Įsteigtas 1975 m., siekiant apsaugoti vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius ežerus, natūralų hidrologinį pelkės režimą, vertingą ir retą gyvūniją ir augaliją.
Čepkeliai – tai unikalus, žmogaus veiklos mažai paliestas pelkynų kompleksas. Didžiausius plotus užima kimininė aukštapelkė, apaugusi retomis keružėmis pušaitėmis. Rytinėje pelkės dalyje susitelkę daugiau kaip 20 ežerėlių. Pietinėje dalyje aukštapelkė pamažu pereina į žemapelkes, čia plyti viksvynai, nendrynai ir karklynai. Vakariniame rezervato pakraštyje šlapiuose juodalksnynuose ir viksvynuose prasideda Musteikos upelis. Apie jį susitelkę eglynai ir mišrūs, užmirkę miškai. Didesnė rezervato dalis – tai sausi kerpšiliai ir brukniašiliai, augantys ant pelkynus supančių kopų. Rezervatas pasižymi išskirtine buveinių ir rūšių įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių gausa. Čia peri rezervato simboliu tapę kurtiniai, yra didžiausios Lietuvoje gervių peryklos.
Marcinkonyse, rezervato direkcijos pastate, yra Čepkelių rezervato gamtos ekspozicija. Už 4 km į pietus nuo Marcinkonių pastatytas apžvalgos bokštas ir įrengtas 1,5 km pažintinis takas pelkės pakraščiu. Čia lankytis galima tik su rezervato ar Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojais. Paukščių perėjimo metu, nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d., ekskursijos draudžiamos.
Rezervato plotas – 3216 ha
Įsteigtas 1991 m., siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu labai vertingą, natūralią Viešvilės upelio baseino ekosistemą. 1993 m. paskelbtas tarptautinės svarbos pelke.
Gamtos vertybės
Rezervatui priklauso Artosios ir Gilčio pelkės bei jas supanti Karšuvos girios dalis. Įspūdingiausia yra 1072 ha ploto Artosios, dar vadinamos didžiąja plyne, pelkė. Jos šiaurinėje dalyje telkšo seklus buveinių ežerėlis, kuriame prasideda 15 km. ilgio Viešvilės upelis. Pelkėtas upelio aukštupys pasižymi labai savita augalų bendrijų mozaika. Ryški upelio vaga atsiranda tik įsiliejus Ištakos upeliui, atitekėjusiam per įspūdingus juodalksnynus. Vidurupyje Viešvilės slėnis kerta kopas, upelį maitina gausūs šaltiniai. Šaltiniuotame slėnyje nemažai juodalksnynų, išlikę ir nedidelės pievutės. Rytinėje rezervato dalyje yra dar viena didesnė Gilčio aukštapelkė su 19 ha Gilčio ežeru. Pelkę supančiuose miškuose vyrauja sausi pušynai, tik vakarinėje dalyje auga šiek tiek eglynų. Rezervate gyvena...
Šį darbą sudaro 890 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!