Jo tikslas – įvertinti paciento sveikatos būklę, aktualias ir potencialias problemas, sudaryti planą, atsižvelgiant į paciento poreikius bei atlikti specifines slaugos paslaugas ir procedūras.
Eil. Nr.
2
Planavimas
• Problemų išdėstymas prioritetine tvarka
• Slaugos tikslų iškėlimas
• Veiksmų pasirinkimas (slaugos planas)
3
Atlikimas
• Slaugymas
• Tolimesnis duomenų rinkimas
4
Įvertinimas
• Įvertinimas ar pasiektas tikslas
• Proceso įvertinimas
• Slaugos plano taisymas
2.Duomenų rinkimas – šaltiniai ir sritys.
Duomenų rinkimo sritys
FIZINĖ IŠVAIZDA
• Bendroji išvaizda
• Galva ir veidas (akys, ausys, burna ir ryklė, dantys)
• Kaklas
• Krūtinės ląsta ir krūtys
• Pilvas
• Pilvo ertmės ir lyties organai
• Galūnės
• Nugara
• Oda
ORGANŲ SISTEMŲ VEIKLA
• Oda ir gleivinės
• Liaukų sistema
• Nervų sistema
• Kvėpavimo takai
• Apytaka
• Virškinamasis traktas
• Kraujas
• Šlapimo takai
• Lytiniai organai
• Atramos judėjimo aparatas
KASDIENINĖ VEIKLA
• Higiena
• Kasdieninio tualeto įpročiai
• Valgymas
• Judėjimas
• Poilsio ir miego įpročiai
• Veikla, reikalaujanti pagalbos iš kitų
FIZINĖ BŪKLĖ
• Sąmonės lygis
• Pojūčiai
• Kūno laikysena
• Pagalbinės priemonės
PSICHINĖ BŪKLĖ
• Susijaudinęs
• Neramus
• Prislėgtas
• Laimingas
• Linksmas
• Euforijoje ir t.t.
SOCIOKULTŪRINĖ BŪLKLĖ
• Darbas
• Išsilavinimas
• Hobi
• Kalba/-os
• Tikėjimas
• Šeimyninė padėtis
• Gyvenimo sąlygos ir t.t.
LIGOS
• Dabartinės ligos
• Ankstesnės ligos
• Gydymas
• Gydantis gydytojas
• Tyrimai
• Žinios apie ligą
3. Problemos
Problemos skirstomos dviem būdais.
• Paciento problema
• Slaugos problema
• Slaugytojo problema
Arba
• Potenciali problema
• Reali problema
Paciento problema – aplinkybės, kurios kelia pacientui susirūpinimą, bet neturi nieko bendro su slauga.
Slaugos problema – tai tokia paciento problema, kuri yra viena slaugo funkcijų.
Slaugo problema – tai problema, su kuria susiduria slaugas, dirbdamas savo darbą.
Reali problema – problema, kuri jau yra iškilusi ir kuriai spręsti reikalinga slaugo pagalba.
Potenciali problema – tokia, kurią numato slaugytojas ir kuri gresia, jei nebus imtasi prevencinės slaugos veiksmų.
Formuluojama problema turi atitikti šiuos kriterijus:
• Turi būti aiškiai nurodyta, kokia paciento problema
• Ji turi būti individuali
• Ją turi suprasti kiti
• Ji turi būti tolesnio slaugos planavimo gairė ir jį nulemti
• Ji turi būti reikšminga slaugos požiūriu
• Ji turi būti suformuluota taip, kad būtų galima nuspręsti kiek pavyko šią problemą išspręsti.
4....

Klientas sėdėjo neįsitempęs, balso tonas buvo normalus, nevengė akių kontakto.
Jaučiau, kad Augustas yra atsipalaidavęs, priešiškai nenusiteikęs.
- (S) Kiek vaikai turi metų?
- (K) Na, vyriausias iš visų yra Aivaras. Jam 10 metų. Mantui – dveji, o Linui – vieneri.
Kalbėdamas kartais šyptelėdavo.
Pastebėjau, kad Augustui patinka kalbėti apie savo vaikus.
- (S) Tai Aivaras jau lanko mokyklą? Kaip jam sekasi?
- (K) Taip, lanko. Girdėjau, kad mokslai jam nelabai sekasi, bet vaikas stengiasi.
Kalbos tonas nepasikeitė, bet vietomis darydavo didesnes pauzes.
Iš kliento kalbos susidarė įspūdis, kad jis nelabai domisi sūnaus mokslais.
- (S) Ar lankotės mokykloje vykstančiuose tėvų susirinkimuose?
- (K) Na... Matote... Kad laiko nėra.
Balso tonas suvyravo, tarp žodžių atsirado didesnės pauzės, kalbą paįvairindavo rankų mostai.
Norėjau įsitikinti ar klientas tikrai nesidomi vaiko mokykliniu gyvenimu. Iš kliento tiesioginės ir neverbalinės kalbos jaučiau, kad Augustui gėda tai pripažinti.
- (S) O ką veikia kiti du broliai?
- (K) Mantas dažnai būna pas močiutę, o Linas yra neįgalus. Jam dažnai tenka būti ligoninėje.
Čia klientas lyg ir nusiramino, bet kai kalbėjo apie Liną, balsas virpėjo, veidas pasidarė liūdnas.
Jaučiau, kad Augustui yra skaudu kalbėti apie neįgalų sūnų.
- (S) Ar jūs dirbate?
- (K) Dabar ne, bet anksčiau dirbau.
Atsakinėjo ramiai, nevengė akių kontakto.
Stengiausi užduoti klausimus, susijusius su pačiu klientu.
- (S) Dėl kokios priežasties praradote darbą?
- (K) Na... Susidarė įtampa...

Ja naudojantis galima „sujungti“ ir analizuoti elektros grandines, atlikti kai kuriuos mechanikos bandymus.
Mokomoji programa Crocodile Clips naudojama Lietuvos mokyklose keletą metų ir yra mėgstama mokinių bei mokytojų. Nauja mokomoji programa Crocodile Technology savo aplinka labai panaši į Crocodile Clips, bet pasižymi lankstesne aplinka, suteikia žymiai daugiau galimybių eksperimentuojant. Ja galima daryti ne tik elektrinių grandinių jungimo, elek­tro­nikos veikimo principų tyrimo, bet ir mechani­kos bandymus. Programa papil­dyta prietaisų paveikslėliais, kuriuos galima įterpti į tradicinę elektrinę grandinę, todėl tapo daug vaiz­desnė ir patrauklesnė žemesniųjų klasių mokiniams.
• kompaktinių plokštelių skaitymo įrenginys;
• garso plokštė;
• bent 35MB laisvos vietos standžiajame diske;
• spalvotas vaizduoklis, palaikantis 800x600 skiriamąją gebą su 16 bitų spalvomis;
• MS Windows 95 ar naujesnė operacinė sistema.
•
1.3. Programos paleidimas ir baigimas
Crocodile Technology yra Windows terpės programa, tad valdoma panašiai kaip ir kitos šios terpės programos.
Programą patogu paleisti naudojantis Start meniu: darbalaukyje spragtelime mygtuką Start, renkamės Programs, tada Crocodile Clips ir Crocodile Technology 1.5 (žinoma, galima susitvarkyti ir taip, kad reiktų eiti kitu keliu). Taip pat patogu darbalaukyje turėti nuorodą . Ją reikia du kartus spragtelti kairiuoju pelės klavišu.
Crocodile Technology lango viršutiniame dešiniajame kampe matome 3 įprastus mygtukus . Tad baigti programą labai paprasta – pakanka spragtelėti kryželį. Jei prieš išjungdami programą neišsaugojome savo darbo – bus pasiūlyta tai padaryti.
2.2. Programos struktūra ir valdymo galimybės
3 pav. „Crocodile Technology“ darbo aplinka
Crocodile Technology darbo aplinka panaši į kitų Windows sistemos programų (3pav.). Viršutiniame dešiniajame kampe matome įprastinius programos minimizavimo ir išjungimo mygtukus, taip pat yra meniu ir priemonių juostos.
Žemiau dešinėje pusėje matome darbo langą (jame ir vyksta visas veiksmas), o kairėje pusėje – bibliotekos langą, kurį galima išjungti atskirai. Bibliotekoje pateikta nemaža programos naudojimo galimybes iliustruojančių pavyzdžių (elektrinių schemų ir kt.).
Programa valdoma naudojantis meniu juosta ir įrankių juostos mygtukais.
Lentelėje paaiškintos svarbiausios meniu juostos komandos.
Meniu tema
Komanda
Paskirtis
File
New
Atveriamas naujas darbo langas
Open
Atveriama rinkmena
Close
Užveriama rinkmena
Save
Rinkmena įrašoma tuo...

Liaudies tradicijos bei papročiai per tūkstančius metų suvaidino nemažą vaidmenį socialinių formų, žmonių dvasinės kultūros raidoje. Pagal tai galima rekonstruoti žmonių sąmonės vystymąsi.
Beveik visa liaudies žodinė ir meninė kūryba įsitvirtino papročiuose ir apeigose, kurios mažai pakeistos, buvo perduodamos iš kartos į kartą. Nors kalendorinių švenčių šventimas dėl socialinių, ekonominių, psichologinių priežasčių vis labiau praranda „prigimtinę“ paskirtį, tačiau daugelis jos funkcijų tebėra veiksmingos. Lietuvoje yra keletas etnokultūrinių regionų, kuriuose dažnai skiriasi papročiai. Kiekvienas regionas turi sau būdingą tautinį kostiumą, architektūrą, valgius bei tarmę. Suvalkiečiai pasižymi tarme artimiausia bendrinei kalbai, derlingomis žemėmis bei spalvingomis kaišytinėmis prijuostėmis. Taigi šiame darbe plačiau panagrinėsime suvalkijos krašto tradicijas bei papročius.
Suvalkija – Lietuvos etnokultūrinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės aps. Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno aps. Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis). XIX a. pab. vakarinėje Suvalkijos dalyje vartojamų vad. kapsų ir zanavykų šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba.
Sūduva yra etninės sūduvių, apie I tūkstantmečio vidurį atsiskyrusių iš didelio baltų vieneto – jotvingių, etninės žemės. Sūduviai iš visų dabartinės Lietuvos etninių regionų gyventojų rašytiniuose šaltiniuose yra paminėti anksčiausiai – II a. mokslininko ir keliautojo Klaudijaus Ptolemėjo „Geografijoje“ (sudinoi), tačiau dar kelis šimtus metų sūduviai dažnai būdavo pavadinami ir jotvingiais.
Pagrindinis jotvingių-sūduvių verslas nuo I tūkstantmečio pradžios buvo ir yra žemdirbystė. Sūduvoje anksčiau nei kitose Lietuvos vietose panaikinta baudžiava, žemdirbystei palankios derlingos žemės bei darbštumas leido regiono gyventojams tapti turtingiausiais XIX – XX a. Lietuvos ūkininkais, duoti šaliai tuo laikotarpiu gal daugiausia išsilavinusių žmonių, - net 6 iš 20 Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto signatarų yra iš Sūduvos. Šiame regione gimęs ir Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, išleidęs kelias gramatikas, bei Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka.
Vilkaviškis – vienas seniausių Sūduvos miestų, istorijos metraščiuose minimas nuo XVI a. pradžios. Pro jį ėjo kelias iš Kauno...

Senovės Baltų laidojimo papročiai, požiūris į mirtį.

Darbo tikslas- sudaryti būtinasias programas, pateikti galimų rizikos veiksnių analizę bei nustatyti jų valdymą.
• išsiaiškinti galimas RVSVT rizikas.
UAB „ Viktorijos pyragai“ konditerijos gaminių gamybą ir prekybą vykdys Kaišiadorių mieste, girelės g. 4, iš NT „ Valdos “ išnuomotose patalpose. Patalpos įrengtos atsižvelgiant į Lietuvoje galiojančius teisės aktus bei taisykles taikomas įmonėms, kurios užsiima veikla susijusia su maisto gamyba ir prekyba. Patalpos įsikūrusios pačiame miesto centre, netoli Algirdo Brazausko vidurinės, Vaclovo Giržado pagrindinės mokyklos. Taip pat netoli yra vaikų darželiai- lopšeliai bei Kaišiadorių specialioji mokykla. Aplinka tvarkinga, geras privažiavimas, teritorija aptverta.
Maisto tvarkymas vykdomas vadovaujantis Geros higienos praktikos taisyklėmis viešojo maitinimo įmonėms, patvirtintomis įmonės vadovo.
Numatoma, kad skyriuje dirbs 8 darbuotojai. Tai generalinis direktorius- įmonės vadovas, vedėjas, vyr. konditeris, 3 konditeriai, 2 pagalbiniai darbuotojai, pardavėja.
Veiklos metu skyriuje bus pildomi šie žurnalai: greitai gendančių maisto produktų priėmimo žurnalas, maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas ,šiluminio apdorojimo temperatūros ir laiko registravimo žurnalas ir valymo darbų registravimo žurnalas.
Konditerijos gaminiai gaminami pagal įmonės vadovo patvirtintas gaminių receptūras.
Ketinama gaminti bandeles, pyragus, tortus, sausainius, pyragaičius, keksus.
2 Personalas, personalo atsakomybių paskirstymas
Generalinis direktorius- įmonės vadovas- vadovauja visai įmonės veiklai, organizuoja, kad būtų įvykdyti numatyt koerciniai finansiniai rodikliai, priimti ir atleisti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartį, tvirtinti bendrovės vidaus darbo tvarkos taisykles, kolektyvinę sutartį, darbuotojų pareigines instrukcijas, pareiginius atlyginimus, valandinius tarifinius atlygius, premijavimo sąlygas, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, leisti įsakymus, vykdyti atskiras užduotis, įgyvendinti priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata.
Vedėjas- tikrina gaminių, gamybos kokybę, sudarinėja konditerinių gaminių technologines korteles, taiso jas.
Vyr. konditeris- - atsakingas už žaliavas, priima jas, patikrina gautų žaliavų kokybę, tikrina šaldytuvų ir sandėlių temperatūrą.
Vyrėjai- gamina konditerinius gaminius pagal sudarytas technologines korteles, palaiko tvarką darbo vietoje, atsakingi už inventorių.
Pagalbiniai darbuotojai- padeda vyrėjams.
Pardavėja- priima iš klientų užsakymus, bei pardavinėja konditerinius gaminius.
3 Būtinosios programos
Būtinosios programos- tai dokumentai, kuriuose nustatytos pagrindinės maisto saugos sąlygos ir veikla, kurios yra būtinos užtikrinti...

Šio pranešimo tema „Velykos ir jų papročiai“. Klausite kas paskatino mane kalbėti šia tema? Nusprendžiau pasirinkti šią temą, kadangi šiuo metu yra pavasaris, o kaip ir kiekvienam iš mūsų pavasarį gražiausia šventė yra Velykos. Todėl šio pranešimo dėka, jums papasakosiu, kaip yra švenčiamos Velykos, koki jų papročiai, valgiai, žaidimai, koki yra marginimo būdai.
Taigi pradėsiu apibrėždamas, kokia šventė yra Velykos. Velykos – didžiausia krikščioniškoji pavasario šventė. Nuo neatmenamų laikų žmonės švęsdavo pavasario sutikimo šventę. Šioje šventėje krikščioniškasis elementas t.y. Jėzaus Kristaus prisikėlimas, tarsi susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, bei atbundančia iš po žiemos gamta. Su Velykomis susiję daugelis tikėjimų, papročių ir apeigų.
Pradžioje norėčiau papasakoti, kaip buvo puošiami namai laukiant pavasario šventės – Velykų.
Kaip matome, Velykom ruošdavosi iš ties su dideliu džiugesiu ir euforija širdyje. O kas gi nelauktų tokios pavasariu dvelkiančios šventės.
Dabar, kai jau žinome, kaip buvo puošiami namai, eikime prie Velykinio stalo ir valgių.
Velykinis stalas būtinai turėdavo dvelkti pavasariu, todėl dažniausiai dar prieš Velykas mamos želdina kviečius arba miežius. Velykų diena tarp želmenų prikaišiodavo gėlyčių, sudėdavo margučius ir tokį spalvingą dubenį pastatydavo stalo viduryje. Be želdinių dar naudojamos ir samanos.
Taigi, kaip matote lietuvių stalas per šią dieną būdavo nukrautas įvairiausių valgių, bei gėrimų.
Negalime pamiršti ir margučių, pačio svarbiausio šios šventės akcento. Tai pradėkime nuo to, kad margučiai – pagrindinis Velykų simbolis. Senovėje buvo manoma jog margučiai turi ypatingų galių gydyti ar apsaugoti nuo blogio: ,,buvo tikima, kad kiaušinis galįs suimti į save žmonių ir gyvulių ligas, išsklaidyti pavydą, neapykantą, kerštą, apsaugoti nuo ,,blogų akių”, įvairių piktų dvasių ir demonų. Dovanotas velykinis margutis padėdavo užgesinti gaisrą.“4 Tai tarsi koks stebuklingas įrankis galintis išsklaidyti visas negandas.
Margučio dažymas turi savotiškas tradicijas. Juos margindavo įvairiais ornamentais vašku, dažydavo svogūno lukštais, skutinėdavo. Kaip savo knygoje teigia J. Kudirka: ,,[...] ypač buvo populiarūs juodi dažai iš juodalksnio žievės ar kankorėžių ir rūdžių – viską drauge sumerkę,...

Pagaminti 116 g 5,7 % koncentracijos NaCl tirpalą, patikslinti jo koncentraciją areometru. Apskaičiuoti, kaip iš gauto tirpalo pagaminti 200 g 5,0 % koncentracijos NaCl tirpalą. Apskaičiuoti abiejų tirpalų koncentracijas g/l ir mol/l.
116 g tirpalo – x g NaCl. x = g NaCl.
Gauname, kad 116 g tirpalo reikia 6,612 g NaCl (sausos druskos), ją pasveriame svastyklėmis.
2) Paskaičiuojame, kiek reikia paimti vandens 116 – 6,612 = 109,4 g = 109,4 ml, nes vandens tankis d = 1 g/cm3.
3) Druską ištirpiname kolbutėje (distiliuotame vandenyje) ir gautą tirpalą supilame į matavimo cilindrą. Areometru išmatuojame tirpalo tankį: d = 1,039 g/cm3. Pagal nomogramą šį tankį atitinka 5,6 % koncentracija. Šia patikslinta koncentracija naudojamės 5 % koncentacijos tirpalui apskaičiuoti.
200 g tirpalo – x g NaCl. x = g NaCl.
Gauname, šiam tirpalui reikia 10 g sausos druskos. Tomet paskaičiuojame, kokiame tirpalo kiekyje yra 10 g NaCl:
100 g tirpalo – 5,6 g NaCl,
x g tirpalo...

• Plonosios žarnos (6-7 m ilgio) priekinė dalis vadinama dvylikapiršte žarna.
• Į dvylikapirštę žarną atsiveria kasos ir tulžies latakai.
• 3. Neutralizuoja iš skrandžio atslinkusią maisto tyrę.
• TULŽIS
• pH – silpnai šarminė
• Fermentų nėra
• Stiprina kasos sulčių išsiskyrimą
• Aktyvina kasos fermentą lipazę
• Tulžies rūgšties druskos emulguoja riebalus į mažus lašelius (tada veikli kasos lipazė)
• Skatina plonojoje žarnoje vykstančius įsiurbimo procesus
• KEPENYS
• Didžiausia organizmo liauka
• Gamina tulžį, kuri kaupiasi tulžies pūslėje
• Nukenksmina nuodingas medžiagas, kurios susikaupė virškinant
• Reguliuoja gliukozės
• kiekį kraujyje
• 5. Ardo senus eritrocitus
• Procesai plonojoje žarnoje
• Plonojoje žarnoje:
• Baigiamos virškinti maisto medžiagos iki monomerų;
• Įsiurbiamos suvirškintos maisto medžiagos.
• Plonosios žarnos epitelis prisitaikęs įsiurbti suskaidytas maisto medžiagas:
• Vidinis paviršius didelis, čia daug raukšlių;
• Daug žarnų gaurelių ;
• Gaureliai turi mikrogaurelius.
• GAURELIO MIKROGAURELIAI
• GAURELIO SANDARA
• Kaip gaureliai prisitaikę įsiurbti suvirškintas maisto medžiagas?
• Jų labai daug ( 1cm2 - 2000-3000 gaurelių)
• Jie turi mikrogaurelius ( dėl to paviršiaus plotas padidėja 4-5k.)
• Ploni ( dengia vienasluoksnis epitelis)
• Į gaurelį įeina kapiliarai, limfagyslė
• Į kraują įsiurbiamos – aminorūgštys, gliukozė, vitaminai tirpūs vandenyje, mineralinių medžiagų jonai.
• Į limfą – glicerolis ir riebalų rūgštys
• Procesai storojoje žarnoje
• Akloji žarna
• Kirmėlinė atauga (apendiksas)
• Gaubtinė žarna
• Tiesioji žarna
• Storosios žarnos...

ĮVADAS BROCA IR WERNICKE KALBOS ZONOS: Istorinė apžvalga, Lokacija, Kalbos procesas, Kalbos sutrikimas: Broca afazija, Kalbos sutrikimas Wernicke afazija Afazijos įveikimo metodai ir darbo būdai IŠVADOS LITERATŪRA