Visi
Referatai
Šperos
Laboratoriniai darbai
Konspektai
Pristatymai
Namų darbai
Testai
Uždaviniai
Tyrimai
Analizės
Pavyzdžiai
Kursiniai darbai
Rašiniai
Diplominiai darbai
Potemės
Esės
Bakalauro darbai
Magistro darbai
Pamokų planai
Pastraipos
Rodyti daugiau...
Rasta 709 rezultatų
Trigonometrinės funkcijos ir skaičiavimai
Trigonometrinės funkcijos ir skaičiavimai
9.6   (2 atsiliepimai)
Trigonometrinės funkcijos ir skaičiavimai

Algebroje nagrinėjame atkarpos OA posūkį apie tašką O bet kuriuo kampu. Atkarpa OA vadinama pradiniu spinduliu. Posūkį teigiamuoju kampu atliekame prieš laikrodžio rodyklę, posūkį neigiamuoju kampu – pagal laikrodžio rodyklę. 1 paveiksle parodytas posūkis 60 kampu; pradinis spindulys OA po posūkio pereina į spindulį OB. Pasukus 360 kampu, atkarpa OA grįžta į savo pradinę padėtį.
Sakykim, α – bet kuris kampas. Koordinačių plokštumoje xy imkime tokią atkarpą OA, kad taškas A priklausytų teigiamajai x pusašei. Sakykime, pasukus apie tašką O kampu α pradinis spindulys OA pereina į spindulį OB. Tada kampo α sinusu vadiname taško B ordinatės santykį su spinduliu; jį žymime sin α. Kampo α kosinusu vadiname taško B abscisės santykį su spinduliu; jį žymime cos α. Kampo α tangentu vadiname taško B ordinatės santykį su jo abscise; jį žymime tg α. Kampo α kotangentu vadiname taško B abscisės santykį su jo ordinate; jį žymime ctg α.
Kai kurių kampų sinuso, kosinuso, tangento ir kotangento reikšmių lentelė:
α (laipsniais)
(radianais)

0
30˚
π/6
45˚
π/4
60˚
π/3
90˚
π/2
180˚
π
270˚
3π/2
360˚

sin α
cos α
tg α
ctg α
0
1
0
-
1/2
1
1
1/2
1
0
-
0
0
-1
0
-
-1
0
-
0
0
1
0
-
Iš apibrėžimų išplaukia, kad neegzistuoja tangentas tų kampų, kurių kosinusas lygus 0, ir kotangentas tų kampų, kurių sinusas lygus 0.
Trigonometrinių funkcijų reikšmių apskaičiavimas skaičiuotuvu
Posūkio kampą galima išmatuoti laipsniais, minutėmis, sekundėmis. Šie matavimo vienetai taip susiję:
1 = 60′, 1′ = 60″,
, .
Kampų, išreikštų laipsniais, trigonometrinių funkcijų reikšmes galima rasti skaičiuotuvu. Antai sinuso, kosinuso ir tangento reikšmės skaičiuotuvu apskaičiuojamos taip. Viršuje esntį
perjungiklį „DRG“ perjungiame į padėtį „DEG“. Toliau reikia surinkti skaičių, išreiškiantį kampą ir nuspausti klavišą, virš kurio parašyta atitinkama funkcija.
Pavyzdys. Apskaičiuokime skaičiuotuvu reiškinio sin2817′ reikšmę 0,001 tikslumu.
Perjungiklį perjungiame į padėtį „DEG“, po to 2817′ išreiškiame laipsniais ir nuspaudžiame klavišą . Kadangi , tai skaičiavimo programa bus tokia: 17 60 28 .
Gauname: sin2817′ ≈ 0,474.
Trigonometrinių funkcijų ženklai ketvirčiuose
Sakykime, pasukus pradinį spindulį OA apie tašką O kampu x, jis pereina į spindulį OB. Iš trigonometrinių funkcijų apibrėžimo išplaukia, kad sin x ženklas su...

Funkcijos grafikas ir savybės
Funkcijos grafikas ir savybės
9.2   (2 atsiliepimai)
Funkcijos grafikas ir savybės

3) Funkcijos didėjimo ir mažėjimo intervalai
Funkcija didėja intervaluose:
• x (-;-1)(1;+ )
Funkcija mažėja intervale:
• x (-1;1)
• 8 pvz.
• 21 pvz
• 22 pvz
• 23 pvz
• 24 pvz
• 25 pvz
• 26 pvz
Parašykite šios funkcijos didėjimo ir mažėjimo intervalus
• F- ja didėja int., kai x [0;+ )

• 9 pvz.
Parašykite šios funkcijos didėjimo ir mažėjimo intervalus
• F- ja didėja int., kai x [-4;-2)(2;4]
• F- ja mažėja int., kai x (-2;2)
• 10...

Lytinių ląstelių sandara ir prisitaikymas atlikti funkcijas konspektas
Lytinių ląstelių sandara ir prisitaikymas atlikti funkcijas konspektas
10   (3 atsiliepimai)
Lytinių ląstelių sandara ir prisitaikymas atlikti funkcijas konspektas

Organizmams dauginantis lytiniu būdu, apvaisinime dalyvauja moteriškoji ir vyriškoji lytinės ląstelės, vadinamos gametomis. G...
Organizmams dauginantis lytiniu būdu, apvaisinime dalyvauja moteriškoji ir vyriškoji lytinės ląstelės, vadinamos gametomis. Gametos susidaro ląstelėms dalijantis mejozės būdu, po šio dalijimosi susidariusios lytinės ląstelės turi haploidinį (1n) chromosomų rinkinį. Moters organizme moteriškos gametos – kiaušialąstės – formuojasi porinėse lytinėse liaukose kiaušidėse (žr. 1 pav., 1), vyriškos gametos – spermatozoidai – formuojasi vyro porinėse lytinėse liaukose sėklidėse (2).
1 pav. Vyriškos ir moteriškos lytinės liaukos.
Moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušialąstė (žr. 2 pav.) yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Spermatozoidas (žr. 3 pav.) – vyriška lytinė ląstelė, daug mažesnė už kiaušialąstę. Spermatozoidas yra judrus, jį sudaro galvutė, kaklelis ir uodegėlė. Subrendusi kiaušialąstė, kaip ir spermatozoidai, turi haploidinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Spermatozoido uodegėlė padeda jam gana greitai judėti (13 mm/min. greičiu). Uodegėlėje yra mitochondrijų (jų būna daugiau nei 50), jose vyksta ląstelinis kvėpavimas, kurio metu išskiriama judėjimui reikalinga energija. Spermatozoido galvutės priekinę dalį dengia akrosoma, o didžiąją galvutės dalį užima branduolys, kuriame yra DNR. Akrosoma išskiria fermentą proteazę, kuris pratirpdo kiaušialąstės dangalus. Kiaušialąstę supantys dangalai vadinami skaidriąja sritimi ir spinduliniu vainiku, juose yra junginių, kurie leidžia atpažinti tik savo rūšies spermatozoidus. Kiaušialąstė turi daug citoplazmos. Joje visada yra lipidų lašelių, išsidėsčiusios organelės ir branduolys, kuriame yra DNR ir branduolėliai. Trynyje kiaušialąstė turi sukaupusi maisto medžiagų, būtinų gemalo vystymuisi. Spermatozoido funkcija – apvaisinti kiaušialąstę. Po apvaisinimo susidaro zigota, kuriai dalijantis formuojasi gemalas. Kiaušinėlį apvaisina tik vienas iš daugybės spermatozoidų. Šiai judriai lytinei ląstelei patekus į kiaušialąstę, skaidrioji sritis staiga sukietėja, kiaušialąstės turinys atskiriamas nuo išorės, o sukietėjęs dangalas neleidžia patekti kitiems spermatozoidams į kiaušialąstės vidų.
Po apvaisinimo atkuriamas diploidinis (dvigubas – 2n) chromosomų rinkinys, nes susijungė dvi gametos: moteriškoji ir vyriškoji, turinčios haploidinį (viengubą – 1n) chromosomų rinkinį.
2 pav. Kiaušialąstė ir jos dangalai.
1. Spindulinis vainikas.
2. Skaidrioji sritis.
3. Ląstelės membrana.
4. Branduolys.
3 pav....

Elementariųjų funkcijų grafikai
Elementariųjų funkcijų grafikai
9.0   (3 atsiliepimai)
Elementariųjų funkcijų grafikai

Apibrėžimas: Funkcija arba atvaizdžiu, apibrėžtu aibėje X su reikšmėmis aibėje Y, vadiname taisyklę f, pagal, kurią kiekvienam aibės X elementui x priskiriamas aibės Y elementas f(x).
Elementariosios funkcijos ir jų klasifikacija
Apibrėžimas: Elementariosiomis vadinamos funkcijos, kurios gaunamos iš skaičių ir pagrindinių elementariųjų funkcijų, naudojant keturis aritmetinius veiksmus bei superpozicijas ir atliekant visas šias operacijas baigtinį skaičių kartu.
Šios funkcijos nagrinėjamos mokyklos kurse. Išimtį sudaro tik atvirkštinės trigonometrinės funkcijos, Prie pagrindinių elementariųjų funkcijų priskiriamos laipsninės, rodiklinės, logaritminės, tiesioginės trigonometrinės ir atvirkštinės trigonometrinės funkcijos.
Elementariosios funkcijos skirstomos į algebrines ir transcendentines. Algebrinių funkcijų klasę sudaro racionaliosios bei iracionaliosios funkcijos. Racionaliosios dar skirstomos į sveikąsias bei trupmenines racionaliąsias funkcijas. (1 pav.)
Apibrėžimas: Funkcija, kuri nėra algebrinė, vadinama transcendentine. (lotyniškai transcendens – išeinantis už ribų.)
1 pav.
Funcijos ir jų grafikai
I. Tiesinė funkcija.
y = ax + b, jos grafikas tiesė (1 pav.)
1 pav.
Jei y = x , kai x = 2; (2pav.) jei x= y, kai y =2; (3 pav.)
2 pav. 3 pav.
Jei funkcijos koeficientas a0, tai grafikas kyla i viršų. (5 pav.)
4 pav. . 5 pav.
II. Kvadratinė funkcija y = ax2 + bx + c, ir jos grafikas (parabolė) (6 pav.)
1. Pertvarkome y=ax2+bx+c=a(x-m)2+n, kur (m;n) – parabolės viršūnė. Viršūnės koordinatės surandamos, iš kvadratinio trinario išskiriant dvinario kvadratą arba naudojant...

Pirmykštės funkcijos, integralai
Pirmykštės funkcijos, integralai
9.8   (3 atsiliepimai)
Pirmykštės funkcijos, integralai

• mokėti apskaičiuoti paprastus apibrėžtinius integralus ir juos taikyti paprasčiausių kreivinių trapecijų plotams apskaičiuoti paprasčiausiose situacijose.
• -cosx + C
• cos x
• sinx+C
• tg x +C
• -ctg x+C

• ln +C
• ex
• ex +C
• ax
KREIVINĖS TRAPECIJOS PLOTAS Niutono ir Leibnico formulė
• x
• y
• 0
• a
• b
• g(x)
• f(x)
• 0

• b
• a
• y
• f(x
• )
• y
• x
S1-S2+S3=
• S1-S2+S3=
• x
• b
• a
• 0
• S1
• S2
• S3
• f(x)
• g(x)
• x
• y
• a
• b
• c
• o
• c
• f(x)
12 kl. Matematikos vadovėlio 11sk. uždavinių sprendimas
◦ 12 kl. Matematikos vadovėlio 11sk. uždavinių sprendimas
1. Nubraižykite funkcijos f(x)=1-2x pirmykštės funkcijos grafiką, einantį per A(0;2)



• Pirmykštė funkcija

• Ats.:
• y
• x
2.Raskite tokią funkciją F(x), kad būtų F/(x) =2-4x ir F(1)=6
• Ats.:

3. Kas daugiau:


• ,nes


• ,nes

• , nes
4.Įrodykite, kad
• D.P.=
5. Brėžinyje pavaizduota parabolė. a) Užrašykite f(x) išraišką. b) Apskaičiuokite f|(x). c) Raskite plotą figūros apribotos f(x) ir f|(x)grafikais
• a) y=a(x-2)2 pasirenkame tašką (0;8) tada 8=a(0-2)2 a=2 ,tai y=2(x-2)2
• b) f/(x)=(2(x-2)2)/=4x-8
• c) S=
• =(2x 2-
• - 8)
• 0
• 2
• 4
• 8
• y
• x
6.Raskite funkcijos f(x) išraišką. Kurią kvadrato dalį sudaro nuspalvinta figūra?
• y=a(x-1)2+2 grafikui priklauso taškas (2;0), tai 0 =a(2-1)2+2 a= -2 y=-2(x-1)2+2=-2x2+4x
• Nuspalvintos dalies plotas:
• Ats.:
• 2
• 2
• 1
• 0
• A
• B
• C
7.Duota parabolė y=x2+4 a)Raskite lygtis šios parabolės liestinių, nubrėžtų per tašką O(0;0). b)Apskaičiuokite plotą kreivinio trikampio, apriboto parabole ir liestinėmis c)Apskaičiuokite trikampio su viršūnėmis taškeO (0;0) ir lietimosi taškuose plotą. Kurią šio trikampio dalį sudaro b) dalyje apskaičiuotas kreivinis trikampis?
• Tiesės lygtis y=kx yra f-jos y=x2+4 liestinė, todėl x2+4=kx x2-kx+4=0 D=k2-16=0, nes 1b.t. k=4. k=-4. tai liestinės lygtys y=4x y=-4x.
• Ats.: a) y=4x b) c) 16;
• y=-4x
• 0
• 4
• x
• y
• 2
• -2
8.Duota funkcija f(x)= . a)...

Trigonometrinės funkcijos
Trigonometrinės funkcijos
9.2   (2 atsiliepimai)
Trigonometrinės funkcijos

Augalų audiniai ir jų funkcijos konspektas
Augalų audiniai ir jų funkcijos konspektas
9.6   (2 atsiliepimai)
Augalų audiniai ir jų funkcijos konspektas

Augalų lapus, stiebą, šaknis, žiedus ar vaisius dengia dengiamieji audiniai. Šie audiniai atlieka apsauginę funkciją. Pavyzdžiui, lapus dengia viršutinis (žr. 1 pav., 2) ir apatinis epidermis (5), sudarytas iš tankiai išsidėsčiusių ląstelių, kuriose dažniausiai nėra chloroplastų. Kai kurių augalų lapų epidermį dengia kutikulė (1), vaško sluoksnis, neleidžiantis išgarinti daug vandens. Šaknies dengiamajame audinyje yra šakniaplaukių. Jie padidina siurbiamąjį paviršių. Kai kurių augalų stiebą, lapus dengia apsauginiai plaukeliai arba juose yra liaukučių, sekretuojančių apsaugines medžiagas. Lapų dengiamajame audinyje yra žiotelių (6), pro kurias vykta dujų apykaita, vandens transpiracija. Senų augalų, medžių žievės dengiamasis audinys yra storas, nelaidus vandeniui ir vadinamas kamštiniu audiniu.
Po dengiamuoju audiniu yra asimiliacinis audinys. Jį sudaro ląstelės plonomis sienelėmis. Šio audinio ląstelės išsidėsčiusios dviem sluoksniais. Po epidermiu esančios ląstelės yra pailgos, be didelių tarpuląsčių. Šis audinys vadinamas statiniu mezofiliu (3). Po juo yra kitas netaisyklingos formos ląstelių su dideliais tarpuląsčiais sluoksnis – purusis mezofilis (4). Statinio mezofilio ląstelėse yra žymiai daugiau chloroplastų, todėl jame intensyviai vyksta fotosintezė. Purusis mezofilis chloroplastų turi mažiau, tačiau pro žioteles ir jame esančius tarpuląsčius garuoja vanduo, praleidžiamas anglies dioksidas. Dėl ląstelėse esančių chloroplastų augalų organai atrodo žali. Augalų šaknų, sumedėjusių augalų stiebų audinių ląstelėse chloroplastų nėra.
Augalų apytakos audiniai yra mediena ir karniena. Medienoje (žr. 2 pav., 1) yra vandens indų. Jie sudaryti iš negyvų tuščiavidurių ląstelių (2). Kadangi jų galinės sienelės sunykusios, tokios ląstelės sudaro tuščiavidurius vamzdelius, kuriais lengvai kyla vanduo su ištirpusiomis neorganinėmis medžiagomis iš šaknų į lapus, žiedus ir vaisius.
2 pav.
Rėtiniai indai yra karnienoje (žr. 3 pav., 1). Jie sudaryti iš gyvų siaurų, statmenai viena ant kitos išsidėsčiusių rėtinių ląstelių (2), tarp kurių yra panaši į rėtį akyta skersinė plokštelė. Pro šioje plokštelėje esančias angeles fotosintezės metu augalo pagamintos organinės medžiagos teka iš vienos ląstelės į kitą ir visus augalo organus. Visos rėtinės ląstelės bręsdamos...

Virškinimo organų sistema bei organų funkcijos
Virškinimo organų sistema bei organų funkcijos
10   (1 atsiliepimai)
Virškinimo organų sistema bei organų funkcijos

Burnos ertmė – Maistas sukramtomas, suvilgomas seilėmis ir ragaujamas. Burnoje yra seinių liaukos, kurios gamina fermentu, kurie skaido angliavandenius.
Ryklė – Maistas stumiamas žiedinių ir išilginių raumenų susitraukimo dėka.
Stemplė – Stemplė tai 25 - 30 cm ilgio, 2 -3 cm skersmens raumeninis vamzdelis, jungiantis ryklę su skrandžiu. Stemplė skirstoma į kaklinę krūtininę ir pilvinę.
Skrandis – Maistas kaupiamas, sušildomas. Skrandyje yra liaukos, kurios išskiria skrandžio sultis. Sultys sudarytos iš mucino, druskos rūgšties ir fermentų (pepsinas, gastriksinas, chimosinas), kurie skaido baltymus į aminorugštis.
Plonoji žarna – plonoji žarna skirstoma į dvylikapirštę, tuščiąją ir klubinę žarnas. Į ją atiteka kasos sultys ir kepenų gaminama tulžis. Žarnų sulčių fermentai baigia skaidyti visas maisto medžiagas: angliavandenius iki gliukozės, baltymus iki aminorūgščių, riebalus iki glicerolio ir riebalų rūgščių. Joje įsiurbiamos suvirškintos medžiagos per žarnų gaurelius į kraują.
GAURELIS – struktūrinis ir funkcinis plonosios žarnos vienetas. Sudarytas iš arteriolės, venulės ir limfinio kapilaro.
Plonojoje žarnoje maistas virškinamas iki galutinių skilimo produktų – monomerų.
Yra dvi pagrindinės plonosios žarnos judesių rūšys: (1) segmentiniai judesiai; (2) peristaltiniai judesiai.
Storoji žarna – Storoji žarna skiriasi nuo plonosios žarnos tuo, jog neturi gaurelių ir joje nevyksta membraninis (pasieninis) virškinimas. Todėl maistas joje beveik nevirškinamas, tik rezorbuojamos kai kurios medžiagos, ypač vanduo.
Storosios žarnos gleivinei būdinga sekrecinė ir rezorbcinė funkcijos. Per parą gleivinės ląstelės išskiria šiek tiek sulčių, turinčių daug gleivių (mucino) ir bikarbonatų (pH8).
Storojoje žarnoje nuolat yra daug mikroorganizmų, kurie sukelia angliavandenių rūgimą ir baltymų puvimą.
Tiesioji žarna – Tuštinimąsi reguliuoja nevalingas vidinis tiesiosios žarnos raukas, kuris sudarytas iš...

Ląstelės sandara ir funkcijos
Ląstelės sandara ir funkcijos
9.8   (2 atsiliepimai)
Ląstelės sandara ir funkcijos

Kapsulė – gleivių sluoksnis, gaubiantis bakteriją iš išorės. Dalyvauja sudarant kolonijas, atlieka apsauginę funkciją.
nesuirtų.
pusiau pralaidi, reguliuoja medžiagų mainus.
Mezosomos – tai plazminės membranos įlinkiai į ląstelės vidų. Svarbios DNR REPLIKACIJAI, dalijimuisi, kaupia FERMENTUS, čia vyksta KVĖPAVIMAS.
Nukleoidas – tai žiedinė chromosoma, dvivijė DNR grandinė, kuri saugo paveldimąją informaciją.
Tilakoidai – chlorofilo turinčios fotosintetinančios membranos. Jų yra fotosintezę vykdančiose cianobakterijose, melsvabakterėse.
Citoplazma – tai pusiau skysta ląstelės terpė (citozolis). Joje gausu vandens, baltymų, riebalų, angliavandenių, vyksta medžiagų apykaita.
Ribosomos – vykdo BALTYMŲ sintezę. Kadangi bakterijos maistą virškina ne ląstelėje, tai susintetintus ribosomos fermentus išskiria ant aplinkoje esančio maisto, o įsiurbia susidariusius produktus. (VIENINTELĖS ORGANELĖS)
Plazmidės – mažos žiedo formos DNR molekulės. Dėl jų bakterijos yra atsparios antibiotikams, o genų inžinerijoje plazmidės gali būti naudojamos naujiems genams įterpti į ląstelę.
Intarpai – kaupia maisto medžiagų atsargas, kurios vartojamos, kai aplinkoje bakterijoms trūksta maisto.
Žiuželius turi judrios bakterijos. Jie sudaryti iš baltymo flagelino. Žiuželiais bakterijos juda skysčiuose.
Fimbrijos – tai trumputės ataugėlės, kuriomis bakterija prisitvirtina prie aplinkos daiktų, šeimininko ląstelių.
Esminiai prokariotų ir eukariotų skirtumai – prokariotai neturi branduolio ir membraninių organelių.
Kokios bakterijų struktūros rodo jų gebėjimą išlikti nepalankiomis aplinkos sąlygomis?
1. Intarpuose kaupia maisto medžiagų atsargas.
2. 3 sluoksniai dengia ląstelę: kapsulė, sienelė ir plazminė membrana.
3. Genetinė informacija saugoma plazmidėse.
Požymiai
Prokariotinės ląstelės
Eukariotinės ląstelės
Ląstelės dydis
Mažos
Didelės
Organizmai
Bakterijos, melsvabakterėse
Augalai, gyvūnai, grybai, protistai
Branduolys
Neturi. Žiedinė DNR sudaro chromosomą nukleoido zonoje
Turi branduolį, kuris nuo citoplazmos atskirtas dangalu ,o DNR yra siūliškos formos chromatine
Chromosomos
Viena
Skirtingas skaičius
Plazmidės
Yra citoplazmoje
-
Organelės
Tik ribosomos
Yra daug vienguba ir dviguba membrana (chloroplastai, mitochondrijos) apgaubtų organelių
Sienelė
Mureinas- peptidoklikanas
Augalų–celiuliozė, grybų - chitinas
Žiuželiai
Sudaryti iš baltymo flagelino
Sudaryti iš mikrovamzdelių
Mezosomos
Yra, vyksta kvėpavimas
Nėra, kvėpavimas vyksta mitochondrijose
Judėjimas
Žiuželiais
Žiuželiais, blakstienėlėm, pseudopodijomis
Specializacija
Nebūdinga, visos ląstelės atilieka joms būdingas gyvybines funkcijas
Būdinga specializacija, gyvūnų ir daugumos augalų – sudaro audinius.
Eukariotinės ląstelės sandara
Ląstelės apvalkalėlis Protoplazma
Citoplazma su išsidėsčiusiom organelėm
Išorinis sluoksnis Vidinis sluoksnis
Plazminė membrana
Sienelė Glikokaliksas
Celiuliozė būdingas gyvūnų ląst.
chitinas
PLAZMINĖS MEMBRANOS (plazmolemos) sandara ir funkcijos
Funkcijos:
1. Riboja ląstelę nuo išorės: reguliuoja molekulių srautus iš ląstelės ir į ją (pašalina atliekas)
2. Saugo ląstelę,...

Vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė
Vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė
10   (1 atsiliepimai)
Vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė

Planavimas – tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimui tinkamos veiksmų eigos nustatymo procesas.
Planavimas – ypatinga sprendimų rūšis, nukreipta į konkrečią ateitį, kurios savo organizacijai trokšta vadovai. Pradžioje planavimą minėjome kaip pirmąjį iš keturių pagrindinių valdymo proceso veiklų: planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės. Planavimą galėtume įsivaizduoti kaip garvežį, traukiantį organizavimo, vadovavimo ir kontrolės traukinį. Arba planavimą galima įsivaizduoti kaip pagrindinę didingo ąžuolo šaknį, iš kurios auga organizavimo, vadovavimo ir kontrolės šakos. taip svarbus planavimas vadovams.
Planavimas yra trijų rūšių: strateginis, taktinis, operatyvus.
Strateginis planavimas apima daugiau kaip 5 m. Čia atliekamas tikslų ir abstraktaus jų realizavimo būdų planavimas.
Taktinis planavimas skiriamas pusmečiui, ketvirčiui, - tai yra konkretūs planai, juos sudaro atskirų rinkų vadovai.
Operatyvinis planavimas - tai planai, kuriuose yra detalizuojama, kaip atlikti ar įgyvendinti strateginius planus kasdienėje veikloje.
Planavimas reiškia, kad vadovai apgalvoja savo tikslus bei veiksmus iš anksto ir jų veiksmai remiasi kokia nors taisykle, planu ar logika, o ne atliekami spontaniškai. Planuose pateikiami organizacijų tikslai ir geriausios procedūros tikslams pasiekti. Be to, planai yra gairės, kuriomis vadovaudamasi:
• organizacija gauna būtinus išteklius tikslams pasiekti ir jais disponuoja;
• organizacijos nariai veikia pagal parinktus tikslus ir procedūras;
• artėjimas pasirinktų tikslų link yra valdomas ir vertinamas, kad būtų galima laiku imtis priemonių, pataisyti situaciją, jei prie pasirinkto tikslo artėjama nepatenkinamai.
Pirmasis planavimo žingsnis yra organizacijos tikslų formulavimas. Po to nustatomi tikslai kiekvienam to organizacijos smulkesniam vienetui: divizijoms, departamentams ir pan. Nustačius tikslus, kuriamos programos jiems pasiekti. Žinoma, formuluodamas tikslus ir kurdamas programas, pagrindinis organizacijos vadovas atsižvelgia į galimybę juos realiai įgyvendinti ir į tai, ar jie bus priimtini kitiems organizacijos vadovams ir darbuotojams.
Santykiai su žmonėmis ir laikas planavimo veikloms yra labai svarbūs. Planavimas įgalina įsivaizduoti norimas ateities aplinkybes atsižvelgiant į išteklius, ankstesnę patirtį ir t.t.
Aukščiausio lygio vadovų, atsakingų už visą organizaciją, sudaryti planai gali apimti penkerių ar dešimties metų laikotarpį. Kita vertus, kai kuriose organizacijos dalyse planai sudaromi daug...

...