Palūkanos — tai mokestis už naudojimąsi pasiskolintais pinigais. Šio mokesčio dydį nusako palūkanų norma, tai yra sutarti metiniai procentai nuo pasiskolintos sumos.
Palūkanos, skaičiuojamos tik nuo pasiskolintosios sumos, vadinamos paprastosiomis palūkanomis.
2 Pavyzdys. Išsiaiškinkime, ką reiškia pasakymas: „Pasiskolinau 500 litų t metų laikotarpiui su 10% metinių paprastųjų palūkanų‘‘.
Aišku, kad po pirmųjų metų skolininkas turi mokėti 500 • = 50 Lt palūkanų. Jei skolininkas negrąžina visos skolos, tai po sekančių metų jam vėl teks sumokėti 50 Lt palūkanų. Taip jis mokės tol, kol po t metų pasibaigs sutartis ir reikės grąžinti pasiskolintus 500 litų.
Taip pat jeigu suma S skolinama t metų laikotarpiui su p procentų metinių paprastųjų palūkanų, tai palūkanos Pt t metų apskaičiuojamos pagal formulę:
Pt = P1 • t = S • • t ,
O grąžinta suma St po t metų — pagal formulę
St = S + Pt = S + S • • t = S( 1 + • t).
Formulėje koeficientas (1 + • t) parodo, kiek kartų daugiau reikia grąžinti po t metų pasiskolinus bet kokią sumą S su palūkanų norma p.
1 Uždavinys. Paskolinta 72 000 Lt su 18% metinių paprastųjų palūkanų. Kiek palūkanų bus gauta už paskolą po 3 metų.
Sprendimas: 1) 72000 • =12960 Lt
2) 12960 • 3 =38880 Lt
Atsakymas: 38880 Lt
Vertybiniai popieriai
Skolintis tenka visiems, net valstybei. Ji savo skolas padengia išleisdama vertybinius popierius. Valstybei tai naudinga, nes pardavusi didelį kiekį vertybinių popierių ji gauna lėšų brangiai kainuojamiems neatidėliotiniems vidaus projektams vykdyti.
Gyventojams tai taip pat naudinga, nes po kurio laiko valstybė superka savo vertybinius popierius už aukštesnę kainą.
Obligacija — vertybinis popierius, parduodamas gyventojams pigiau, o praėjus nustatytam laikotarpiui, išperkamas brangiau už vadinamąją nominalią kainą.
Galima sakyti, kad valstybė, parduodama obligacijas, skolinasi iš gyventojų pinigus už tam tikras metines palūkanas. Kuo mažiau dienų lieka iki obligacijų išpirkimo, tuo brangiau jos parduodamos, bet visuomet obligacijos pardavimo kaina yra mažesnė už išpirkimo kainą.
1)Pavyzdys....

Atsiverskime bet kurios dienos bet kurį Lietuvos dienraštį ir pasklaidykime puslapius: gyventojų apklausos rezultatai – „...vieno politiko reitingas pakilo 15 proc.”; ekonomikos puslapis - “…beje, pasaulyje pavagiama 8 proc. visos parduotos elektros. Lietuvoje šis vidurkis siekia 20 proc., o Kaune net 30 proc.“ ; „...penktadienį tiesioginiais sandoriais už 11,34 mln. litų parduotas kontrolinis 54,4 proc. didžiausios keraminių plytelių gamintojos Baltijos šalyse „Dvarčionių keramika“ akcijų paketas“; „... „Iberian Ceramics“ valdė 29,6 proc., J. Raišelis – 19,8 proc., Abdulazizas A. M. Al Ibrahimas – 5,4 proc....akcijų“; kvalifikuoti skelbimai - „...kelionių agentūra „Novaturas“ skelbia 10 proc. nuolaidą kovo mėn.“. Tai yra paminėtos vos kelios sritys, kuriose yra naudojami procentai. Tačiau be procentų neišsiverčia nei viena audito firma, atlikdama įvairių įmonių ūkinės ir finansinės veiklos analizę, statistikos specialistai, rengdami duomenų palyginimus, mokytojai, apskaičiuodami mokinių pusmečių ar trimestrų rezultatus ir t.t. Šie duomenys – matematinių uždavinių su procentais gauti rezultatai.
Todėl toks platus procentinis duomenų pateikimas ir naudojimas visuomenėje mus paskatino įsigilinti ir perprasti uždavinių su procentais esmę.
1. Pakartoti uždavinių su procentais sprendimą.
2. Pakartoti procentų uždavinių tipus ir rūšis.
3. Gilinti žinias ruošiantis valstybiniam matematikos egzaminui.
4. Įgyti patirties rašant projektinius darbus.
5. Išmokti rinkti, sisteminti ir analizuoti medžiagą.
6. Gilinti darbo su kompiuterinėmis programomis įgūdžius.
Procentai ankščiau ir dabar
Žodis procentas kilęs iš lotynų kalbos: pro centum – „už šimtą“ arba „nuo šimto“. Procentus patogu naudoti praktikoje, nes jie išreiškia sveikųjų skaičių dalis tomis pačiomis šimtosiomis dalimis. Taip paprasčiau skaičiuoti ir lengviau palyginti vieną dalį su kita bei su sveikaisiais skaičiais. Išreikšti sveikąjį skaičių tomis pačiomis dalimis buvo siekiama praktiniais sumetimais. Šios idėjos pradininkai buvo senovės babiloniečiai, vartoję šešiasdešimtaines trupmenas. Procentai labiausiai paplito Senovės Romoje. Romėnai procentais vadino pinigus, kuriuos už kiekvieną šimtinę mokėjo skolintojas paskolos davėjui. Vėliau procentai paplito kitose Europos šalyse.
Ilgą laiką procentai buvo laikomi tik pelnas arba nuostolis nuo kiekvieno šimto rublių. Jie buvo vartojami prekybinėse ir piniginėse...

Atsakymas
Ketvirtas uždavinys
Ūkininkas pirko karvę už 120€. Ją pardavęs turėjo 15% nuostolį. Kiek eurų
nuostolio turėjo ūkininkas?
Atsakymas
Penktas uždavinys
 Klasėje 25 mokiniai. 36%i š jų berniukai . Kiek berniukų mokosi klasėje?
Atsakymas
Pirmo uždavynio atsakymas
Pirmas uždavinys
300€ - 100%
X€ - 7%
100x = 2100/:100
X = 21
Antro uždavynio atsakimai
300ha - 100...

Žmogus, gyvendamas visuomenėje, kasdien susiduria su ekonomika. Kiekvienas iš mūsų svajoja: ką veiksime baigę mokyklą, kokį darbą pasirinksime, arba tiksliau, kur gausime darbą, kiek gausime atlyginimo, ar jo užteksmūsų reikmėms patemkinti: būstui išlaikyti ir aptarnavimo išlaidoms, maistui, drabužiams, transportui, laisvalaikiui, mašinai, televizoriui ir kt.; kodėl už darbą mokama tiek arba tiek; kodėl brangsta arba pinga prekės ir paslaugos; kodėl ir kokie mokami mokesčiai valstybei; kaip panaudoti pajamas tenkinant kasdienines reikmes, ką daryti su likusiomis pajamomis – kaip jas kaupti ir laikyti – ar banke , ar pirkti akcijas, obligacijas, žemę ar vertingą daiktą. Į šiuos ir daugelį klausimų kitų jums padės atsakyti ekonomikos mokslas.
Žodis ekonomika kilęs iš graikų kalbos žodžių –“oikos” – namai ir “nomos” – taisyklės. Graikų “oikonomia” reiškė namų ūkio tvarkymą ir šeimyninių žmonių sąjungą su jos įvairiais reikalais. Tad ekonomika kaip mokslas apėmė namų valdymą, žinias apie namų ūkį, apie žmogaus gyvenimą bei veiklą.
Tad ekonomika kaip mokslas apiima visą ekonominę sritį: prekybą, pramonę, žemės ūkį, transportą, kreditą ir kt., taip pat ekonominių reiškinių tyrinėjimą.
Daugiau kaip per du tūkstančius metų žodžio “ekonomika” reikšmė gerokai praturtėjo ir pasikeitė. Jame dabar atsispindi daugiau reikšmių, negu teigė graikų filosofas Ksenofontas (apie 430-355 m.pr.Kr.), kuris ir laikomas šio žodžio įvairiomis pasaulio kalbomis autoriumi.
Šiuo metu žodis ekonomika turi tokias pagrindines reikšmes: mokslo šakos pavadinimas,; šalies ūkio (pvz.: Lietuvos ekonomika), ūkio šakos (pvz.: žemės ūkio, pramonės, transporto ir t.t. ekonomika; mažesnio ūkinio vieneto (pvz.: įmonės – akcinės bendrovės (AB), uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ir pan.) ekonomika; namų ūkio šeimos ekonomika.
E k o n o m i k a – mokslas apie racionalų ūkininkavimą, apie tai, kaip žmonės ir visuomenė pasirenka naudoti ribotus gamtos išteklius būtiniems ir vis didėjantiems savo poreikiams tenkinti, gaminti ir tiekti prekes ir paslaugas.
Paskolos ir palūkanos
Palūkanos – tai mokestis už naudojimąsi pasiskolintais pinigais.
Uždavinys: koks buvo paskolos dydis, jeigu už paskolą ketveriems...

• Visi žino tą jausmą, kai telefone greitai mažėje procentai. Taigi maščiau apie procentų sutaupymą ir sugalvojau PPK.
• Šitas PPK su programėlės pagalba leis perduoti iš vieno įrenginio procentus į kitą.
• Tereikės atsisiųsti programėle susikurti paskyrą įkišti kabelį į pasirinktus įrenginius ir nuspręsti kiek procentų iš vieno įrengio perduoti į kitą.
• Sumažinti didelį elektros sunaudojimą.
• Padidnti įrenginių...