Pagrindiniai sveikatos rizikos veiksniai dirbant kompiuteriu

 VILNIAUS UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS INSTITUTAS REFERATAS: PAGRINDINIAI SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIAI DIRBANT KOMPIUTERIU Vilnius 2006 Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Didžioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis: • trys ketvirtadaliai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais; • pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus; • du penktadaliai nuolat kalba apie regėjimo problemas. Švedijos mokslininkų yra apskaičiuotas tam tikrų susirgimų rizikos laipsnis ir jo ryšys su laiku, praleistu dirbant kompiuteriu. Tai matote paveiksle: Ryšys tarp darbo kompiuteriu trukmės ir sveikatos pažeidimų rizikos laipsnio(%) / National Institute for Working Life, Solna, Švedija, 1992 m./ Tačiau kiekvienas dirbantysis dirba ne uždaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli gražu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos. Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu: • padidintas akių nuovargis; • dažnesnė trumparegystė; • kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai; • dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos; • odos pažeidimas veido bei kaklo srityje; • poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui. Regėjimo problemos Oftalmologiniai simptomai yra vieni iš dažniausių, dirbant kompiuteriu. Atliktų tyrimų duomenimis regėjimo įtampa, nuovargiu (astenopija) skundžiasi nuo 40 iki 85 % visų dirbančiųjų kompiuteriais. Astenopija ( gr. asthenes - silpnas + ops – akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: akių skausmas, ypač dirbant smulkius darbus, mirga raidės, eilutės, dvejinasi akyse, akys ašaroja, parausta, peršti, pablogėja ryškaus matymo pastovumas. Astenopija dažniausiai būna akomodacinė, kurios pagrindinė priežastis yra akomodacijos spazmas. Be šių simptomų, dar gali būti galvos skausmai, retais atvejais pykinimas ir migrenos priepuoliai. Daliai dirbančiųjų astenopijos simptomai išlieka ir kitą darbo dieną, tačiau didžiajai daliai dirbančiųjų simptomai išnyksta valandos bėgyje po darbo. Nebūtinai regėjimo nuovargis siejamas tik su darbu kompiuteriu. T.Laubli (JAV) duomenimis, astenopijos simptomai atsiranda - 40-45 % dirbančiųjų kompiuteriu, 7-14 % asmenų - ilgai žiūrint televizorių, 6-8 % asmenų - skaitant knygas ar laikraščius. Daugelyje atliktų tyrimų nurodoma astenopijos ryšys su asmeninio pobūdžio arba darbo aplinkos faktoriais. Astenopijos simptomai yra dažnesni moterims, negu vyrams. Astenopija nėra susijusi su dirbančiųjų kompiuteriais amžiumi. Astenopijos atsiradimui gali turėti įtakos darbo pobūdis. Dirbantieji kompiuteriu dažniau išsako astenopijos simptomus, atliekant duomenų įvedimą, duomenų gavimą arba dirbant dialogo režimu. Vertinant atsiradusių simptomų stabilumą, išsiskiria grupė dirbančiųjų, kuri atlieka teksto įvedimo ir redagavimo darbus, astenopija šiems dirbantiesiems yra stabiliausia ir labiausiai pavojinga. Nenuginčijama darbo laiko įtaka astenopijos vystymuisi. Atliekant statistinę analizę, nustatoma patikima teigiama koreliacija tarp nepertraukiamo darbo laiko trukmės ir astenopijos simptomų dažnio: kuo yra ilgesnis darbo laikas, tuo dažniau vystosi regos nuovargis. Lietuvos Higienos Normose rekomenduojama pertraukėlių trukmė yra 10 minučių kiekvienai darbo valandai (Žiūr. HN 32 -1998. Darbas su videoterminalu. Saugos ir sveikatos reikalavimai). Kompiuterio įtaka regėjimo analizatoriui: regos nuovargis, astenopija, funkciniai ir patologiniai pakitimai Oftalmologiniai simptomai yra vieni iš dažniausių, dirbant kompiuteriu. Atliktų tyrimų duomenimis regėjimo įtampa, nuovargiu (astenopija) skundžiasi nuo 40 iki 85 % visų dirbančiųjų kompiuteriais. Astenopijos dažnis dirbantiesiems kompiuteriu Autoriai Publikacijos metai Šalis, kurioje atlikti tyrimai Tirtų asmenų skaičius Astenopijos dažnis, % Sanchez Fr. ir kt. 1996 Meksika 35 68,5 Salibello C., Nilsen E. 1995 JAV 324 65 Ong C.N. 1984 Singapūras 126 85 Gomzi M. 1994 Kroatija 90 48 Bergqvist U., Knave B. 1994 Švedija 353 56 Murray W. ir kt. 1981 JAV 211 45 Wolska A. 1998 Lenkija 66 47 Obelenis V. 1992 Lietuva 114 48 Telksnienė R. 1999 Lietuva 104 88 AMŽINIAI POKYČIAI Amžiniai pokyčiai regos analizatoriuje sukelia eilę papildomų problemų. Presbiopija ( gr. presbys – senas + ops-akis ) yra su amžiumi atsiradęs fiziologinis akomodacijos nusilpimas. Apie 40 – 45 metus artimiausias gero matymo takas nutolsta nuo akies ir žmogus negali skaityti, rašyti, dirbti kitų smulkių darbų iš įprasto – 30 –33 centimetrų atstumo. Presbiopija paprastai koreguojama akiniais, kurie pagerina matymą iš artimo atstumo. Tačiau, dirbant kompiuteriu, atstumas nuo akių iki ekrano yra apie 50 – 60 centimetrų, o tai nėra standartinis artimas nuotolis, kuriam yra parenkami akiniai darbui iš arti. Jei dirbantysis žiūri į ekraną per artimo matymo stiklus, jis yra priverstas mažinti regėjimo nuotolį, palenkiant galvą nenatūraliu kampu, o tai sukelia kaklo ir pečių lanko raumenų skausmus. Todėl, nešiojantys akinius su bifokaliniais stiklais, dirbant kompiuteriu į ekraną žiūri per lęšius, skirtus tolimam matymui. KONTAKTINIAI LĘŠIAI Kontaktiniai lęšiai taip pat sukelia eilę papildomų problemų dirbantiesiems kompiuteriu. Žema santykinė oro drėgmė, elektrostatinio krūvio įtakoje prie ekrano susikaupę įsielektrinę dulkės bei kompiuterio generuojama šiluma lemia nepalankias, sausas aplinkos sąlygas. Visi minėti faktoriai lemia ,,sausos akies'' sindromą, dėl ko atsiranda akių paraudimas, perštėjimas ir deginimas bei akių skausmas. Turi įtakos ir asmeniniai dirbančiųjų faktoriai, tai yra tai, jog dirbančių kompiuteriu asmenų yra ryškiai suretėjęs mirksėjimo dažnis. "SAUSOS AKIES" SINDROMAS Darbas kompiuteriu turi įtakos ''sausos akies'' sindromo atsiradimui Atviras akies paviršiaus plotas tarp dviejų mirktelėjimų padidėja, o mirksėjimo dažnis sumažėja dirbant kompiuteriu, skaitant, mezgant ar vairuojant. Esant didesniam atviram akies paviršiaus plotui, didesnis ašarų kiekis nugaruoja. Taip pat, jei mirksima rečiau, akies atviras paviršius išdžiūsta greičiau. Tai yra susiję su ašarų plėvele - specialios sudėties drėgnu apvalkalu, dengiančiu akies obuolio, vokų junginės ir ragenos paviršių, besilaikančiu vertikaliai, be pastebimo gravitacinės jėgos poveikio. Storiausia ašarų plėvelė būna iškart po mirktelėjimo. Garuojant ašaroms, ji plonėja, kol atsiranda "duobė" ragenos paviršiuje – plotas, nepadengtas ašarų plėvele. Sausi plotai ragenoje, nepadengti ašarų plėvele, sukelia dirginimo pojūtį, kuris sumirksėjus ir padengus rageną nauju ašarų sluoksniu, pranyksta. K.Tsubota ir K.Nakamori teigimu tai paaiškina "sausos akies" sindromo nusiskundimus: akių perštėjimą, paraudimą, karštį akyse, norą dažniau mirksėti, vokais spaudžiant akies obuolį. Keičiant darbo sąlygas, galima keisti atvirą akies paviršiaus plotą ir išsiskiriantį ašarų kiekį. Išsiskiriantis ašarų kiekis žiūrint į objektą, esantį 30 laipsnių žemiau regėjimo ašies, yra 1,3 karto didesnis, negu stebint objektus, esančius 0 – 15 laipsnių aukščiau regėjimo ašies. PADIDĖJUSI AKIŲ ĮTAMPA Darbas kompiuteriu turi įtakos ''sausos akies'' sindromo atsiradimui Atviras akies paviršiaus plotas tarp dviejų mirktelėjimų padidėja, o mirksėjimo dažnis sumažėja dirbant kompiuteriu, skaitant, mezgant ar vairuojant. Esant didesniam atviram akies paviršiaus plotui, didesnis ašarų kiekis nugaruoja. Taip pat, jei mirksima rečiau, akies atviras paviršius išdžiūsta greičiau. Tai yra susiję su ašarų plėvele - specialios sudėties drėgnu apvalkalu, dengiančiu akies obuolio, vokų junginės ir ragenos paviršių, besilaikančiu vertikaliai, be pastebimo gravitacinės jėgos poveikio. Storiausia ašarų plėvelė būna iškart po mirktelėjimo. Garuojant ašaroms, ji plonėja, kol atsiranda "duobė" ragenos paviršiuje – plotas, nepadengtas ašarų plėvele. Sausi plotai ragenoje, nepadengti ašarų plėvele, sukelia dirginimo pojūtį, kuris sumirksėjus ir padengus rageną nauju ašarų sluoksniu, pranyksta. K.Tsubota ir K.Nakamori teigimu tai paaiškina "sausos akies" sindromo nusiskundimus: akių perštėjimą, paraudimą, karštį akyse, norą dažniau mirksėti, vokais spaudžiant akies obuolį. Keičiant darbo sąlygas, galima keisti atvirą akies paviršiaus plotą ir išsiskiriantį ašarų kiekį. Išsiskiriantis ašarų kiekis žiūrint į objektą, esantį 30 laipsnių žemiau regėjimo ašies, yra 1,3 karto didesnis, negu stebint objektus, esančius 0 – 15 laipsnių aukščiau regėjimo ašies. TRUMPAREGYSTĖ Ypač neigiamai vaikų regėjimą veikia darbas kompiuteriu, todėl darbo kompiuteriu laikas mokiniams yra labai ribojamas. Vertinant darbo kompiuteriu pobūdį labiausiai žalingi yra kompiuteriniai žaidimai, kurie pasižymi judančiais vaizdais, mirgėjimu, intensyviu akių nuovargiu. Interneto naršymas, teksto maketavimas, piešimas regėjimo analizatorių apkrauna žymiai mažiau. Tačiau visais atvejais mokiniams darbas su kompiuteriu turi būti griežtai ribojamas ir normuojamas. Trumparegyste sergančių vaikų regėjimas koreguojamas specialiai parinktais optiniais lęšiais. Jie būtinai turi nešioti gydytojo paskirtus akinius. Be trumparegystės, dirbant kompiuteriu, vaikams gali pasitaikyti akių uždegimai (konjuktyvitai, blefaritai), ypač tuo atveju kai kompiuterio displėjus yra prastos kokybės arba dirbama bei žaidžiama kompiuteriu per daug. Akių uždegimų atveju vaikams akis peršti, jos ašaroja, parausta. Tokiu atveju kompiuteriu dirbti neturi būti leidžiama, sunkesniais atvejais reikia kreiptis į akių gydytoją. REKOMENDACIJOS REGĖJIMO SUTRIKIMŲ PROFILAKTIKAI Pagrindinės strateginės kryptys, mažinančios darbo aplinkos įtaką regėjimo funkcijai bei regos analizatoriaus nuovargį , yra šios: 1. Užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio (bendrinio ir vietinio) apšvietimo parametrus; 2. Eliminuoti pašalinių blyksnių atsiradimo galimybę, įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas. Kitais atvejais, juos pašalinti, keičiant atskirų darbo vietos elementų išsidėstymą; 3. Dirbti tik su kokybiškais, technikai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais; 4. Dirbantieji kompiuteriais turi reguliariai tikrinti regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti; 5. Dirbantieji kompiuteriu sąmoningai turi stengtis dažniau mirksėti, tuo būdu mažinant džiūvimo reiškinius akies junginėje bei su tuo susijusius nemalonius subjektyvius jutimus akyse. Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimas Dažniausios kaulų ir raumenų pakenkimų kompiuterių vartotojams lokalizacijos yra: pečių lankas ir kaklas, stuburo juosmeninė dalis, dilbis, riešas bei plaštaka. Sutrikimų pobūdis: skausmai, apsunkintas judrumas, spazmai, tremoras, "skruzdžių" bėgiojimas, dygčiojimas. Kiekviena pakenkimo lokalizacija susijusi su specifiniu darbo pobūdžiu. Medicininių apžiūrų ir apklausų metu patvirtinta, kad atliekant duomenų įvedimą į kompiuterį, yra dažnesni kaklo ir pečių pakenkimai. Dirbant dialogo režimu dažnesni rankų ir riešo sąnario skausmai bei stuburo juosmeninės dalies skausmai. Žmogaus kaulų ir raumenų sistema nėra pritaikyta ilgai trunkančiam darbui sėdimoje padėtyje. Šią situaciją dar labiau pablogina netinkamai įrengta darbo vieta, nepatogi kėdė, nepritaikytas darbo stalo aukštis , statinė darbo poza. Statinis raumenų įtempimas atsiranda dėl to, kad dirbančiojo galva yra pastovioje pozicijoje, užtikrinančioje vienodą nuotolį tarp akių ir ekrano, tuo pačiu tai riboja rankų judesius ir kūno padėties pasikeitimo galimybę. Darbo metu raumenys yra tarpinėje būklėje tarp susitraukimo ir atsipalaidavimo, dėl ko susidaro statinis raumenų apkrovimas. Šioje būklėje raumenys, nors ir nėra pilnai susitraukę, relaksuotis negali. Todėl sumažėja kraujo cirkuliacija ir kaupiasi medžiagų apykaitos produktai. Per didelis pieno rūgšties kiekis ir per maža deguonies koncentracija sąlygoja raumenų nuovargio ir skausmų atsiradimą. Be to sutrikusi kraujo ir limfos cirkuliacija gali sukelti audinių paburkimą ir sąlygoti nervų bei kraujagyslių suspaudimą. Ilgalaikė arba trumpesnė intensyvi statinė nugaros raumenų įtampa veikia šių raumenų kraujotaką, ji sutrinka ir dėl to vystosi išemija. Išemijos poveikyje atsiranda audinių paburkimas arba edema bei pradeda kauptis medžiagų apykaitos produktai – katabolitai. Šie procesai sukelia uždegiminę reakciją, kurią lydi skausmas. Skausmas pažeidimo vietoje padidina raumenų įtempimą, taip sukeldamas ilgalaikį , grįžtamojo ryšio principu paremtą pakenkimą. Visi profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai glaudžiai siejasi su darbo poza, darbo vietos įranga ir atliekamo darbo pobūdžiu. Įvairūs darbo aplinkos įrengimo elementai keičia kūno padėtį ir taip predisponuoja kaulų ir raumenų sutrikimų vystymąsi. Nefiziologiškos kaulų ir raumenų sistemos padėtys ir jų priežastys, dirbant kompiuteriu, gali būti įvairios: per didelis delnų pasukimas į išorę atliekant duomenų įvedimą, perdėtas kaklo sulenkimas dėl pernelyg žemo darbo stalo, statinė stuburo juosmeninės dalies įtampa dėl nepatogios darbo kėdės; netinkamas alkūnės kampas dėl netinkamo darbo stalo. Pagrindiniai profilaktikos principai: • Ergonomiškai pagrįstas darbo vietos įrengimas; • Darbinių užduočių įvairovė; • Galimybė laisvai keisti darbo pozą; • Trumpalaikės pertraukėlės. Psichosocialinės problemos Pagrindinės stresą sąlygojančių faktorių grupės, dirbant kompiuteriu, yra šios: 1. psichosocialiniai faktoriai; 2. profesiniai veiksniai; 3. ergonominiai darbo aplinkos faktoriai; 4. asmeniniai ir paveldėti veiksniai.     Darbo intensyvumo, trukmės, darbo ir poilsio laiko planavimas ir tinkamų ergonominių darbo aplinkos faktorių derinys yra būtinas streso profilaktikai. Dirbantiesiems kompiuteriu stresas yra dažnas reiškinys, tai susiję ir su darbo organizavimu, technologija, profesiniu darbuotojų pasirengimu. Duomenų įvedimas yra pagrindinė darbinė užduotis, turinti daugybę neigiamų komponentų: tai ir monotonija, socialinė izoliacija, kompiuterinė kontrolės sistema, dideli darbo krūviai, žemas profesinio pasirengimo lygis, neužtikrinta ateities perspektyva. Be paminėtų faktorių, svarbūs ir asmeniniai bei paveldėti veiksniai – tai darbuotojo amžius, profesinio pasirengimo lygis, asmens psichologinis tipas, paveldėti faktoriai, pavyzdžiui medžiagų apykaita, konstitucinis tipas ir kt     Pagrindiniai psichosocialiniai faktoriai, įtakojantys streso vystymąsi, dirbant kompiuteriu yra naujų technologijų baimė, psichologinė įtampa darbo metu, kompiuterinė atlikto darbo kontrolė, greitas ir neatidėliotinas darbo užduočių atlikimas, greitų ir atsakingų sprendimų vykdymas. Pereinamojo laikotarpio šalyse, tokiose, kaip Lietuva, psichosocialinių faktorių reikšmė yra žymiai didesnė, negu gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Prie visuotinai pripažintų psichosocialinių faktorių čia prisijungia papildomi, būdingi tik šioms šalims, faktoriai: naujų technologijų baimė, profesinio pasirengimo (kvalifikacijos) stoka, menkas materialinis darbo vietų aprūpinimas, taupant pinigus dirbančiųjų sveikatos sąskaita. Visi išvardinti faktoriai yra ypač būdingi Lietuvai.     Vertinant asmenų, dirbančių programuotojais, ir kitokio pobūdžio užduotis atliekančių kompiuteriais dirbančių asmenų psichofiziologinių reakcijų skirtumus, mes nustatėme ryškesnius funkcinių ir psichofiziologinių rodiklių pokyčius taip pat programuotojų tarpe. Psichofiziologinių rodiklių tarp šių grupių skirtumai leidžia teigti, kad programuotojų darbas pasižymi didesniais protinio darbo krūviais ir aukštesne psichofiziologine įtampa. Tai glaudžiai siejasi su dažnesnėmis stresinėmis reakcijomis. Ypatingai neigiamai sveikatą veikia suminiai nepalankių higieninių, nervinių – emocinių, psichosocialinių bei ergonominių faktorių deriniai. Vieni iš svarbesnių darbo aplinkos fizikinių faktorių, neigiamai veikiančių dirbančiuosius kompiuteriu yra kompiuterių monitorių spinduliuojami elektromagnetiniai laukai, elektrostatinis krūvis bei triukšmas darbo vietose. Streso bei protinio nuovargio profilaktika Pagrindinės priemonės padedančios dirbantiesiems kompiuteriu minimizuoti stresinių faktorių poveikį bei sumažinti streso įtaką organizmui, yra šios: 1. Užtikrinti optimalias ergonomines darbo sąlygas, siekiant sumažinti organizmo psichofiziologinę įtampą darbo metu. Taip pat svarbu iki minimumo sumažinti kenksmingų darbo aplinkos faktorių poveikį, sukurti ergonomiškas ir estetines darbo aplinkos sąlygas. 2. Mažinti nervinę ir emocinę įtampą darbo metu, taikant darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, profesinio mokymo programas, siekiant išvengti darbuotojų adaptacijos problemų, kylančių dėl naujų darbo technologijų bei darbo kompiuterizavimo įdiegimo. Darbo ir poilsio režimas turi būti diferencijuotas priklausomai nuo darbinės veiklos pobūdžio. Rekomenduojama maksimali darbo dienos trukmė dirbant kompiuteriu yra 8 valandos. Pietų pertrauka turi būti daroma praėjus 4 valandoms nuo darbo pradžios, jos trukmė - ne trumpesnė kaip 1 valanda. Nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio. Programuotojams rekomenduojame 30 min. trukmės pertraukėles kas 1,5 valandų darbo. Dirbantiems dialogo režimu, atliekantiems duomenų įvedimą, teksto surinkimo ir redagavimo darbus, rekomenduojamos 15 min. trukmės pertraukėlės po kiekvienos darbo valandos. Nuovargiui ir raumenų įtampai mažinti pertraukėlių metu rekomenduojama atlikti specialius fizinius pratimus darbo vietoje arba rekreacijos patalpose. STRESO MAŽINIMO PRIEMONĖS Pagrindiniai reabilitacijos ir streso malšinimo metodai remiasi organizmo kompensacinių funkcijų treniravimu, viso organizmo adaptyvumo didinimu, nervinės reguliacijos funkcijų gerinimu. Reabilitacijos ir streso mažinimo priemonių yra gausybė ir visos jos yra gana skirtingos. Šios priemonės turėtų būti taikomos arba pasirenkamos individualiai pagal norus ir galimybės. Rekomenduojamos reabilitacijos priemonių grupės: • muzikos terapija; • biblioterapija; • choreoterapija; • sportiniai žaidimai; • ekskursijos; • vietinis turizmas; • fizinio, protinio, kūrybinio darbo terapija; • dramos, operos teatrų, parodų lankymas. Visi išvardinti metodai padeda mažinti patopsichologinius sutrikimus, skatina fiziologinius sveikimo procesus. Jie žadina sąmoningą norą sveikti, teigiamai veikia neurodinamiką, neurovegetacinį aktyvumą, gerina įvairias neuroreguliacines reakcijas, kelia paciento nuotaiką, viso organizmo biotonusą, grąžina žmogaus pasitikėjimą savo jėgomis ir ateitimi. Rekomenduojamas stresą mažinančių pratimų kompleksas 1. Atsisėskite ant kėdės – nugarą laikykite tiesiai, į atlošą nesiremkite, kojas tvirtai įremkite į grindis. Pakelkite rankas. Kaire ranka paimkite už dešinės rankos riešo ir neskubėdami palenkite rankas į šoną. Pakeiskite rankų padėtį ir palenkite jas į kitą šoną. 2. Atsisėskite ant kėdės krašto ir sudėkite rankas už nugaros, ant liemens. Ištieskite nugarą, pečius įtraukite atgal, įsitempkite ir suskaičiuokite iki 5. 3. Atsisėskite ant kėdės ir pakelkite aukštyn vieną kelį, apimdami jį rankomis. Keldami kelį, kiekvieną kartą neskubėdami suskaičiuokite iki 5. 4. Atsisėskite, ištieskite nugarą ir pasukite liemenį į vieną pusę. Rankas sudėkite prie to šono, į kurią pusę tuo metu pasisuksite. Suskaičiuokite iki 5 ir pasisukite į kitą pusę. 5. Ištiestas kojas pakelkite horizontaliai ir jas sukryžiuokite. Suskaičiuokite iki 5 ir pakeiskite kojų padėtį. 6. Atsisėskite ant kėdės krašto, pražerkite kojas. Pasilenkite žemyn tiek, kiek galite. Suskaičiuokite iki 5. 7. Atsistokite už kėdės truputį toliau ir pasilenkite, laikydamiesi ištiestomis rankomis už kėdės atlošo. Žiūrėkite žemyn. Įtempkite ir lėtai rąžykite pečius bei krūtinės ląstą. Kiekvieną pratimą pakartokite po 4-5 kartus. Pratimų pabaigoje lengvai atpalaiduokite visus kūno raumenis. Veido ir kaklo srities odos pakenkimai     Jau 1980 metų pradžioje buvo svarstoma odos pakenkimo galimybė dirbant kompiuteriu. Buvo manoma, jog pagrindinės priežastys, lemiančios šiuos pakenkimus yra kompiuterių skleidžiami elektrinis ir magnetinis laukai.    Tyrimais nustatyta, kad veido odos pažeidimas prasideda praėjus kelioms valandoms nuo darbo kompiuteriu pradžios ir pirmieji simptomai yra niežėjimas bei odos paraudimas. Dažniausia lokalizacija yra skruostų sritis, kiek rečiau parausta ir kitos veido dalys bei kaklas. Paraudimas paprastai išnyksta po darbo, savaitgaliais, atostogų metu. Šių simptomų dažnis yra 10 - 38 % ir jie stebimi visose kompiuterizuotose įstaigose, kuriose buvo atliekami tyrimai. Atkreiptas ypatingas dėmesys į dirbančiųjų teiginius, jog bėrimas atsiranda tik dirbant kompiuteriu ir išnyksta, nutraukus darbą. Be to, nustatyta statistiškai patikima priklausomybė tarp darbo laiko kompiuteriu trukmės ir bėrimų intensyvumo.     Buvo atlikti provokaciniai testai, kurie patvirtino bėrimų ir darbo kompiuteriu ryšį. Kadangi darbas kompiuteriu negali būti priežastinis faktorius, ieškota konkretaus veiksnio, esančio darbo aplinkoje ir lemiančio odos pakenkimus. Nustatyta, kad minėti simptomai yra dažnesni, jeigu darbo aplinkoje yra žemesnė santykinė oro drėgmė (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!