Dauguma sociologinių tyrimų prasideda nuo dokumentų analizės. Dokumentų analizės metodas yra vienas iš kokybinių metodų tipų. Kokybiniai metodai plačiai taikomi sociologijoje, nes juose svarbiausią vietą užima individuali asmenybė, kurios pagalba tiriama socialinė tikrovė.
Dokumentų analizės metodas svarbus beveik kiekvienam sociologiniam tyrimui. Viena iš informacijos apsikeitimo formų visuomenėje yra dokumentai, kuriuose yra perduodama ar saugoma informacija. Dokumentuose atsispindinčių socialinių procesų teorinė analizė, lyginimas su kitais dokumentais padeda sociologui išsiaiškinti ir analizuoti jo tiriamus socialinius reiškinius.
Teisinių dokumentų kokybinė analizė svarbi sociologijai, nes apima faktus, kurie rodo papročius visuomenėje. Neteisinių dokumentų, nors ir parašytų neteisine kalba, analizė suteikia sociologinės reikšmės duomenų.
Šios temos aktualumą lemią dokumentų analizės metodo platus naudojimas sociologijoje bei teisės sociologijoje. Tai aktualu, darant tam tikros socialinės grupės, pvz. politikų, nuomonės apie tam tikrą socialinį reiškinį tyrimą.
Sociologinių tyrimų metodai, pasak V. Pruskaus yra vienaip ar kitaip formalizuotų informacijos rinkimo, apdorojimo ir analizės taisyklių bei reikalavimų visuma (Pruskus: 2004, 160).
V. Pruskus metodą apibūdina kaip pagrindinių duomenų rinkimo, apdorojimo ar analizės būdas.
Yra skiriami du sociologinių tyrimų tipai: kiekybinis ir kokybinis, nes ne visus tyrimų rezultatus galima pateikti kiekybine išraiška.
Šiuo atveju analizuojamas vienas iš kokybinių tyrimų, dokumentų analizė, tai svarbiau pateikti platesnį kokybinių tyrimų aiškinimą.
Kokybinis tyrimas – tai toks tyrimas, kai duomenys nėra pateikiami kiekybine išraiška (skaičiais) Kokybiniam požiūriui į socialinę realybę svarbu išsiaiškinti, kaip asmuo suvokia tą tikrovę. Kokybinio tyrimo paskirtis aprašyti ir paaiškinti reiškinį (žr. Pruskus: 2004, 163).
R. Tidikis kokybinius tyrimo metodus bendriausia sociologine prasme apibūdina kaip kokybinės analizės tyrimo ir jo rezultatų išraiškos pobūdį, kuris remiasi teorinės sociologijos, tradicinės filosofijos, logikos priemonėmis, jų kategorijomis ir sąvokomis, istoriniu palyginimu, individualaus stebėjimo, apklausos, intuicijos, oficialių ir asmeninių dokumentų panaudojimo patirtimi, publicistinių ir meninių teiginių, išvadų ir rekomendacijų pagrindimo būdais (Tidikis: 2003, 355).
Kokybiniuose tyrimuose nagrinėjamas individas yra unikali asmenybė, kuri savaip suvokia socialinę tikrovę, turinti savimonę, kurios dėka, savo elgesiu ir samprotavimais tai tikrovei suteikia...

Mes atlikome tyrimą jaunimo, tiksliau, tik studentų tarpe. Mes pasirinkome temą, kuri mūsų nuomone yra aktuali daugeliui studentų, ypatingai tiems, kurie atvyksta mokytis iš kitų miestų ir turi pasirinkti gyvenamąją vietą. Mes siekėme išsiaiškinti nuo kokių veiksnių tai priklauso ir ar studentai yra patenkinti tuo ką gali įsigyti.
Ši tema studentams yra labai aktuali, nes nuo gyvenimo sąlygų, vietos priklauso jų mokslų kokybė, savijauta –gyvenimo kokybė. Todėl yra labai svarbu, kad studentai galėtų gyventi taip, jog galėtų patenkinti šiuos savo poreikius, jaustųsi gerai ir gyventų pilnavertį gyvenimą. Svarbu, kad gyvenamoji vieta nekeltų diskomforto, kad žmogus galėtų jaustis nepriklausomas, pilnavertis, o svarbiausia būtų patogu. Labai gaila, bet deja ne visi studentai gali tuo pasigirti ir džiaugtis. Studentai yra pamiršti, jie turi galimybę nuomotis bendrabučių kambarius, kurie tikrai nėra tinkamai paruošti pilnaverčiam gyvenimui ir studentai priversti tai kentėti, nes ne visi turi galimybes išsinuomoti kambarį ar butą ne bendrabutyje. Vieniem tai kelia diskonfortą, o kitiem ne, bet reikia siekti, kad visiem būtų gerai. Taigi mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, ką bendrabutyje gyvenantys studentai norėtų pakeisti, kas jiem labiausiai nepatinka ar trukdo, sužinoti jų nuomonę apie gyvenimą bendrabutyje. Taip pat sužinoti kaip jaučiasi ir ko trūksta studentams gyvenantiems pas tėvus, gimine, draugus ir tiems, kurie nuomoja kambarį ar butą.
Sociologinį tyrimą galima apibūdinti kaip sistemą logiškai nuoseklių metodologinių, metodinių ir organizacinių – techninių procedūrų, kurių tikslas – gauti patikimus duomenis apie tiriamą reiškinį ar procesą. Socialiniai tyrimai orentuoti į žmogų, žmonių grupę. Jų objektai: žmogaus elgsena, gyvenimo būdas. Socialinių tyrimų tikslai; suprasti socialinę realybę, nustatyti individų ar grupių elgsenos ypatumus.
Mes atlikome sociologinį kiekybinį1 tyrimą. Dažniausiai taikomi kiekybinių tyrimų metodai – intervių2, telefoniniai intervių, anketavimas, pašto apklausos. Mes savo tyrimui pasirinkome anketavimo3 metodą. Tai sudaro sąlygas respondentui pildyti klausimyną jam patogiu laiku, išsaugoti informacijos privalumą, išvengiama interviuotojo įtakos.
• Laiko socialinę realybę objektyvia.
• Laiko socialinę realybę sąlyginai pastovia...

Tikriausiai pasaulyje nerasime nei vieno žmogaus, kuris būtų abejingas muzikai. Visai nesvarbu, kad visi žmonės yra skirtingi ir klauso skirtingos muzikos, pasirinkdami skirtingus kompozitorius arba atlikėjus, nes muzika plačiąją prasme yra: „Viena iš meno formų, kuri kaip ir kitos meno formos turi galią priversti žmogų kažką jausti arba apie ką nors susimąstyti. Muzika galbūt net labiau įtaigesnė nei kuris kitas menas, nes gali pasiekti tą žmogaus esybės dalį, kurios nei puikus paveikslas, nei jausminga knyga negali pasiekti.“ Viena muzika gali pakylėti mūsų jausmus ir mūsų kojos ims šokti, o kita, atvirkščiai, nuramins ar net atneš liūdesį. Kai kurie muzikos kūriniai yra labai agresyvūs, o tekstai pikti, slegiantys, ir priverčiantys susitapatinti su tuo, ką autorius jautė, kai rašė tą dainą.“ (Ž. Vareikis)
Keičiantis visam pasauliui kartu keičiasi ir muzika, tačiau nereikėtų pamiršti tam tikrus laikus pergyvenusios ir vėlesnėms kartoms pavyzdžiu tapusios klasikinės muzikos, kuri klestėjimo metais
pasiekė išties aukštą lygį, pasižymėjo paprastumu, pusiausvyra, formos tobulumu ir įvairove. Klasikinė muzika apima didžiulį laikotarpį- nuo renesanso iki romantizmo (V- XIX a.) Žymiausi klasikinės muzikos kompozitoriai: Johann Sebastian Bach, Antonio Lucio Vivaldi, Wolfgang Amadeus Mozart, Ludwig van Beethoven, Frederic Chopin, Pyotr Ilyich Tchaikovsky ir kt.
Klasikinė muzika nesulyginama su kita, nes neša džiaugsmą, taiką, harmoniją, energiją, susitaikymą, ramybę, išmintį. Ji turi nepaprastai didelę reikšmę žmogaus estetinių pažiūrų, jausmų, meninio skonio ugdymui, dvasiniam turtinimui, asmenybės formavimuisi. Klasikinė muzika taurina žmogų, ugdo jį morališkai, doroviškai, lavina vaizduotę, atmintį, moko dvasiškai susikaupti, įsigilinti į savo vidinį pasaulį, į gyvenimą žiūrėti kūrybiškai, gėrėtis ir džiaugtis, skatina būti geresniu. Taip pat pasižymi aiškumu, elegancija ir skaidrumu, padidina dėmesingumą ir pagerina atmintį bei erdvinį suvokimą.
Klasikinės muzikos tema dabar yra gana aktuali pasaulyje ir netgi Lietuvoje, pradedant nuo jos poveikio žmogui tyrimų ir baigiant jos populiarinimu. Šiuolaikiniai mokslininkai skiria daug dėmesio klasikinės muzikos poveikio žmogui tyrimams....

Retas kuris šiuolaikinės visuomenės žmogus įsivaizduoja savo gyvenimą be darbo. Tai priemonė, užtikrinanti pajamas, savirealizaciją, padedanti įsitvirtinti aplinkoje, tenkinanti žmogaus ambicijas. Kartais darbe praleidžiame daugiau laiko nei šeimoje. Todėl darbas, kaip ir šeima, tampa socialiniu institutu.
Darbo rezultatai priklauso nuo žmogaus dvasinės savijautos, aplinkos darbe, lūkesčių išsipildymo, jo nervinės būsenos ir jo pasitenkinimo darbu. Todėl asmens savijauta darbe, kitaip tariant pasitenkinimas darbu, tampa labai svarbia. Savo darbe nusprendėme išsiaiškinti, kokie veiksniai labiausiai įtakoja pasitenkinimą darbu. Norėtumėme nustatyti, kaip psichologinės, fizinės darbo sąlygos, santykiai su vadovu ir bendradarbiais, bei pats darbo pobūdis lemia žmogaus jaučiamą pasitenkinimą darbu.
2.1 Tyrimo problema: Dirbančių žmonių savijauta darbe.
2.2 Tyrimo tikslas: Ištirti veiksnius, įtakojančius pasitenkinimą darbu.
2.3 Tyrimo objektas: Nebiudžetinių įstaigų darbuotojai.
• Nustatyti, kaip darbo pobūdis lemia pasitenkinimą darbu.
• Išsiaiškinti, ar pasitenkinimą darbu lemia darbo motyvacija.
• Išsiaiškinti, kurios psichologinės darbo sąlygos (bendradarbių grupė, bendravimas joje) labiau lemia pasitenkinimą darbu.
• Nustatyti, kaip fizinė darbo aplinka (apšvietimas, temperatūra, mikroklimato ir kitos sąlygos) veikia dirbantį žmogų ir kaip tai lemia pasitenkinimą darbu.
• Ištirti, ar (ir kaip) vadovas įtakoja darbuotojo pasitenkinimą darbu. (faktoriai: darbdavio skiriamų užduočių pobūdis, paskatinimo būdai, bendravimas su pavaldiniais).
2.5 Hipotezės:
2.5.1. Jei darbas atitinka asmens lūkesčius, sietus su darbu darbinės veiklos pradžioje, tai jis jaučia pasitenkinimą darbu.
2.5.2. Pasitenkinimui darbu daugiau įtakos turi atlyginimas (alga) nei psichologinė aplinka darbe.
2.5.3. Jei darbuotojas jaučiasi užimąs jo manymu gerą statusą grupėje, tai jaučia ir pasitenkinimą darbu.
2.5.4. Gera fizinė darbo aplinka įtakoja didesnį darbuotojo pasitenkinimą darbu.
2.5.5. Darbuotojas jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, kai vadovas skiria pakankamai dėmesio ne tik užduoties vykdymui (kontrolei) bet ir pačiam darbuotojui kaip asmenybei.
2.5.6. Jei žmogus dirba sunkų fizinį darbą, tai jaučia mažesnį pasitenkinimą darbu, nei tas, kuris dirba protinį darbą.
3. TEORINĖ DALIS
Pagrindinė žmogaus veiklos rūšis yra darbas. Juo kuriamos materialinės ir dvasinės vertybės. Darbas – sudėtingas reiškinys, tai tokia veikla, per kurią įvairūs gamtos daiktai bei reiškiniai keičiami, pertvarkomi ir pritaikomi žmogaus...

Šeima yra socialinė grupė, kuria sieja santuokos, kraujo (giminystės) arba įvaikinimo ryšiai, patvirtinti įstatymine arba socialiai pripažinta tvarka. Tačiau ši šeimos samprata pastaraisiais metais kritikuojama, nes neatspindi šiuolaikinės šeimyninio gyvenimo įvairovės. Šeimos sąvoka keičiasi, t.y šeima deinstitucionalizuojasi, tai vyksta trimis kryptimis: skyrybos, kohabitacija ir nesantuokiniai vaikai, kurie vienaip ar kitaip susiję su dauguma aukščiau išvardintų ir mums atpažįstamų reiškinių. Šiame darbe plačiau kalbėsim apie kohabitaciją, kitaip sakant, gyvenimą kartu be juridinės santuokos. Atliktas tyrimas parodys kokia yra visuomenės nuomonė apie kohabitaciją ir kaip ji suvokiama. Literatūroje yra pateikiamos trys kohabitacijos rūšys, tačiau visuomenė kohabitaciją paprastai suvokia kaip pereinamąjį laikotarpį. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra išsiaiškinti kaip visuomenė suvokia, kas yra kohabitacija.
Tyrimo objektas yra požiūris į kohabitaciją: kaip visuomenė suvokia, kas yra kohabitacija, ar pritaria, kad žmonės kohabituotų.
Išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie kohabitaciją.
3. Ištirti visuomenės požiūrį į kohabitaciją;
Hipotezės:
H1 – visuomenės jaunoji karta (18 – 25 m.)kohabitaciją vertina palankiau nei vyresnioji karta (36-65);
H2 – kohabitaciją visuomenė supranta kaip pereinamąjį etapą į santuoką;
H3 – poros renkasi kohabitaciją, norėdami geriau pažinti savo partnerius;
Teorinė dalis
Pradedant kalbėti apie kohabitaciją būtų logiška aptarti šeimos transformacijos raidą, tam kad suprastume kaip buvo prieita, jog daugelis žmonių, ypač jaunų, mieliau renkasi kohabitaciją negu tradicinę santuoką. Žymūs šeimos pokyčiai pirmiausia ėmė reikštis Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse dar XX amžiaus septinto dešimtmečio viduryje, o vėliau įsivyravo ir kituose Europos regionuose. Labai sumažėjo santuokų, tuokiamasi vyresnio amžiaus, dažnėja skyrybų, daugėja viengungių. Vis didesnį pripažinimą įgyja kohabitacija ( Stankūnienė, Jasilionienė, Jančaitytė, 2005) . Kas nulėmė tokią šeimos transformaciją? Yra išskiriamos trys veiksnių grupės, kurios labiausiai turėjo įtakos šeimos transformacijai, tai yra:
• Struktūriniai pokyčiai (socioekonominiai, politiniai)
• Technologiniai pokyčiai (technikos ir mokslo pažanga, modernios kontracepcijos atsiradimas)
• Kultūriniai pokyčiai (visuomenės normų ir vertybių kaita)
Paminėtieji pokyčiai turėjo didesnę ar mažesnę įtaką, tačiau, mūsų manymu, daugiausia įtakos turėjo visuomenės vertybių sistemos kaita. Įvyko esminiai pokyčiai žmonių mąstyme, sąmonėje....

Socialinius procesus kylančius individų, jų grupių sąveikose.
Sociologijos tikslai yra atskleisti ir paaiškinti (parodyti) padėti valdyti socialines jėgas, socialinius procesus.
Tyrimo programa – tai jo teorinių – metodologinių prielaidų (bendrosios koncepcijos) išdėstymas, sutinkamai su vykdomo darbo pagrindiniais uždaviniais ir tyrimo hipotezėmis, nurodant procedūros taisykles bei jų tikrinimo procedūrų loginį nuoseklumą.
Bet kurio tyrimo išeities situacija yra probleminė situacija.Galima išskirti dvi problemos puses: gnoseologinę ir dalykinę.
Gnoseologine prasme (t.y.pažinimo proceso požiūriu) probleminė situacija – tai prieštaravimas tarp žinojimo apie žmonių poreikius ir apie kokius nors rezultatyvius praktinius ir teorinius veiksmus ir šių būtinų veiksmų realizavimo kelių, priemonių, metodų, būdų, kas savo ruožtu, atsiremia į trūkumų žinių apie tuos objektus, kuriais tenka remtis, nežinojimo.
Dalykinė sociologinio tyrimo problemos pusė – tai tam tikras socialinis prieštaravimas, kurio pašalinimui arba vienos iš galimų vystymo alternatyvų pasirinkimui reikalingas kryptingas veiksmų organizavimas.
Socialinės problemos iš esmės skiriasi savo mastu: vienos neišeina už tam tikro kolektyvo ribų (grupinės, lokalinės problemos), kitos susijusios su ištisų regionų, didelių socialinių grupių ir visuomeninių institutų interesais (regioninės ir ir institucinės problemos).Kadangi aukščiausiame lygmenyje socialinė problema susijusi su visos visuomenės interesais, ji tampa bendra visiems visuomenės nariams.
Tyrimo objektas – Kauno m. gyventojai.
Tyrimo tikslas orentuotis į jo galutinį rezultatą, terinį – pažintinį ir praktinį – taikomąjį, o uždaviniai formuluoja klausimus, į kuriuos turi būti gautas atsakymas apie tyrimo tikslų įvykdymą.
Sociologiniame tyrime hipotezės – pagrįstos prielaidos apie socialinių objektų struktūrą, ryšių tarp tiriamų socialinių objektų pobūdį ir galimus socialinių problemų sprendimo būdus.
Atsitiktinė atranka – kai kiekvienas asmuo (ar grupės) turi vienodas galimybes patekti į ją, nepriklausomai nuo savo individualių savybių ar skirtumų, jeigu jie generalinės aibės elementai ir paminėti joje ne dažniau kaip 1 kartą.
Tačiau nepaisant akivaizdžių privalumų esant didelėms populiacijoms ir atrankos dydžiams, atsitiktinė atranka tampa didžiuliu, daug pastangų reikalaujančiu darbu.
ANKETA
1. Ar esate turėje kontaktu su policija?
• taip
• ne
2. Jei turėjote, kokie...

Šiais laikais labai svarbią daugumos žmonių gyvenimo vietą užima kompiuteris bei internetas. Nuo pat šių, savo galimybėmis beveik prilygstančių žmogaus protui, išradimų sukūrimo, jie buvo tobulinami, jų pritaikymo galimybės buvo plečiamos. Pradžioje internetas buvo naudojamas duomenų pasikeitimui tarp valstybių vadovų. Tarptautinio tinklo kanalais buvo siunčiami valstybinės svarbos dokumentai.Tačiau vėliau internetas labai didelėmis kainomis buvo pasiūlytas paprastiems vartotojams. Aišku, pradžioje daug interneto vartotojų neatsirado, nes kainos buvo daugumai neįkandamos, be to, buvo telefonai. Vėliau atsirado žmonių, kurie suprato, jog iš interneto galima pasipelnyti. Vieni iš tokių žmonių sukūrė svetaines, kuriose lankytojai galėjo už tam tikrą mokestį bendrauti su kitais, susipažinti su naujais žmonėmis. Tai ypač viliojo jaunimą. Keičiantis ekonominei situacijai, interneto paslaugos ėmė pigti ir pasidarė prieinamos ir eiliniam vartotojui.
Viso to pasekoje, gyvename laikais, kada norint susisiekti su kitoje šalyje gyvenančiais draugais ar giminėmis, neprivalome siųsti paprastų laiškų ar jiems skambinti.Užtenka turėti prie tarptautinio tinklo prijungtą kompiuterį, nes tada mes galime tiesiog parašyti laišką, spausdami klavišus. Išsiuntus tokį laišką, jis adresatą pasiekia akimirksniu. Yra dar vienas būdas, kuriuo naudodamiesi galime pabendrauti su draugais ar susipažinti su naujais žmonėmis. Tai yra virtualūs pokalbių kambariai, nelietuviškai vadinami ,,chat‘ais“. Čia susirenka žmonės, pasivadina kaip nori ir, spausdami klavišus, bendrauja tarpusavy. Šiuo metu Lietuvoje populiariausi pokalbių kambariai yra chat.lt, IRC, ICQ, taip pat egzistuoja nemažai nedidelių pokalbių svetainių. Pavyzdžiui, virtualių pokalbių svetainę chat.lt, pasak interneto tinklapių ir statistikos sistemos „Top100.lt“, vidutiniškai aplanko virš 12 tūkstančių internautų per parą! O, IRC pagrindiniame reklaminiame puslapyje galima rasti tokį sakinį, kuris turbūt kiekvienam nuskambėtų kaip kvietimas būtinai apsilankyti pokalbių svetainėje: “IRC pasaulyje Jūs galite sukurti bet kokį įvaizdį ir tapti tuo, kuo norite. Žinokite, kad internetas – tai vieta, kurioje žmonės ilsisi nuo realaus gyvenimo”. Gal tai ir teisybė, bet dažnam neišeina virtualaus gyvenimo nemaišyti su realiu, o būna atvejų, kai realus gyvenimas tampa nebeįdomus bei nesvarbus -...

“Kaip mes turime elgtis, kad išliktume žmonėmis? – Šis klausimas toks pat senas, kaip ir pati žmonija.
Už šio klausimo slypi žinojimas, kad žmogaus kūno sandara, jo stačia eisena, jo beveik beplaukis kūnas, jo judrus, statų kampą su kitais sudarantis nykštys ir jo smegenų gebėjimai neatskleidžia visos paslapties. Net ilgas nėštumo laikotarpis, po kurio išvysta pasaulį dažniausiai tik vienintelis ir nepakartojamai subrendęs, kad galėtų perimti sudėtingą civilizaciją, žmogaus vaikas anaiptol negarantuoja žmogiškųjų savybių perdavimą iš kartos į kartą. Savo kasdieniniuose pokalbiuose mes minime žmoguje tūnantį žvėrį ar menką kultūringumą, ir šios kalbos liudija mūsų netikėjimą, kad žmonių giminė visada išsaugos žmogiškumą.
Auginant vaiką labai svarbu yra laimė, meilė, saugumas – juk jis turi užaugti nepakartojama asmenybe. Kūdikį sukuria jo tėvai. Štai kodėl su lytiniais santykiais susiję doroviniai sprendimai gali būti ypatingai sunkūs – čia kalbame apie tuos atvejus, kai neplanuotai pastojama. Efektyvios kontraceptinės priemonės suteikia žmonėms galimybę kartu su kitu žmogumi ištirti giliausius gyvenimo klodus, neįsipareigojant visam gyvenimui pasilikti drauge. O kūdikį žmonės turėtų pradėti tada, kai yra tikri, kad pajėgs jį mylėti ir aprūpinti.
Rašydamos įvadą rėmėmės knyga “Šių laikų dorovinės problemos”.
PROBLEMA. Neplanuotas nėštumas dažnai priverčia moterį daryti skubotus ir, galbūt, ne visada teisingus sprendimus. Abortas kaip gimstamumo reguliavimo priemonė.
Moteris pasijutusi nėščia dažniausiai išsigąsta, ypač tada, kai kūdikis neplanuotas ar nenorimas, pasiryžta nutraukti užsimezgusią gyvybę. Joms abortas – lengviausias būdas išspręsti iškilusią problemą.
Abortų įvairūs teoriniai ir praktiniai aspektai kaskart sukelia karštesniu diskusijų tarp mokslininku, medikų, visuomenės.
Analizuojamos abortų priežastys, motyvai, nagrinėjamos moterų, nutraukusių nėštumą, socialinės charakteristikos, tiriamas visuomenės požiūris į abortus. Lietuvoje išsamiu šios problemos sociologinių tyrimų aš neaptikau. Man buvo įdomu sužinoti pačių moterų nuomonę apie abortus, ir tai lėmė šios temos pasirinkimą. Tuo tikslu buvo atliktas sociologinis tyrimas.
TYRIMO TIKSLAS - išanalizuoti moterų ir merginų požiūrį į abortą.
TYRIMO OBJEKTAS - moterys vyresnės nei 18 metų.
TYRIMO UŽDAVINIAI
1) Atlikto sociologinio tyrimo pagrindu nustatyti abortų...

Apie smurtą šiandien mes vis dažniau ir dažniau kalbame. Kasdien apie tai perskaitome spaudoje, sužinome iš televizijos. Smurtas egzistuoja ne tik gatvėse, jis demonstruojamas videofilmuose, žurnaluose ir net kompiuteriniuose žaidimuose.
Nors dauguma vaikų auga laimingose šeimose, yra rizikos grupė vaikų, kurie patiria smurtą savo namuose. Mūsų visų tikslas - sustabdyti grėsmę ir sukurti saugią aplinką.
Vaikai, augdami visuomenėje, kur egzistuoja smurtas ir prievarta, gali prarasti pasitikėjimą tiek suaugusiais, tiek savimi, išmokti tokių bendravimo būdų, kurie pagrįsti agresija bei prievarta. Jie tampa nesaugūs.
Smurtas yra ta problema, kuri turi rūpėti mums visiems, nepriklausomai, ar mes esame tėvai, ar ne.
Šio mūsų darbo tikslas Pagrįsti smurto kaip reiškinio egzistavimą svarbiausiose vaiko socializacijos aplinkose (mokykloje, šeimoje) bei nustatyti smurto įtaką tolimesniam vaiko vystimuisi.
Mūsų uždaviniai: 1. atlikti literatūros apžvalgą;
2. sudaryti anketas ir apklausti pagal jas;
3. lyginamoji analizė, kurioje lyginsime gautus atsakymus iš anketų pagal gautus atsakymus padarysime išvadas.
Darbo subjektas: mokytojai ir mokiniai.
Bausmės – kas tai? Ar jos tikrai reikalingos?
Ar fizinė bausmė – geras būdas išmokyti vaikus būti geriems? Ar taip auklėjamas vaikas iš tiesų suvoks tai, ko tėvai iš jo reikalauja? O gal tai bus tik dar blogesnio elgesio pasekmė? O jūs susimąstėte kada nors, ar teisingai baudžiate savo atžalas? Pažiūrėkime, ką šiuo klausimu pataria psichologai.
Profesorius Terry Mizrahi teigia, kad fizinės bausmės rodo tėvų agresyvumą, kurio patys tėvai nepageidauja iš savo vaikų. Tokios bausmės sukelia tik pasipiktinimą ir dažnai būna tik dar didesnės prievartos ir rimto piktnaudžiavimo priežastimi. Profesorius užduoda klausimą: „Kaip mokyti vaikus elgtis teisingai ir suprasti ne tik savo, bet ir kitų poreikius?“ Į šį klausimą pateikiamas tik vienas atsakymas – geras vaikų auklėjimas gali būti tik tuomet, kai nėra naudojama jokia prievarta, o priemonės parenkamos, atsižvelgiant į vaiko amžių.
Norine G. Johnson iš Amerikos psichologijos asociacijos teigia, kad jeigu jūs norite užauginti mylintį, gerbiantį ir išsiauklėjusį vaiką, tuomet neturėtumėte naudoti bausmių. Jūs tik turėtumėte pasitelkti...

Individualioje įmonėje buvo atliktas sociologinis tyrimas „ Atmosfera darbe“. Į sudarytos anketos klausimus atsakinėjo įmonės darbuotojai. Taip pat buvo domimasi darbdavio nuomone ir pastebėjimais.
Šios įmonės pagrindinė veikla yra krovinių gabenimas vietiniais ir tarptautiniais keliais. Joje dirba 35 asmenys. Šiame darbe pateiksiu išanalizuotus anketos klausimus, kurie padės nustatyti pagrindinę tyrimo hipotezę: „Ar darbdavio požiūris į atmosferą darbe sutampa su darbuotojų požiūriu“. Į anketos klausimus darbuotojai atsakinėjo anonimiškai.
Kas yra darbas?
Darbas yra reikšmingas psichologinei, socialinei ir ekonominei gyvenimo sferoms. Tačiau darbas, nors ir įprasta, bet nelengvai apibrėžiama žmogaus veikla. J. Leonavičius „Sociologijos žodyne“ darbą apibrėžia taip: „Darbas – tai tikslinga, visuomenei naudinga žmogaus veikla, reikalaujanti protinių ir fizinių jėgų; pagrindinė žmogaus veiklos forma, sukurianti visus jam reikalingus, poreikiams tenkinti būtinus, daiktus ir formuojanti patį žmogų, ugdanti jo sąmonę bei kalbą ir daranti jį sugebantį bendrauti. Kiti autoriai pabrėzia, jog „sociologiniu požiūriu darbas yra sąmoninga, universali ir organizuota žmogaus veikla, kurios turinys ir pobūdis yra sąlygojami darbo priemonių išsivystymo lygių ir visuomeninių santykių ypatybių, o žmogus šioje veikloje save įtvirtina kaip visuomenės narį, kuriantį materialines ir dvasines vertybes savo esminiams poreikiams patenkinti.
Tyrimo objektas
Šioje įmonėje dirba 35 darbuotojai, iš kurių tik 3 darbuotojos moterys. Taigi galima teigti, kad vyrauja vyriška kompanija. Kartu visi darbuotojai įmonėje susibėga tik per didžiąsias šventes. Kasdien įmonės patalpose sukinėjasi tik apie 10 darbuotojų. Todėl paduoti anketas pildymui ir suvesti rezultatus užėmė nemažai laiko.
Įmonė gyvuoja jau apie 2 metus ir gali pasigirti, kad yra išlaikiusi pirmuosius darbuotojus, taip pat sėkmingai plėsdama veiklą įtraukia į kolektyvą ir naujokus. Galiu pastebėti, kad kaip ir visur iš pradžių naujokai sunkiai pritampa, kas dažniausiai lemia jų pačių sugebėjimas bendrauti.
Temos aktualumas
Šiomis dienomis darbo situacija Lietuvoje gerėja. Daugelis sako, jog tai vyksta dėka daug emigravusių šalies gyventojų dirbti svetur. Bet tam didelę įtaką turi mūsų šalies ekonomikos...