Šiauliai, 2005
Atvejo studijos schema
1. Pirminis kontaktas (tikslas, sąlygos, gauta informacija) – su savo mažąja kliente, vadinkime ją Kamile, aš susitikau Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Kai tik atėjau atlikinėti praktikos buvo sprendžiamas jos įvaikinimo klausimas Švedijos piliečių šeimai, tad aš ja labai susidomėjau ir pradėjau rinkti visą informaciją apie mergaitę juolab, kad šito reikalavo naujieji mergaitės būsimi įtėviai. Po truputėlį dokumentų pagalba man pavyko sužinoti daug informacijos apie Kamilę bei jos šeimą. Bendraudama su Kamile pajutau, kad ji labai uždara mergaitė, bijo svetimų žmonių ir sunkiai juos prisileidžia. Šiuo metu Kamilei 4 metukai.
1.1. Informacijos gavimo būdas – mano pirminis informacijos rinkimo metodas buvo stebėjimas. Man Kamilę teko stebėti Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose kuomet aš ten lankydavausi. Stebėjimo metu labai daug galima pasakyti apie vaiką iš jo mimikos ir neverbalinės kalbos, nes tai pirminė žmogaus kalba, tačiau ji gali būti ir klaidinga, tokiu atveju būtina klientą stebėti ilgesnį laiką. Kasdien stebėdama Kamilę aš mačiau, kaip ji po truputį prie manęs pripranta, kad ji su kiekviena diena daug daugiau bendrauja, pradeda žaisti su kitais vaikais. Stebėdama Kamilę aš galiu nusakyti koks jos elgesys, kaip ji jaučiasi ir elgiasi grupėje, kaip adaptuojasi ir integruojasi į kaskart besikeičiančią aplinką, tačiau stebėjimo būdu negalima padėti spręsti jos problemų arba sudaryti problemų sprendimo būdus, nes tai yra neįmanoma. Siekdama kuo daugiau sužinoti ir gauti informacijos apie Kamilę aš panaudojau kitą informacijos rinkimo būdą tai interviu, bendraudama su mergaite tiesiogiai aš galėjau išsiaiškinti kas jai patinka ar nepatinka, kokie jos pomėgiai, ką mėgsta valgyti ar su kuom žaisti, tai labai svarbūs dalykai, o juolab mažai mergaitei, kurią nori įsivaikinti Švedijos piliečių šeima.
Pats pagrindinis informacijos gavimo būdas tai dokumentų analizė , tai buvo pagrindinis informacijos šaltinis. Šitų dokumentų prie priedo aš negaliu pateikti, nes jie yra konfidencialūs. Dauguma dokumentų yra oficialūs. Su šitais dokumentais man...

Kaunas
2005
Šeimos narių detalus aprašymas
Šeima priklauso stambaus miesto ribotos teritorijos bendruomenei, gyvena Romainių gyvenvietėje, lankosi pas bendrosios praktikos gydytoją Šilainių poliklinikos filiale Romainių ambulatorijoje
Šeimoje trys asmenys: vyras S.S., žmona B.S. (abu pensininkai), anūkė A.S.(4 m.). Šeima aktyviai bendradarbiauja su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais. Šeima paremta giminystės ryšiais, nariai turi specifinius vaidmenis. Būdami seneliais 4 m. mergaitei Aistei, močiutė kartu yra ir oficiali jos globėja, nes mergaitės mama (močiutės B.S. dukra) yra alkoholikė, priklauso asocialių žmonių kategorijai, jai apribotos motinystės teisės ir jau 0,5 metų nežinoma jos tikroji gyvenamoji vieta.
Šeima žinių nestokoja, suvokia, kad anūkei privalo taikyti visumą priemonių, kas padėtų saugoti ir stiprinti jos sveikatą, bei išvengti ligų, o patys atitolinti ligų reiškimąsi, bei sustabdyti jau prasidėjusių ligų progresavimą.
Vietovė, kurioje gyvena šeima, yra pakankamai rami, graži aplinka, tvarkingai rūšiuojamos ir tvarkomos atliekos, nesumažindamos aplinkos estetinės vertės. Automobilių eismas labai mažas. Metalo lydymo ir apdirbimo įmonių, kurios išmeta į aplinką daug perdirbtų pramoninių dujų ir kitų pramonės atliekų, aplinkui nėra. Tiksliai įvertinti šioje gyvenvietėje gyvenantiems žmonėms aplinkos poveikį yra sudėtinga, kadangi trūksta stebėjimo duomenų (ypatingai dirvožemio taršos).
Šeima įsikūrusi blokiniame name, 3 kambarių bute su patogumais. Savo bute abu pensininkai žino visų daiktų išdėstymą, pakankamai yra laisvos vietos praeiti, kambariai neapgriozdinti bereikalingais daiktais, švaru, dažniausiai naudojamus daiktus virtuvėje laiko spintelės lentynose, kurios įtaisytos patogiai – juosmens lygmenyje, įrengtas pakankamas visų patalpų apšvietimas, prie vonios kriauklės įsitaisę grindų kilimėlį, avi šlepetėmis, anūkė – tvirta, patogia, kulną prilaikančia avalyne. Slogus kvapas bute nejuntamas, patalpos dažnai vėdinamos.
Tenkindami anūkės norą, seneliai prieš 1 mėn. nupirko ir padovanojo jai mažą šuniuką (veislė nežinoma). Bute kačių, žuvyčių akvariume, graužikų nelaikoma, abu pensininkai prižiūri ir puoselėja gėles, auginamas vazonėliuose.
Globėja B.S. (62 m.) pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos pasiūlymą priklauso pagyvenusio žmogaus amžiaus tarpsniui. Aktyvų gyvenimą riboja ne tik visuomeninės padėties praradimas, silpnėjanti sveikata, draugų rato susiaurėjimas, bet ir atsakomybė už auginamą...

KAUNAS
ĮVADAS
Agresija - tai individo elgesys, veiksmas ar nusiteikimas, nukreiptas į psichinės ar fizinės žalos suteikimą kitam. Agresija dažniausiai atsiranda kaip žmogaus reakcija į frustruojančią situaciją. Žmogaus pasirengimas agresyviam elgesiui vertinamas kaip sąlyginai pastovus asmenybės bruožas – agresyvumas.
Agresija - tai elgesio forma, nukreipta į kitą žmogų jo žalojimo ar įskaudinimo tikslu. Tačiau iškyla problema, nes kartais yra sunku įžvelgti tikruosius ketinimus. Juos galima interpretuoti tik susiejus agresyvius veiksmus su visu žmogaus elgesiu, nes veiksmas, padaręs žalos vienam žmogui, ne visada yra žala apskritai.
Agresija taip pat gali būti nukreipta į save. Kasdieninėje kalboje agresija dažnai vadinama smurtu ir žiaurumu.
1. Situacija
Petras užkardos mechaniku dirba jau septynerius metus. Tie, kas jį gerai pažįsta, stengiasi su juo nesiginčyti, nes žino, jog visada bus jo viršus. Jei Petras būna neteisus, jis vistiek „šoka į akis“, įrodinėdamas savo teisybę, o jei mato, kad jam prieštaraujama, susierzina ir tampa agresyvus. Tačiau nevisada reikia su juo konfliktuoti, kad pamatytum jo pykčio ar agresijos protrūkius. Būna ir taip, jog besišnekant pastebi, kaip žmogus pasikeičia, ir pats pradeda ieškoti priekabių, taip sukeldamas konfliktinę situaciją. Dar vaikystėje jis būdavo irzlus, viskuo nepatenkintas, uždaras, mažai bendraujantis. Reikėtų paminėti, kad būdamas dar visai mažas, jis neteko mamos, o tėvas jo neprižiūrėjo. Maža to, savo blogu elgesiu (nuolat girtaudavo, vesdavosi į namus moteris) rodė blogą pavyzdį savo mažamečiui vaikui.Tėvas jam draudė daugelį dalykų, tačiau jei draudimas būdavo sulaužomas Petras smarkiai būdavo baudžiamas. Kartą išėjęs pažaisti su kiemo draugais, užsibuvo ilgėliau nei įprastai. Tėvas grįžusį namo sūnų sumušė taip, jog šį teko vežti į ligoninę. Dar būdamas paauglys Petras turėjo tėvui parnešti alkoholio, cigarečių, bei vykdyti kitas tėvo užgaidas. Negaudamas pakankamo dėmesio iš aplinkinių, berniukas dienas leisdavo prie televizoriaus ekrano. Petras jau keli metai kaip vedęs, turi vaiką. Kiek yra tekę girdėti, šeimoje dažnai kyla konfliktai. Eilinį kartą atvykęs į tarnybą, Jonas šnekučiavosi su Petru. Besikalbant...

2001 m.
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO
KVALIFIKACIJOS KĖLIMO INSTITUTO
MOKYKLINĖS PSICHOLOGIJOS SPECIALYBĖS STUDENTĖS
JURGITOS KADAGIENĖS
MOKINIO ASMENYBĖS PAŽINIMO IR ĮVERTINIMO
P S I C H O L O G I N Ė I Š V A D A
DĖST. A. L. BRAZDEIKIENĖ
2001 m.
KLAIPĖDA
1. PIRMINIAI DUOMENYS.
VARDAS, PAVARDĖ Evaldas B.
GIMIMO DATA 1988 07 12
ADRESAS, TELEFONAS
KREIPIMOSI PRIEŽASTYS.
Kreipėsi mama dėl to, kad vaikas nuolat konfliktuoja su mokytojais. Šie kaltina jį neklausimu, išdykavimu, trukdymu pamokoms, negalėjimu nurimti ir susivaldyti. Evaldas buvo daug kartų baustas, bet tai jokio poveikio neturėjo.
Įvertinimo metu reikėjo atsakyti į tokius klausimus:
- Kokios Evaldo nedrausmingo elgesio priežastys?
- Kaip su Evaldu elgiamasi šeimoje?
• Ką galima būtų rekomenduoti tėvams ir mokytojams?
2. APLINKOS FAKTORIAI.
ŠEIMA. Evaldas gyvena su mama, tėvu ir močiute. Tėvas - inžinierius, mama - vaikų darželio auklėtoja, močiutė - pensininkė. Šeimos pragyvenimo lygis vidutinis.
Tėvas auklėja vaiką griežtai, skatina atlikti darbą iki galo, turėti pareigos jausmą. Jei tai nepasiseka, Evaldas yra baudžiamas. Motina ir močiutė linkę užtarti vaiką. Jos viską aiškina Evaldo jautrumu, nes jam kartais net nereikšmingos smulkmenos gali sukelti stiprias emocines reakcijas, irzlumą, ašaras.
VAIKYSTĖ. Vaikystėje Evaldas buvo labai judrus, dažnai susižeisdavo, sulaužydavo ar sudaužydavo įvairius daiktus. Negalėdavo ilgam susikaupti, vieną darbą pradėdavo, bet greitai jo dėmesį patraukdavo kitas. Rašyti išmoko vėlai.
3. PROCEDŪROS, KURIOMIS NAUDOTASI ĮVERTINANT VAIKĄ.
Buvo atliktas Raveno projekcinių matricų testas ( nespalvotas variantas ).
Mokinys buvo stebėtas matematikos, lietuvių kalbos ir biologijos pamokose.
Pokalbis su mama.
Pokalbis su abiem tėvais.
Buvo atlikti kiti tyrimai:
- Sugebėjimo paskirstyti dėmesį tyrimas, taikant korektūros testą.
- Loginės ir mechaninės atminties produktyvumo tyrimas.
- Sugebėjimo analizuoti savo veiklą tyrimas.
4. STEBĖJIMŲ APRAŠYMAS.
Atliekant Raveno projekcinių matricų testą, Evaldas daug klausinėjo apie testo reikalingumą ir apie nesusijusius su užduotimi dalykus ( pvz. kodėl iš kabineto išėjo socialinė pedagogė ). Klausimai nebuvo nuoseklūs. Evaldas negalėjo ramiai nusėdėti, muistėsi kėdėje, dūsavo, jo dėmesys nukrypdavo į pašalinius dalykus. Panašus elgesys buvo ir atliekant kitus tyrimus.
Stebint pamokose, jautėsi, kad mokytojai susierzina dėl Evaldo elgesio, nes turi skirti daugiau...

Justinui (vardas pakeistas) šiuo metu yra 9 metukai, nuo pat gimimo jam nustatytas vaikų cerebrinis paralyžius. Berniukas gyvena su mama ir tėčiu, tačiau Justuku labiau rūpinasi mama, nes tėvas nevengia „kilnoti“ stikliuko. Mama su tėvu susituokė neturėdami nė 17 metų. Nepasiruošimas šeimyniniam gyvenimui ir neįgalaus vaiko gimimas palaužė jauną šeimą, tad jie persikėlė gyventi pas tėvus, kad jie padėtų rūpintis cerebriniu paralyžiumi sergančiu Justuku.
Justukas šiuo metu gali truputi paeiti pats, tačiau labai sunkiai ir tik įsikibęs į sieną ar kokia atrama, dažniausiai jį nešioja mama arba naudojasi vežimėliu. Justinas lanko Kuršėnuose dienos užimtumo grupę (adresu Ventos g. 114), kur vyksta pamokėlės. Berniukui dienos užimtumo grupėje taikomi mankštos ir kineziterapijos užsiėmimai. Mokslai sekasi vidutiniškai, labiausiai patinka meninės raiškos pamokos. Į mokyklėlę kiekvieną rytą nuveža ir parveža iš jos, specialus autobusiukas, kuris atvažiuoja pas visus neįgalius vaikus į namus, kurie lanko šitą mokyklėlę. Justukas dažniausiai būna užsiėmęs iki pietų, tol kol vyksta pamokos ir kineziterapijos užsiėmimai, o po pietų visą laiką praleidžia namie su mama arba aplanko netoliese gyvenančią tėvo seserį. Be mokyklėlės berniukas daugiau niekur nedalyvauja, bendraamžių draugų neturi, jo draugai suaugę žmonės, giminės ir šeima. Su juo pabendravus atrodo, kad berniukas pagal metus pernelyg suaugęs, visada sveikinasi „labas“ ir visada elgiasi labai drąsiai, dažnai atkartoja suaugusių bendravimo modelį, nes aplink jį dažniausiai būna suaugę žmonės. Nėra buvęs kavinėje ar kituose vaikų pasilinksminimo vietose.
Justuko norai ir ketinimai: labiausiai Justukas nori pradėti savarankiškai gerai vaikščioti, nes pagal gydytojų prognozes buvo iš mamos išgirdęs, kad tai įmanoma, tik reikia specialiai jam pagamintos avalynės, tačiau tai nepadėjo. Nori ir toliau lankyti mokyklėlę, tačiau paklausus „kuom būsi užaugęs?“ atsako, kad dar nežino.
Motinos norai: kaip ir kiekvienos mamos norai yra tik patys geriausi, tačiau ne viskas yra realiai įgyvendinama. Ji supranta, kad norėti galima daug ko, tačiau reali situacija yra visai kitokia. Trokšta, kad berniukas toliau...

Į socialinį darbuotoją kreipėsi ponios Marijos dukra. Ponia Marija, kuriai dabar 60 metų, rūpinasi savo vyru, paralyžiuotu prieš dvejus metus. Dėl nelaimės atsitikusios ponui Domui, moteriai teko išeiti į priešlaikinę pensiją, dėl to ponia Marija dabar gauna mažesnę pensiją. Šeimos pajamos nėra didelės. Ponas Domas sėdi invalido vežimėlyje ir vos kalba. Jis reikalauja, kad žmona visuomet būtų šalia. Kurį laiką pagelbėjo medicinos sesuo, vėliau dėl materialinių sunkumų šios paslaugos buvo atsisakyta. Jie turi dukrą, kuri yra sukūrusi šeimą ir gyvena kitur.
Domas kas mėnesį važiuoja į polikliniką apžiūrai. Šeimos gydytojas pasiūlė perkelti poną į slaugos namus, bet žmona nesiryžta to padaryti. Be to, ji nežino, iš kur gauti pinigų apmokėti šią paslaugą. Kartais ponia paprašo draugės ateiti porai valandų per savaitę, kad ji galėtų išeiti apsipirkti, sumokėti mokesčius. Ponia Marija domėjosi socialinių paslaugų įkainiais, pavyzdžiui mokesčių sumokėjimas kainuotų 9lt + nuėjimas i parduotuvę 6lt .Jai šie įkainiai pasirodė per dideli. Ji nesidomėjo ar vyriausybė finansuotų šias išlaidas ar ne. Marija pasikliauja tik geros draugės Mortos pagalba arba kartais paprašo kaimynės Aldutės pagalbos. Tačiau ponia nenori per daug priklausyti nuo draugų. Su kaimynais beveik nebendrauja, nes senieji kaimynai išsikėlė kitur, atsikraustė daug naujų ir nepažystamų gyventojų, su kuriais ji nelabai nori bendrauti ir pasakoti apie savo padėtį šeimoje. Likę keli kaimynai su kuriais palaiko ryšius, bet jie senyvo amžiaus, todėl nelabai ir gali padėti. Apie gimines užsiminė tik socialinio darbuotojo paklausta. Su viena pussesere Irena beveik nebendrauja, o jei susitinka, tai visada kyla ginčai, nes prieš 5 metus įvyko konfliktas dėl turto, o su kita Vita palaiko ryšius tik telefonu. Vyrui tapus neįgaliu jį retai aplanko draugai, kartais į svečius atvyksta Domo sesuo. Marija neturi nei brolių, nei seserų.
Dukra pas tėvus atvažiuoja kartą i savaitę arba rečiau, tačiau santykiai su jais artimi. Atvažiavusi dukra nustebo pamačiusi, kokia pavargusi yra motina. Jos abi...

Klaipėdos rajone, Gargžduose gyvena Bulvidų šeima. Staiga, prieš tris mėnesius mirė vaikų tėvas. Gitana B. su savo vaikais Ugne ( 3metų) ir Eriku (6 metų) persikriaustė gyventi pas savo tėvus. Jai prasidėjo didelė depresija dėl netikėtai tragiškai žuvusio vyro mirties. Šeimą išlaikė vyras, o kai jo nebeliko, visos šeimos problemos užgriuvo ant Gitanos pečių. Klientės tėvas- alkoholikas, o motina dirba gatvių šlavėja. Klientė ieškosi darbo, bet neranda, darbovietėse atsižvelgia ne į situaciją, o į vaikų amžių. Tapusi našle ji gauna pašalpas ir lengvatas, bet tų pinigų neužtenka abu vaikus išleisti į darželį ir pragyventi miesto centre, esančiame bute. Jai nepalūžti padeda mama. Vaikai labai išdykę, ypač Erikas. Gitana jį veda pas psichologą, nes dažnai kelia isterijas, klykauja, verčia kambarius ir pan. Jis problematiškas vaikas ir darželyje.
Gitanos mama pakvietė socialine darbuotoja į namus ,nes ji matė kaip Gitana prarado viltį susirasti darbą, ją kamuoja gili depresija dėl vyro mirties, kankina apatija, nemigos ir mitybos sutrikimai. Ji atsiribojo nuo artimųjų, pažįsamų, nes jos visi gailisi, tada jai dar sunkiau , ji užsidaro ir verkia.
Kad susidarytų aiškų klientės socialinės situacijos vaizdą, reikės remtis socialinio darbo proceso keturiais svarbiausiais komponentais: įvertinimu, planavimu, veiklos eiga ir pabaiga. Jie visi lems klientės ir sistemų sąveikos pasikeitimus jų aplinkoje, kartu ir individų, ir socialinių sitemų socialinį funkcionavimą.
1. Individualizuojant šeimos situacija, socialinis darbuotojas žino, kad tėvo mirtis- didelė tragedija šeimai. Susidaro poreikis pertvarkyti šeimą, nes tėvo netekimas šeimą tiesiog dezorganizuoja.
2. Dalyvavimas Gitanos B. įvertinant padeda suprasti ir sukurti tokį įvertinimą, kuris pripažintų klientės poreikius, ypatybes, prioritetus. Socialinis dabuotojas išklausęs Gitanos B. situacija, visų pirmą, turi suprasti ją. Ant klientės pečių užgriuvo per didelė našta ir atsakomybė dėl šeimos gerovės. Vaikai dar maži ir nesupranta, kas atsitiko šeimoje. Vaikai nesikalbėjo su socialinę darbuotoją, nes bijo svetimų žmonių.
3. Socialinis darbuotojas turi neatmesti ir žmogaus raidos, nes kiekvienam šeimos nariui raidos...

Klinikinė diagnozė: Nodozinė struma. Hašimoto tireoiditas (Mazginis gūžys, Autoimuninis skydliaukės uždegimas).
Artimiausi asmenys: Dukra, gyvenanti Klaipėdoje, Žibučių 12, tel: 867589999
Gydytojas: A. Šlepavičius
Slaugos atvejo studija
SITUACIJA
Mazginė struma (struma nodoza)
Gūžys (struma) – tai padidėjusi skydliaukė, esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei). Tai labiausiai paplitusi endokrininė liga. Daugiau nei 90 procentų visų skydliaukės ligų sudaro eutireoziniai gūžiai. Gūžiai būna difuziniai (difuziškai padidėjęs skydliaukės dydis) ir mazginiai (skydliaukės audinyje atsiranda mazginiai pakitimai).
Toje pačioje liaukoje pasitaiko ir mišrios struktūros mazgų: parenchiminių ir koloidinių. Skydliaukės audinys tarp mazgų būna įprastinės struktūros, neretai dėl spaudimo – atrofiškos. Mazguose ypač didesniuose aptinkama pažeistų bei nekrozavusių ląstelių, išsiliejusio kraujo židinių, mikrocistų, sukalkėjimų.
Komplikacijos: mechaninis spaudimas – padidėjusi skydliaukė spaudžia gerklę, kaklo venas, priekinį tarpuplautį; kraujo išsiliejimas strumoje, dėlto ji staiga padidėja ir spaudžia šalia esančius organus.
Gūžys (struma) – padidėjusi išvešėjusi skydliaukė. Dažniausiai esti kaklo priekyje, ryjant kyla su gerklomis. Labai didelis gūžys deformuoja kaklą, kartais kaba net ant krūtinės. Mazginio gūžio paviršiuje būna iškilimas, apčiuopamas įvairaus dydžio ir formos neskausmingų mazgų.
Dažniausia priežastis yra jodo trūkumas. Endeminis gužys, labiausiai paplitęs regionuose, kuriuose trūksta jodo. Kita priežastis – padidėjęs skydliaukės hormonų poreikis (lytinis brendimas, klimakterinis periodas, nėštumas). Tai dar vadinama sporadine struma.
Slaugos atvejo studija pagal Roper
G. M jau metus laiko skundžiasi spaudimu kakle, padidėjusiu prakaitavimu ir greitu nuovargiu. Prieš penkis mėnesius pacientė kreipėsi pas savo šeimos gydytoją (VšĮ Jūrininkų PSPC) ir buvo nukreipta endokrinologo konsultacijai. Buvo atlikti šlapimo, bei kraujo tyrimai, echoskopija, kairėje skydliaukės skiltyje rastas ~2 cm mazgelis, aukštis – 1,6 cm. Gydytojas įtarė Nodozinę strumą, pacientė buvo siunčiama chirurgo konsultacijai, dėl operacinio gydymo.
G. M., 60 metų moteris 2007-05-09 9val 10 min. buvo paguldyta Klaipėdos universitetinės ligoninės, Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyrių.
Pirmojo pokalbio metu buvo renkama anamnezė, iš kurios bandoma kelti atitinkamas problemas ir jas spręsti. Anamnezė buvo renkama pagal gyvenimo veiklas, iš kurių vėliau keliamos problemos, jų sprendimo būdai.
Paklausus, apie saugios aplinkos palaikymą,...

Šeimą sudaro keturi asmenys: tėvas, mama ir dvi dukros. Prieš keletą metų tėvas dirbo muitininku, bet dėl kyšių ėmimo jį atleido. Nuo to laiko darbo neranda ir jo net nesistangia susirasti. Ir anksčiau mėgęs alkoholį jį pradėjo vartoti vis dažniau. Mama kilusi iš daugiavaikės šeimos, anksti ištekėjo už vyro, nes pradėjo lauktis kūdikio. Vyrui netekus darbo, motina pradėjo dirbti dvigubai. Dirbdavo ir naktimis. Kai mama dirbdavo, namie be priežiūros likdavo 2 ir 7 metų dukros. Tėvas į namus gryždavo tik kelis kartus per savaitę, todėl mažiausiąja dukrele rūpindavosi 7 metų jos sesutė. Mamai nebuvo galimybių mažiausios dukros leisti į darželį, nes tai trugdė finansai.
Tėvas vis rečiau pasirodydavo namuose, o kai į juos gryždavo prieš moterį naudodavo smurtą ir prašydavo iš jos pinigų. Ant 7 metų dukros pečių gulė visi namų rūpesčiai, nes mama labai daug dirbo, kad galėtų išlaikyti mergaites.
Vyriasnioji dukra jau nebelankė mokyklos, pradėjo valkatauti kartu su savimi pasiimdama ir sesutę. Mama nesumažino savo darbo, tačiau kai tik gaudavo laisvą dieną, stengėsi šalia savęs laikyti abi dukrytes ir bent kiek kopensuoti su jomis prarastą laiką. Tačiau momentinis bendravimas su dukromis teigiamų rezultatų neduoda.
Irma gimė 1998 03 06
B. Vedybų data: 1979 05 14
C. Tikėjimas. Rasė, kultūra. Katalikai; į bažnyčią nevaikšto. Lietuviai
D. Kalba, kuria kalba namie: lietuvių
E. Pirmo kontakto data: kas kreipėsi: Kreipėsi mokykla dėl Irmos nesilankumo mokykloje.
II. Šeima kaip sistema:
A. Šeimos struktūra
Vytautas prieš keletą metų dirbo muitininku, bet dėl kyšių ėmimo jį atleido. Nuo to laiko darbo neranda ir jo net nesistangia susirasti. Ir anksčiau mėgęs alkoholį jį pradėjo vartoti vis dažniau.
Nijolė kilusi iš daugiavaikės šeimos, anksti ištekėjo už vyro, nes pradėjo lauktis kūdikio. Vyrui netekus darbo, motina pradėjo dirbti dvigubai. Dirbdavo ir naktimis. Kai mama dirbdavo, namie be priežiūros likdavo 2 ir 7 metų dukros. Tėvas į namus gryždavo tik kelis kartus per savaitę, todėl mažiausiąja dukrele rūpindavosi 7...

Atvejo tyrimas (analizė) yra socialinių mokslų tyrinėjimų rūšis, kurią sudaro išsamus studijų dalykų stebėjimas (taip pat žinomas kaip atvejis). Šis tyrimas būdingas tokioms disciplinoms kaip psichologija, siociologija ir antropologija.
Atvejo analizė yra tyrimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama fenomeno tyrimui, o ne statistiniams duomenims, kad būtų galima daryti bandrąsias išvadas.
Dažniausiai naudojami atvejų analizės metodai yra klausimynų stebėjimas ir taikymas, nors mes galime rasti ir kitų metodų, priklausomai nuo disciplinos, kurioje atliekamas šis tyrimas.
Svarbiausia atvejo analizės ypatybė yra ta, kad tai – nuodugnus situacijos, įvykio ar konkretaus atvejo tyrimas tokiu būdu, kad jame būtų atsižvelgiama daugiausia į jos vidines charakteristikas ir į kontekstą, kuriame jis vyksta.
• Iki trejų metų nelankė darželio, mokėsi namuose. Vėliau vaikas buvo vedamas į paprastą lopšelį – darželį. Šiai dienai berniukas lanko ir mokosi Vilniaus specialiajame lopšelyje – darželyje „Čiauškutis“. Kol Augustinas nelankė darželio, su juo dirbo savivaldybės pedagoginė – psichologinė tarnyba, taip pat, vėliau, buvo tirtas švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijos (SUK).
Elgesys: vaikas labai impulsyvus, hiperaktyvus, nevaldantis savo emocijų; berniukui dažnai pasireiškia agresyvus elgesys – puola mušti grupėje esančius kitus vaikus, kanda auklėtojai, rėkia ir voliojasi ant grindų; vaikas kamuojamas įkyrių ir neigiamų minčių apie save, savo šeimą.
Sunkumai: mokymosi sunkumai, kai neįmanoma sutelkti dėmesio į vieną veiklą ar uždavinį, ilgesnio nei 2 minutės; sunku atskirti esminius aplinkos dirgiklius nuo neesminių, tiek vaizdinius, tiek garsinius; emocijų ir elgesio sutrikimai trukdo vaiko asmenybės plėtotei ir saviraiškai; obsesinės mintys trukdo mokslui ar kitiems užsiėmimams; vaikas pastoviai yra įtampos ir baimės būsenoje.
Psichologinė charakteristika: prislėgtas, dirglus, baimingas, nepasitikintis savimi ir kitais, jautrus, emocionalus, linkęs į agresiją, isteriškas, ryški psichinių sindromų tendencija
Psichologinė charakteristika: prislėgtas, dirglus, baimingas, nepasitikintis savimi ir kitais, jautrus, emocionalus, linkęs į agresiją, isteriškas, ryški psichinių sindromų tendencija
Problemos:
• Dažnai konfliktuoja su kitais vaikais ir auklėtoja; konfliktuodamas naudoja fizinę jėgą;
• Nuolat judama, bėgiojama, triukšmaujama, kai to daryti negalima;
• Praranda susidomėjimą tuo, ką daro;...