Lietuvos saugomų teritorijų plėtros ypatybės

LIETUVOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLĖTROS YPATYBĖS.
Saugoti teritorijas ir riboti gyvūnų medžiojimą Lietuvoje pradėta jau seniai. 1398 metų Salyno sutartyje minimos šventosios girios, kuriose drausta medžioti, kirsti medžius, be reikalo vaikščioti išminti takus. Nuo 1420 metų Lietuvoje uždrausta kirsti senus ąžuolus. 1468 metų Kazimiero teisynas jau reguliavo bebrų gaudymą. 1557 metų Valakų įstatymas numatė miško kirtimo, medžioklės, grybavimo ir uogavimo tvarką, draudė valstiečiams įvažiuoti į kunigaikščių girias, ten medžioti. Šiame įstatyme numatyti žvėrių medžiojimo terminai, kai kurių gyvūnų apsaugos priemonės.
Norėdami išsaugoti taurus, stumbrus, miškinius arklius, didikai steigė žvėrynus. Dar 1384 metais prie Galvės ežero buvo įkurtas Trakų žvėrynas. 1550 metais Žygimantas Augustas įkūrė žvėryną Vilniuje.
Vienas svarbiausių šiuolaikinės gamtosaugos būdų – tam tikrų teritorijų apsauga ribojant jose žmogaus ūkinę veiklą. Saugomos teritorijos labai įvairios: nuo kelių ha iki kelių mln. ha, pirmykščio gamtovaizdžio ir smarkiai sukultūrinto kraštovaizdžio, vienuose ūkinė veikla tik labai nežymiai ribojama kituose visiškai uždrausta, vienur saugoma tik negyvosios gamtos vertybės, kituose – augalai ir gyvūnai, kituose – kultūrinio palikimo paminklai ir kt.
Saugoma teritorija – tai sausumos arba vandens plotas, kuriame dėl jo savitumo (įdomaus kraštovaizdžio, mokslinės vertės ir kt.) valstybė yra nustačiusi apsaugos ir naudojimo režimą.
1. Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Joms priskiriami rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai).
2. Ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos.
3. Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos, skiriamos gamtos išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai. Joms priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai.
4. Kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Joms priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).
Lietuvos saugomų teritorijų sistemos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!