H O L O G I N Ė I Š V A D A
DĖST. A. L. BRAZDEIKIENĖ
2001 m.
KLAIPĖDA
1. PIRMINIAI DUOMENYS.
VARDAS, PAVARDĖ Evaldas B.
GIMIMO DATA 1988 07 12
ADRESAS, TELEFONAS
KREIPIMOSI PRIEŽASTYS.
Kreipėsi mama dėl to, kad vaikas nuolat konfliktuoja su mokytojais. Šie kaltina jį neklausimu, išdykavimu, trukdymu pamokoms, negalėjimu nurimti ir susivaldyti. Evaldas buvo daug kartų baustas, bet tai jokio poveikio neturėjo.
Įvertinimo metu reikėjo atsakyti į tokius klausimus:
- Kokios Evaldo nedrausmingo elgesio priežastys?
- Kaip su Evaldu elgiamasi šeimoje?
• Ką galima būtų rekomenduoti tėvams ir mokytojams?
2. APLINKOS FAKTORIAI.
ŠEIMA. Evaldas gyvena su mama, tėvu ir močiute. Tėvas - inžinierius, mama - vaikų darželio auklėtoja, močiutė - pensininkė. Šeimos pragyvenimo lygis vidutinis.
Tėvas auklėja vaiką griežtai, skatina atlikti darbą iki galo, turėti pareigos jausmą. Jei tai nepasiseka, Evaldas yra baudžiamas. Motina ir močiutė linkę užtarti vaiką. Jos viską aiškina Evaldo jautrumu, nes jam kartais net nereikšmingos smulkmenos gali sukelti stiprias emocines reakcijas, irzlumą, ašaras.
VAIKYSTĖ. Vaikystėje Evaldas buvo labai judrus, dažnai susižeisdavo, sulaužydavo ar sudaužydavo įvairius daiktus. Negalėdavo ilgam susikaupti, vieną darbą pradėdavo, bet greitai jo dėmesį patraukdavo kitas. Rašyti išmoko vėlai.
3. PROCEDŪROS, KURIOMIS NAUDOTASI ĮVERTINANT VAIKĄ.
Buvo atliktas Raveno projekcinių matricų testas ( nespalvotas variantas ).
Mokinys buvo stebėtas matematikos, lietuvių kalbos ir biologijos pamokose.
Pokalbis su mama.
Pokalbis su abiem tėvais.
Buvo atlikti kiti tyrimai:
- Sugebėjimo paskirstyti dėmesį tyrimas, taikant korektūros testą.
- Loginės ir mechaninės atminties produktyvumo tyrimas.
- Sugebėjimo analizuoti savo veiklą tyrimas.
4. STEBĖJIMŲ APRAŠYMAS.
Atliekant Raveno projekcinių matricų testą, Evaldas daug klausinėjo apie testo reikalingumą ir apie nesusijusius su užduotimi dalykus ( pvz. kodėl iš kabineto išėjo socialinė pedagogė ). Klausimai nebuvo nuoseklūs. Evaldas negalėjo ramiai nusėdėti, muistėsi kėdėje, dūsavo, jo dėmesys nukrypdavo į pašalinius dalykus. Panašus elgesys buvo ir atliekant kitus tyrimus.
Stebint pamokose, jautėsi, kad mokytojai susierzina dėl Evaldo elgesio, nes turi skirti daugiau...

Galvos smegenų sužalojimai būna labai įvairus ir pasitaiko su galvos minkštųjų audinių žaizdomis, galvos kaulų lūžiais, kraujotakos ir vandens apykaitos sutrikimais smegenyse, pačių smegenų pakenkimu.
●galvos smegenų traumos(sukrėtimas, sumušimas bei suspaudimas).
Visi galvos- smegenų sužalojimai skirstomi į dvi grupes:uždarus, kai lieka sveika oda, ir atvirus, kai sužalojami minkštieji audiniai.Tokiais atvejais infekcija lengviau patenka į kaukolės vidų.
●sužalojimus lydimus smegenų sukrėtimo, sumušimo, sužeidimo arba jų suspaudimo.
1.1Veido ir galvos sumušimai ir žaizdos
Sumušus veido ir galvos minkštuosius audinius, atsiranda kraujosruvos.Sumušus galvą, išsiliejęs kraujas plinta po sausplėviniu šalmu.Susidaro didelė fliuktuojanti hematoma.Veido ir minkštųjų audinių žaizdos labai kraujuoja nes čia audiniai gausiai aprūpinti kraujagyslėmis.Sužeisti minkštieji galvos audiniai gali atsiskirti nuo kaulo.
1.2Galvos kaulų lūžiai
Kaukolės skliauto lūžiai būna uždari ir atviri;linijiniai ir įspaudžiamieji.Visi kaukolės lūžiai yra sunki trauma. Beveik visada sukrečiamos, dažnai sumušamos ar suspaudžiamos smegenys. Pavojingesni yra įspaudžiamieji lūžiai, nes dėl jų gali būti pažeidžiami galvos smegenų dangalai, smegenų substancija.
Kaukolės pamato lūžis įvyksta krentant ant galvos ar kojų.Labai dažnai pakenkiamos smegenys, ir ligonis netenka sąmonės.Būdingi šio lūžio simptomai yra iš nosies, ausų tekantis kraujas arba smegenų skystis, kraujosruvos akių vokų ir smilkinkaulio speninės ataugos srityje. Lūžtant kaukolės pamatui, gali susižaloti veidinis nervas, tada nusileidžia žemyn burnos plyšio kampas, neįmanoma užmerkti akių.
Veido kaulų lūžiai būna nuo tiesioginio smūgio.Dažnai lūžta nosis, viršutinis žandikaulis, apatinis žandikaulis.
Lūžus nosies kaulams nosis pasidaro panaši į balną, skausminga.Gali būti krepitacija, iš nosies kraujuojama.
Lūžus viršutiniam žandikauliui, lūžio linija kerta akiduobės dugną, skruostakaulį, nosies kaulą. Apatinis lūžgalis nusileidžia žemyn, todėl pailgėja veidas, įdumba akys, pažeidimo vietoje susidaro kraujosruvos, patinimai.
Apatinio žandikaulio lūžis būna ties vidurine linija, tarp vidurinio ir išorinio kūno trečdalio, ties žandikaulio kampu ir žandikaulio šakoje.
1.3Galvos smegenų traumos
Galvos smegenų sukrėtimas ištinka nuo smūgio į galvą buku daiktu, taip pat nuo sprogimo smūgio. Beveik visais uždarų galvos smegenų traumų atvejais, o ir vėliau gali išryškėti ir būdingi simptomai
●trumpalaikis sąmonės netekimas;
●pykinimas ir vėmimas;
●retas pulsas;
●retrogradinė amnezija.
Smegenų sukrėtimas būna:
●lengvo;
●vidutinio sunkumo;
●sunkaus laipsnio.
Lengvo...

Mokosi: vienoje Mažeikių mokyklų pirmoje klasėje.
Šeima: turi abu tėvus. Tėtis – inžinierius, mama – administratorė. Šeimoje yra du vaikai. Benas – vyriausias, sesuo – 3m.
Problema: Agresija prieš klasės draugus.
Šį berniuką pasirinkau todėl, kad jis yra labai geros draugės sūnus, todėl, visą esamą situaciją labai gerai žinau.
Elgesio problemos pasireiškiančios ankstyvoje vaikystėje, yra pastebimos tik artimiausioje aplinkoje. Laikui bėgant, jeigu joms neužkertamas kelias arba jos nekoreguojamos, turi tendenciją sunkėti, gilėti ir plisti į tolimesnę aplinką. Šame mano darbe analizuojamas berniukas Benas su elgesio sutrikimu – agresija. Agresija – tai priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Mano manymu Beno netinkamas elgesys – jėgos demonstravimas. Jo tikslas – nugalėti, siekimas vadovauti. Jis yra agresyvūs, neigiantys, dažnai meluoja, šaukia, kai negali elgtis taip kaip nori.
2.1.Besimokančiojo reakcijos į pastabas
Benas nuolat šūkauja klasėje, trukdo kitiems vaikams, yra labai išsiblaškęs, ne visada atlieka namų . Mokslo metų pradžioje klasės auklėtoja manė, kad Benui yra sunki adaptacija, kadangi jis atėjęs iš darželio priešmokyklinės grupės, bet vėliau suprato jei nesiims jokių priemonių, bus dar sunkiau ir blogiau. Berniukas nereaguodavo į jam skirtas pastabas, todėl pirmiausia mokytoja nusprendė pasikalbėti su pačiu vaiku, išsiaiškinti, kaip jis vertina esamą situaciją. Jam atrodė, kad jis elgiasi teisingai ir net nenorėjo save įsivaizduoti draugų vietoje. Kadangi bendravimas ir kalbėjimas su vaiku nedavė progreso gerėjimo buvo iškviesti tėvai. Tėvų įsikišimas į visą šią situaciją padėdavo dienai, dviem. Tada vėl viskas nuo pradžių – neklausymas, melavimas, bendraklasių stumdymas, tampymas, mušimas. Kuo toliau, tuo mažiau Benas reaguodavo į mokytojos pastabas.
2.2 S (mintys, jausmai, impulsyvi reakcija)
Mokytoja nerimavo dėl tokio Beno elgesio, bijojo, kad jis nesužeistų kitų vaikų, nes vis dažnėjo nevaldomas elgesys. Deja, ir tėvų įsikišimas nedavė naudos. Tada buvo nuspręsta Beno elgesį apspęsti su socialinę pedagogę, nes mokytoja jau buvo praradusi viltį. Nebepasitikėjo savo jėgomis. Pirmojo pokalbio...

Justinui (vardas pakeistas) šiuo metu yra 9 metukai, nuo pat gimimo jam nustatytas vaikų cerebrinis paralyžius. Berniukas gyvena su mama ir tėčiu, tačiau Justuku labiau rūpinasi mama, nes tėvas nevengia „kilnoti“ stikliuko. Mama su tėvu susituokė neturėdami nė 17 metų. Nepasiruošimas šeimyniniam gyvenimui ir neįgalaus vaiko gimimas palaužė jauną šeimą, tad jie persikėlė gyventi pas tėvus, kad jie padėtų rūpintis cerebriniu paralyžiumi sergančiu Justuku.
Justukas šiuo metu gali truputi paeiti pats, tačiau labai sunkiai ir tik įsikibęs į sieną ar kokia atrama, dažniausiai jį nešioja mama arba naudojasi vežimėliu. Justinas lanko Kuršėnuose dienos užimtumo grupę (adresu Ventos g. 114), kur vyksta pamokėlės. Berniukui dienos užimtumo grupėje taikomi mankštos ir kineziterapijos užsiėmimai. Mokslai sekasi vidutiniškai, labiausiai patinka meninės raiškos pamokos. Į mokyklėlę kiekvieną rytą nuveža ir parveža iš jos, specialus autobusiukas, kuris atvažiuoja pas visus neįgalius vaikus į namus, kurie lanko šitą mokyklėlę. Justukas dažniausiai būna užsiėmęs iki pietų, tol kol vyksta pamokos ir kineziterapijos užsiėmimai, o po pietų visą laiką praleidžia namie su mama arba aplanko netoliese gyvenančią tėvo seserį. Be mokyklėlės berniukas daugiau niekur nedalyvauja, bendraamžių draugų neturi, jo draugai suaugę žmonės, giminės ir šeima. Su juo pabendravus atrodo, kad berniukas pagal metus pernelyg suaugęs, visada sveikinasi „labas“ ir visada elgiasi labai drąsiai, dažnai atkartoja suaugusių bendravimo modelį, nes aplink jį dažniausiai būna suaugę žmonės. Nėra buvęs kavinėje ar kituose vaikų pasilinksminimo vietose.
Justuko norai ir ketinimai: labiausiai Justukas nori pradėti savarankiškai gerai vaikščioti, nes pagal gydytojų prognozes buvo iš mamos išgirdęs, kad tai įmanoma, tik reikia specialiai jam pagamintos avalynės, tačiau tai nepadėjo. Nori ir toliau lankyti mokyklėlę, tačiau paklausus „kuom būsi užaugęs?“ atsako, kad dar nežino.
Motinos norai: kaip ir kiekvienos mamos norai yra tik patys geriausi, tačiau ne viskas yra realiai įgyvendinama. Ji supranta, kad norėti galima daug ko, tačiau reali situacija yra visai kitokia. Trokšta, kad berniukas toliau...

Hašimoto tireoiditas (Mazginis gūžys, Autoimuninis skydliaukės uždegimas).
Artimiausi asmenys: Dukra, gyvenanti Klaipėdoje, Žibučių 12, tel: 867589999
Gydytojas: A. Šlepavičius
Slaugos atvejo studija
SITUACIJA
Mazginė struma (struma nodoza)
Gūžys (struma) – tai padidėjusi skydliaukė, esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei). Tai labiausiai paplitusi endokrininė liga. Daugiau nei 90 procentų visų skydliaukės ligų sudaro eutireoziniai gūžiai. Gūžiai būna difuziniai (difuziškai padidėjęs skydliaukės dydis) ir mazginiai (skydliaukės audinyje atsiranda mazginiai pakitimai).
Toje pačioje liaukoje pasitaiko ir mišrios struktūros mazgų: parenchiminių ir koloidinių. Skydliaukės audinys tarp mazgų būna įprastinės struktūros, neretai dėl spaudimo – atrofiškos. Mazguose ypač didesniuose aptinkama pažeistų bei nekrozavusių ląstelių, išsiliejusio kraujo židinių, mikrocistų, sukalkėjimų.
Komplikacijos: mechaninis spaudimas – padidėjusi skydliaukė spaudžia gerklę, kaklo venas, priekinį tarpuplautį; kraujo išsiliejimas strumoje, dėlto ji staiga padidėja ir spaudžia šalia esančius organus.
Gūžys (struma) – padidėjusi išvešėjusi skydliaukė. Dažniausiai esti kaklo priekyje, ryjant kyla su gerklomis. Labai didelis gūžys deformuoja kaklą, kartais kaba net ant krūtinės. Mazginio gūžio paviršiuje būna iškilimas, apčiuopamas įvairaus dydžio ir formos neskausmingų mazgų.
Dažniausia priežastis yra jodo trūkumas. Endeminis gužys, labiausiai paplitęs regionuose, kuriuose trūksta jodo. Kita priežastis – padidėjęs skydliaukės hormonų poreikis (lytinis brendimas, klimakterinis periodas, nėštumas). Tai dar vadinama sporadine struma.
Slaugos atvejo studija pagal Roper
G. M jau metus laiko skundžiasi spaudimu kakle, padidėjusiu prakaitavimu ir greitu nuovargiu. Prieš penkis mėnesius pacientė kreipėsi pas savo šeimos gydytoją (VšĮ Jūrininkų PSPC) ir buvo nukreipta endokrinologo konsultacijai. Buvo atlikti šlapimo, bei kraujo tyrimai, echoskopija, kairėje skydliaukės skiltyje rastas ~2 cm mazgelis, aukštis – 1,6 cm. Gydytojas įtarė Nodozinę strumą, pacientė buvo siunčiama chirurgo konsultacijai, dėl operacinio gydymo.
G. M., 60 metų moteris 2007-05-09 9val 10 min. buvo paguldyta Klaipėdos universitetinės ligoninės, Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyrių.
Pirmojo pokalbio metu buvo renkama anamnezė, iš kurios bandoma kelti atitinkamas problemas ir jas spręsti. Anamnezė buvo renkama pagal gyvenimo veiklas, iš kurių vėliau keliamos problemos, jų sprendimo būdai.
Paklausus, apie saugios aplinkos palaikymą,...