BAUDŽIAMOJO PROCESO SAMPRATA, BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ.
1. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai. Žodis procesas yra lotyniškos kilmės. Lietuviškas atitikmuo – vyksmas, eiga. Baudžiamasis procesas – tai vyksmas, nukreiptas į nubaudimą. Samprata siaurąja prasme - tai nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas vykstantis teisme įstatymo nustatyta tvarka. Samprata plačiąja prasme – tai tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis.
Nuo kitų procesų baudžiamasis procesas skiriasi tuo, kad jis gali būti pradėtas, nukeltas, užbaigtas tik valstybinių institucijų sprendimu. Teisėsaugos institucijos sprendimą priima pagal tam tikrus teisės aktus – tai yra jų pareiga (pareigūnai, prokurorai, teismas). Be valstybinių subjektų dalyvauja ir kiti dalyviai.
Baudžiamojo proceso funkcijos – tai procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statusu baudžiamajame procese.
4) bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo - tai teismo prerogatyva, niekas be teismo negali paskirti bausmės.
1) klasikinis - rungtyniškas procesas - tai procesas, kurio baigtis ir sprendimo priėmimas priklauso nuo to, kuris šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia (JAV, D.Britanija). Skirtumas nuo kitų tipų, kad teismas negali pats aktyviai dalyvauti, jis turi būti objektyvus, nešališkas, jis negali pats tirti, ieškoti įrodymų. Teigiama tai, kad šiame procese visuomenė sprendžia, kas teisinga. Nors kartais laimi ne teisybė, o geras rungimasis (neigiama).
2) tiriamasis (inkvizicinis) procesas - tai toks procesas, kuriame teismas neapsiriboja tik tais įrodymais, kuriuos šalys įneša į procesą ir jis gali būti pats aktyvus, pats tirti įrodymus, gali pareikalauti naujų įrodymų, vadovauti jų tyrimui. Amerikiečiai kritikuoja, sakydami, jog teismas yra šališkas, kad tai inkvizicija. Bet tokiame procese geriau nustatoma tiesa (Lietuvoje yra šis tipas).
3) mišrus procesas – šiam tipui priskiriami Skandinavijos valstybių, Italijos procesai. Yra dvi nuomonės ir bandoma surasti trečiąjį variantą. Veikia rungimosi principas labiau nei tiriamajame, bet ne...

Baudžiamasis procesas - tam tikros rūšies vyksmas, eiga. Teisinėjė valstybėje, Baudžiamasis procesas – nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka. Baudž.proceso metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas tą veiką padarė. Nustačius tokį asmenį, sprendžiami jo pripažinimo kaltu bei bausmės jam paskyrimo klausimai.
Baudž.proceso pradėjimas, nutraukimas ar užbaigimas kitokiu būdu įforminami teismo ir teisėsaugos pareigūnų priimamu sprendimu. Teisėsaugos pareigūnai numato tyrimo apimtį, o teismas – nagrinėjant bylą teisme atliktinus veiksmus, baudž.procesas dažnai apibrėžiamas kaip teismo, prokuroro, policijos ir kt.teisėsaugos pareigūnų veikla tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas. Tam tikrų sprendimų priėmimą gali inicijuoti proceso dalyviai – nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, civilinis ieškovas, atsakovas, jų atstovai. Baudž.procesasturi būti apibrėžiamas ne vien tik kaip valstybės įgaliotų, bet ir visų kt.proceso subjektų veikla.
Veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo sąlygų, tvarkos, nuoseklumo taisyklės, nustatytos įstatyme, vadinamos proseco forma. Reikalavimas laikytis proceso formos neturi būti absoliutinamas.
Apibendrinant, baudž.procesas – tai tiriant bei nagrinėjant baudž.bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis.
1) Ikiteisminio tyrimo funkciją vykdo policija bei kt.institucijos, kurioms suteikti tam tikri įstaigos įgaliojimai, bei prokuratūra.
2) Kaltinimo funkciją vykdo prokuratūra ir iš dalies nukentėjusysis bei jo atstovas. Prokuroras nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teiseme nedalyvauja.
3) Gynybos funkcija. Gynėjo paskirtis baudž.procese – rūpintis traukiamo baudž.atsakomybėn asmens gynyba. Be gynėjo, įtariamojo (kaltinamojo) šią funkciją taippat vykdo šio įtariamojo (kaltinamojo) atstovas pagal įtatymą bei baudž.atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas.
4) Bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo funkcija yra teismo prerogatyva.
Ikiteisminio tyrimo atlikimą galima laikyti kaltinimo funkcijos dalimi.
1.2. Baudžiamojo proceso tipai (formos)
Pagal tam tikrus požymius baudž.procesai yra skirstomi į tipus (formas). Vieningos nuomonės dėl šio skirstymo nėra. Vadovėlio autoriams priimtinas skirstymas į 3 tipus (formas): 1) klasikinis rungimosi 2) tiriamasis (inkvizicinis) 3) mišrus procesas.
1.2.1. Klasikinis rungimosi...

BP sąvoka ir uždaviniai, BP stadijos.
Tam, kad būtų realizuota BA, kad baudžiamoji byla taptų teisminio nagrinėjimo dalyku, reikalingas nelengvas įvairių įstaigų ir pareigūnų darbas, atliekamas griežtai nustatytomis formomis, kurias reguliuoja BP.
BP – tai įstatymais nustatyta kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo veikla. Šioje veikloje veikia ir kiti proceso dalyviai (kad BP veikia tik valstybė ir jos pareigūnai – tai sovietų koncepcija): kaltinamasis, ginamasis, jų gynėjai ir t. t. . Tiek pareigūnai, tiek BP dalyviai veikia griežtai nustatyta proceso tvarka, nustatyta baudžiamajame įstatyme.
Prof. Karrev: BP – tai įstatymų numatyta teismo, prokuratūros ir tyrimo organų veikla, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas.
Prof. Strogovičius: BP – tai įstatymų nustatyta santykių tarp teismo, prokuratūros, tardymo organų ir piliečių tvarka.
BP – tai įstatymų nustatyta sistema veiksmų, kuriuos atlieka tyrimo organai ir teismas, tiriant ir nagrinėjant bylas.
Mūsų mokslininkų: BP – tai įstatymų nustatyta kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo organų veikla, iškeliant, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, bei vykdant nuosprendį.
Taigi yra tokie požiūriai:
1) kad BP tai veikla (tai geriausias /plačiausias/ požiūris);
2) kad BP yra santykių tvarka (taip gali būti šiek tiek plačiau ar per plačiai);
3) kad BP yra sistema veiksmų (siauresnio pobūdžio).
Kai kurie autoriai apibrėžia ta veiklą TIK “tiriant ir nagrinėjant”. Tai visų veiksmų, sudarančių veiklą sutrumpinimas, kad per daug ne vardinti.
Strogovičius sako, kad tai santykių tvarka ne tik tarp organų, bet ir tarp piliečių. Ne visai tiksliai panaudota “piliečio” sąvoka, kadangi iškėlus bylą pilietis gauna tam tikrą statusą.
BP vyksta sprendžiant procesinius klausimus: iškeliant bylą, atliekant tyrimą, perduodant bylą teismui, priimant nuosprendį ir jį vykdant.
Taigi, BP – įstatymais nustatyta kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros pareigūnų ir teismo bei kitų proceso dalyvių veikla iškeliant, tiriant bylą, priimant sprendimus ir vykdant teismo nuosprendį.
BP uždaviniai yra numatyti įstatyme (BPK 2 str. ). Išskiriami pagrindiniai ir fakultatyviniai uždaviniai.
Pagrindiniai uždaviniai:
1. Greitai ir pilnutiniai išaiškinti N (turi būti išsiaiškinti visi nusikalstami veiksmai ir...

Baudžiamojo proceso teisė – tai teisės normų sistema, kurios reglamentuoja ikiteisminio tyrimo pareigūno, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisėjo bei teismo veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, vykdant nuosprendį arba nutartį bei nustato procese dalyvaujančių asmenų teises, pareigas ir jų atlikimo tvarką.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Baudžiamojo proceso dalyviai – baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys, atliekantys tam tikrus proceso veiksmus ir priimantys proceso sprendimus, taip pat dalyvaujantys atliekant veiksmus bei priimant sprendimus (tapdami atitinkamų procesinių santykių subjektais) bei turintys tam tikrą teisinį statusą (įgyjantys tam tikras teises bei pareigas).
Darbo tikslas: aptarti pagrindinius baudžiamojo proceso dalyvius. Įvardinti jų procesines teises, pareigas ir atsakomybę bei vaidmenį baudžiamajame procese.
• Kokios yra proceso dalyvių teisės, pareigos ir atsakomybė.
1. BAUDŽIAMOJO PROCESO SAMPRATA
Baudžiamasis procesas yra baudžiamojo proceso teisės normų sureguliuota ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisėjo, teismo bei kitų proceso dalyvių veikla, kuri atsiranda dėl padarytos nusikalstamos veiklos ir, perėjusi tam tikrus etapus, baigiasi tada, kai yra įvykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis.
„Baudžiamasis procesas yra teisės šaka ir mokymo disciplina, glaudžiai susijusi su baudžiamąją teise. Baudžiamoji teisė numato teisės normas, kuriose aprašomi nusikalstamų veikų požymiai ir baudžiamosios atsakomybės priemonės už jų padarymą, o baudžiamojo proceso teisę sudaro teisės normos, kurios nustato nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo tvarką ir teisminio nagrinėjimo procedūras.“1
Nusikaltamos veikos yra teisės pažaidimai, keliantys didžiausią pavojų visuomenės nariams ir jų saugumui. Būtent todėl už šiuos teisės pažeidimus numatytos griežčiausios teisinio poveikio priemonės. Jos daugiau ar mažiau suvaržo žmogaus teises. Tam, kad tos teisės nebūtų suvaržytos be pagrindo, neteisėtai ar neteisingai, įstatymai numato specialiąją nusikalstamos veikos juridinio fakto įrodinėjimo bei baudžiamųjų bylų, nagrinėjimo teisme tvarką ir procedūras, taip pat asmenų pripažinimo kaltais...

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str., nurodančiame baudžiamojo proceso paskirtį, įtvirtinta, kad „baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas “1. Analizuojant šią nuostatą, galima daryti išvadą, kad pagrindinis baudžiamojo proceso uždavinys yra užtikrinti valstybės pareigą bei teisę pritaikyti sankciją BPK normas pažeidusiam, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Tuo pačiu, tai ir valstybės pareiga apginti nukentėjusio asmens teises. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, remdamasis baudžiamojo proceso paskirtimi, turi teisę reikalauti, kad būtų išaiškintas bei tinkamai nubaustas jo teises pažeidęs asmuo.
Tam tikrų valstybės pareigūnų pareiga atskleisti nusikalstamas veikas yra įtvirtinta BPK 2 str. Jame nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista2.
Nekentėjusiojo teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tiesiogiai įtvirtinta BPK 44 str. 10 d. Pasiremdamas šia nuostata, asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti iš teisėsaugos pareigūnų tinkamai ištirti nusikalstamą veiką bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltą asmenį.
Asmuo, kuriam nusikalstama veika buvo padaryta žala, baudžiamajame procese dalyvauja turėdamas nukentėjusiojo asmens statusą. BPK 28 str. įtvirtinta nukentėjusio asmens sąvoka. Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo nukentėjusiojo statusą įgyja ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui priėmus nutarimą arba teismo nutartimi. Toks nutarimas priimamas paties asmens prašymu arba teisėsaugos pareigūnų ar teismo iniciatyva, nustačius, kad yra pagrindo fizinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju3.
Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo yra pats suinteresuotas, kad...

VMI pateikė FNTT medžiagą apie tai, kad yra pagrindo manyti, jog J.P. IĮ nuo 2003-iki 2007m. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Finansininko IĮ nebuvo, savininkas pats tvarkė apskaitą. Pagal 222str.1d.BK pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio pradžioje IĮ savininkas buvo apklaustas kaip liudytojas ir įspėtas dėl už žinomai melagingų parodymų davimo.Vėliau remiantis jo paties parodymais J.P. pareikštas įtarimas.
Įtariamasis.Įtariamojo teisės BPK 21 straipsnis įtvirtina įtariamojo sąvoką bei teises. Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.Įtariamasis turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus. BPK 181 straipsnis įtvirtina įtariamojo ir jo gynėjo teisę ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikiamas prokurorui. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Jeigu įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi jo gynėjas. Ikiteisminio tyrimo pabaigoje, surašius kaltinamąjį aktą, kaltinamajam pranešama apie galimybę teisme susipažinti su byla ir pateikti teismui prašymus (BPK 220 straipsnio 5 d.). Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, tokia teisė nenumatyta nuteistajam ar jo gynėjui. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją...

Žodis principas yra kilęs iš lotyniško žodžio „principium“, reiškiančio „pradžią, pagrindą“. Tarptautinių žodžių žodyne žodis „principas“ apibūdinamas kaip: 1) pagrindinė kokios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys; 2) įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 3) svarbiausioji organizacijos struktūros arba veiklos taisyklė; 4) pagrindinė, kurio nors įrengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savybė.
Kalbant apie teisės principus, tinkamiausias yra pirmasis iš pateiktų principo apibūdinimų. Kaip nurodo E. Kūris „teisės principai yra teisės sistemos pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas teisinis reguliavimas ir teisinė praktika, bendrasis ir individualus teisinis reguliavimas bei teisės realizavimas“. Vadovaujantis teisės principais organizuojama teisės sistema užtikrinant, kad teisės normos sudarytų vientisą visumą. Teisės principai lemia teisės normų turinį ir jų taikymą.
Kuriant baudžiamojo proceso teisės normas bei tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas kaip ir bet kurioje kitoje teisinėje veikloje būtina vadovautis pamatinėmis nuostatomis, pagrindinėms idėjoms, t.y. baudžiamojo proceso principais.
Darbo tikslas: Pateikti baudžiamojo proceso principų samprata ir sistemą.
Baudžiamojo proceso principų samprata, reikšmė ir sistema
Baudžiamojo proceso principai- tai idėjos, pamatinės nuostatos, lemiančios visų baudžiamojo proceso teisės normų turinį ir nusikalstamų veikų tyrimo bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarką, parodančios baudžiamojo proceso institutų esmę ir paskirtį.
Baudžiamojo proceso principų reikšmė yra tokia:
1) kuriant naujas ar tobulinant (keičiant) baudžiamojo proceso teisės normas turi būti garantuojama, kad šios normos neprieštaraus pripažintiems baudžiamojo proceso principams, t.y. principai lemia naujų teisės normų turinį;
2) principai lemia teisės normų aiškinimą: jokia baudžiamojo proceso teisės norma negali būti aiškinama priešingai ar nukrypstant nuo principų turinio aiškinimų;
3) jokia baudžiamojo proceso teisės norma negali būti laikoma taip, kad jos taikymas pažeistų principą;
4) teisės normų kolizijos atveju sprendimo variantas turi būti randamas remiantis principais;
5) atsiradus teisės spragų, procesinis sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į principus.
Baudžiamojo proceso principų sistemą sudaro visuma pamatinių nuostatų, kuriomis turi būti vadovaujamasi baudžiamajame procese. Kažin ar būtų įmanoma pateikti baigtinį baudžiamojo proceso principų sąrašą. Galima suskaičiuoti keliasdešimt baudžiamojo proceso...

Ikiteisminis tyrimas – proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Ikiteisminis tyrimas yra pirmoji baudžiamojo proceso stadija, ikiteisminio tyrimo pradėjimas reiškia ir baudžiamojo proceso pradėjimą. Tai yra procesinė veikla, vykdoma iki bylos perdavimo teismui. Teismas, nagrinėdamas bylą, gali vykdyti teisingumą tik tuomet, kai iki teismo proceso yra atliktas ikiteisminio tyrimo metu tam tikras parengiamasis darbas. Turi būti aišku, koks asmuo yra kaltinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kuo kaltinimas yra grindžiamas.
Ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikoje pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso 164 str. atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. LR Baudžiamojo proceso kodekse numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas – naujas savarankiškas ikiteisminio tyrimo subjektas. Lietuvos baudžiamojo proceso teisės istorijoje ikiteisminio tyrimo teisėjas – iki tol nebuvusi procesinė figūra. Pagal anksčiau galiojusį kodeksą teisminės valdžios įsikišimas parengtinio tyrimo stadijoje atliekant proceso veiksmus buvo labai epizodinis, jis atsirado tik paskutiniais senojo baudžiamojo proceso kodekso galiojimo metais. Naujajame baudžiamojo proceso kodekse (BPK) teisminei valdžiai ikiteisminio tyrimo metu suteikiama žymiai daugiau įgaliojimų. Teisminės valdžios kompetencija ikiteisminio tyrimo metu pasireiškia per ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių įgaliojimų savarankiškumo problema nagrinėjama pakopomis, nuosekliai apibūdinant ikiteisminio tyrimo teisėjo sąvoką, analizuojant šios procesinės figūros atsiradimo raidą Lietuvos Respublikos BPK. Šiame darbe atkreipsiu dėmesį į išsamią ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių įgaliojimų analizę, akcentuojant jo kompetencijai priklausančius atliekamų proceso veiksmų terminus. Galiausiai apibendrinsiu visumą ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų procesinių veiksmų, terminų, jų atsiradimo ištakas, pabandysiu išvesti atitinkamas ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių įgaliojimų savarankiškumo problemas.
Lietuvos Respublikos BPK 19 straipsnis ikiteisminio tyrimo teisėją apibūdina kaip apylinkės teismo teisėją, apylinkės teismo pirmininko paskirtą atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių pareigų įvedimas yra viena iš...

Tam, kad teisė galėtų reguliuoti elgesį, ji turi įgyti objektyviai egzistuojantį pavidalą. Toks objektyviai egzistuojantis pavidalas yra teisės šaltinis – teisės išraiškos būdas. Teisės teorijoje teisės šaltinis – tai įtvirtintų, nustatytų ir išreikštų teisės normų oficiali forma, galiojanti valstybėje. Būtent iš teisės šaltinių, mes sužinome tiek apie savo, tiek apie kitos šalies teisinę sistemą, jos ypatumus, teisinį visuomenės ir valdžios gyvenimo, egzistavimo reguliavimą. Iš istorinių teisės šaltinių sužinome apie anksčiau galiojusią teisę, iš kurios ir kilo, kurios pagrindu susiformavo dabartinė, šiuolaikinė teisė. Baudžiamojo proceso teisė – tai teisės šaka, kurią sudaro visuma teisės normų, reguliuojančių ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendžius, o taip pat nustatančių baudžiamajame procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas. Visos šios normos, kad jos galėtų būti tinkamai taikomos, teisingai suprantamos, kad jomis galėtų pasinaudoti kiekvienas gindamas savo teises, kad jomis vadovaujantis būtų įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis, turi būti įtvirtintos viename ar kitame teisės šaltinyje. Būtent iš teisės šaltinių mes sužinome, ką ir kaip reguliuoja, reglamentuoja baudžiamoji teisė, kaip baudžiamasis procesas turi vykti, koks jis turi būti ir pan.
Šiame darbe bus aptariami baudžiamojo proceso teisės šaltiniai, jų sąvoką, rūšys, jų vieta ir reikšmingumas, svarbumas baudžiamajam procesui, bendrai apžvelgiamos juose įtvirtintos normos.
Baudžiamojo proceso teisės šaltinių samprata ir rūšys
Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai – tai norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasis tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Dauguma reikšmingų baudžiamajam procesui taisyklių Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, yra kodifikuotos, todėl dažniausiai baudžiamajame procese remiamasi BPK. Tačiau vienas įstatymas – kodeksas – visų klausimų, kurie byla baudžiamojo proceso metu, reglamentuoti negali. Tiriant nusikalstamas veikas ir sprendžiant bylas teisme, be BPK, tenka vadovautis ir daugelyje kitų šaltinių nustatytomis taisyklėmis.
Teisės literatūroje dažniausiai išskiriama, kad baudžiamojo proceso šaltiniais turi būti laikomi:
1....

Nukentėjusiajam, kuris yra ir civilinis ieškovas, taip pat būtina iš­aiškinti, kad jis, be išvardytų teisių, taip pat turi teisę prašyti teismo imtis priemonių užtikrinti pareikštą ieškinį, palaikyti civilinį ieškinį, apskųsti teismo nuosprendį bei nutartis ir kiek šie susiję su civiliniu ieškiniu.
Remiantys LR BPK 28 str. nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Remiantys LR BPK 28 str. nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskusti ikiteis­minio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teis­mo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.
Darbo objektas – nukentėjusiojo teisių apsauga Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.
Darbo tikslas – išanalizuoti nukentėjusiojo teisių apsaugos reguliavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir teismų praktikoje.
Darbo metodai – teorinės literatūros ir teismų praktikos analizė.
Remdamasis BPK pirmininkaujantysis išaiš­kina nukentėjusiajam ir jo atstovui jų teises ir pareigas vykstant teismi­niam nagrinėjimui, numatytas BPK 28 straipsnyje.
1) teikti įrodymus;
2) pateikti prašymus;
3) susipažinti su visa bylos medžiaga nuo to momento, kai baigtas ikiteisminis tyrimas ;
4) dalyvauti vykstant teisminiam nagrinėjimui;
6) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat teismo nuosprendį arba nutartis;
7) palaikyti kaltinimą per teisminį nagrinėjimą.1
Kartu šiame straipsnyje nurodyta, kad nukentėjusysis privalo duoti parodymus ir atsako už atsisakymą arba vengimą juos duoti kaip ir liu­dytojas, taip pat kad nukentėjusysis visais atvejais atsako už iš anksto žinomus melagingus parodymus kaip ir liudytojas.
Atsižvelgiant į tai, kad BPK straipsnis įpareigoja nukentėjusia­jam ir jo atstovui išaiškinti ir jų pareigas, šios BPK 28 straipsnio ketvir­tojoje ir penktojoje dalyse numatytos pareigos šiems asmenims taip pat turi būti išaiškintos.
Nagrinėdamas privataus kaltinimo bylas, numatytas BPK, teisėjas turi išaiškinti nukentėjusiajam, kad, jam susitaikius su...