Pagrindinės mechanikos sąvokos

1.Pagr.savokos, nagrinejimo objektai ir hipotezes. Konstrukciju elementus nagrinejame trimis poziuriais, ivertinant tris savybes: 1) stiprumas–savybe, nesuirti del mechaniniu veiksniu arba apkrovu; 2) standumas–savybe priesintis deformavimui, kuo maziau deformuotis nuo mechaniniu veiksniu (apkrovu); 3) stabilumas–savybe islaikyti savo pradine pusiausvyros forma, o mechaniniu trikdymu metu sugrizti i pradine pusiausvira. Nera absoliuciai standaus, stipraus, stabilaus elemento, todel siekiama, kad visi elementai butu pakankamai stiprus, standus ir stabilus bei kad sios butinos savybes issilaikytu per visa eksploatavimo laika. Kad konstrukciniu elementu skaiciavimas nebutu sudetingas medziagu atsparumo metodikoje, daug kas supaprastinama, sukuriama skaiciuojamoji schema. Konstrukciju skaiciuojamoji schema–sutartinis supaprastintas realios konstrukcijos bei jos atramu ir apkrovu grafinis vaizdavimas arba aprasymas. Schematizuojami 3 dalykai: 1) konstr.elementu geometrine forma; 2) konstrukcines medziagos; 3) apkrovos. Konstrukciju geometrine forma ivairi, todel neimanoma sukurti paprasta skaiciavimo metodika, tinkancia bet kurios formos elementui. Todel nagrinejami schematizuoti elementai. 1. elementai, kuriu matmenys dviem (skersinemis) erdves kryptimis l.mazi, palyginus su treciaja (isilgine) kryptimi, vad.strypais. 2. elementai, kurio matmuo viena kryptimi (storio) l.mazas palyginus su kitomis dviem kryptimis ir yra apriboti plokstumomis, vad. plokstemis arba plokstelemis. Apriboti kreivais pavirsiais vad.kevalais. 3. elementai, kuriu matmenys visomis trimis kryptimis yra tos pacios eiles, vad.masyvais. Strypai skaiciuojamosiose schemose zymimi tik linija, t.y. tik savo geometrine asimi. Schematiniu konstrukciniu strypu tampa ir kolona, ir sija, ir vagono asis. Kreivas strypas gali atstoti ir krano kabli. Plokste ir kevalas skaiciavimo schemose zymimi savo viduriniu pavirsiumi, t.y. pavirsiumi einanciu per siu elementu storiu viduri. Pvz.: pastato perdanga, plokscias valties dugnas, o kevalo – duju balionas, skliautine perdanga, garo katilas. Masyvo – pamatai po masinomis, HE uztvankos. Konstrukciju schemose naudojamos ir schematizuotos atramos. Jos gali buti standzios arba sarnyrines, slankios arba neslankios. (pav.) Konstrukciju medziagos labai ivarios, kad butu galima taikyti tuos pacius skaiciavimo metodus (ar panasius). Elementams pagamintiems is tu paciu ar ivairiu medziagu daromos prielaidos. Svarb.prielaidos: 1) medz.vientisumas; 2) medz.vienalytiskumas (homogeniskumas); 3) medz.izotropiskumas. Medziaga, sudaryta is smulkiu daleliu, tarp kuriu yra mikrotarpai, tariama, kad medziaga pilnai uzpildo visa turi, t.y. vientisa. Kai laikomes tokios vientisos medz.savokos, galime is be kurios deformuojamo kuno vietos nagrinejimui ispjauti be galo maza kuno gabaleli (taska). Vienalytes medz.savybes visuose kuno taskuose yra vienodos. Izotropine medz.yra ta medz., kurios savybes vismos kryptimis yra vienodos. Jeigu medz.savybes visomis kryptimis yra skirtingos, tokia medz.–anizotropiska. Dazniausiai medz.atsparumo kurse kalbama apie idealiai tampria medz. Bet kuri elementa deformavus ir po to pasalinus deformavimo priezastis, jis nelieka tiek pat deformuotas. Dalis deformacijos visada isnyksta, o kai poveikis nebuna pernelyg striprus isnyksta ir visa deformacija. Deformacija, kuri isnyksta pasalinus deformavimo priezasti vad.tampriaja arba griztamaja, o deformacija, kuri lieka–plastine arba liekamaja. Nei viena medz.nera idealiai tampri. Apkrovos jegos schematizuojamos keliais poziuriais. Jos buna: 1. statines arba dinamines; 2. sutelktosios arba isskaidytosios. Realiai konstrukcijos yra veikiamos gana sudetingai, taciau galima isskirti „grynuosius“ deformavimo tipus: 1) tempimas; 2) gniuzdymas; 3) kirpimas; 4) sukimas; 5) paprastasis lenkimas. (pav.) 2.Isorines jegos. Apkrovos. Visos aplinkos sukeltos jegos vad.isorinemis jegomis. Jos skirstomos: 1. aktyvsiosios–apkrovos, kurios yra skirtos atlaikyti konstrukcija; 2. kitu kunu, i kuriuos konstrukcija yra atremta, reakcijos. Apkrovos, kurios veiks konstrukcija dazniausiai yra zinomis. Konstrukciju atramines reakcijas galima nustatyti teorines mechanikos metodais (pusiausvyros salygos). Apkrovos skirstomos: 1) turines; 2) pavirsines; 3) linijines; 4) taskines (koncentruotos, sutelktosios). Turines apkrovos–jegos, veikiancios kiekviena konstrukcijos elemento taska. Dazniausiai turine apkrova yra pacios konstrukcijos svoris. Turiniu apkrovu dydi galima apskaiciuoti medz.tanki padauginus is gravitacinio pagreicio: p=ρ*g [N/m3], g=9,81; p–slegis, ρ–tankis. Pavirsines apkrovos–jegos, veikiancios konstrukcijos elemento pavirsiaus plota. Kai konstrukciju elementas didelis ir nestoras, net ir jo paties svoris (turine apkrova) reiskiama kaip pavirsine apkrova. Siu jegu mato vienetas [N/m2]→Pa. Pvz.: slegis i indo sieneles. Linijines apkrovos–jegos isdestytos vienoje tieseje. Realiai tokiu apkrovu nera. Siu apkrovu matavimo vienetas [N/m]. Taskines apkrovos – viena konstrukcijos elemento taska veikiancios jegos. Matavimo vienetas yra [N]. Turines: a*c*b; Pavirsines: q=p*c*a; Linijines: q=p*c*b; Taskines: F=p*a*b*c. Skirtingai nuo teor.mechanikos jegos pridejimo vieta turi itakos kuno elgsenai. (pav.) Apkrovos gali sukurti jegu poras, kuriu poveikis I konstrukciju elementa dazniausiai isreiskiamas jegu momentu. (pav.) Apkrovas pagal pridejimo pobudi galima suskirstyti i statines ir dinamines. Statine apkrova vad.apkrova, kurios didumas, kryptis ir prideties vieta nekinta arba l.mazai, kad apibreztu konstrukcijos buvio parametrus. Galima tarti, kad apkrova nepriklauso nuo laiko ir galima nepaisyti tokios jegos sukeltu pagreiciu ir inercijos jegu. F=ma. Jeigu norima pabrezti, kad apkrova yra artima statinei, tai apkrova vad.kvazistatine. Apkrova, kurios didumas, kryptis ar padeties vieta kinta, kuri del to sukelia konstrukciju elementu pastebima pagreiti vad.dinamine. Ypatinga dinaminiu apkrovu rusis yra smugine apkrova, jos veikia l.trumpai ir su dideliu pagreiciu. 3.Vidines jegos. Pjuvio metodas. Irazos. Kuna veikiant isorinems jegoms, kune vyksta (atsiranda) reakcijos, kurios priesinasi kuno deformavimui. Vidines jegos–papildoma kuno daleliu saveika. 1. spaudimas. 2. temperatura. 3. inercija. Norint nustatyti vidiniu jegu dydi naudojamas pjuvio metodas. (pav.) Kiekviena iraza turi zenkla. Priima laikytis tokiu irazu zenklu taisykliu: 1. Asines jegos zenklo taisykle. Asine jega laikoma teigiama, kai ji nukreipta nuo skerspjuvio. 2. Skersines jegos zenklo taisykle. Skersine jega laikome teigiama, kai skerspjuvyje matoma is teigiamos z asies puses, ji veikia teigiama skersines asies kryptimi. 3. Sukimo momento zenklo taisykle. Sukimo momenta laikome teigiamu, kai skerspjuvyje matoma is atmestosios dalies puses, ji veikia pries laikrodzio rodykle. 4. Lenkimo momento zenklo taisykle. Lenkimo momenta laikome teigiamu, kai del jo elementas islinksta taip, kad tempiami sluoksniai buna teigiamoje puseje. Irazos yra diferencialiniais rysiais susijusios su apkrova. Asine jega N su apkrovos veikiancios isilgai asies z intensyvumu g sieja tokia lygtis: g=–dN/dz. Skersine jega Q su apkrovos, veikiancios skersai elemento asies, su intensyvumu g sieja tokia priklausomybe: q=–dQ/dz. Lenkimo momenta su skersine jega sieja: Q=–dM/dz. Is paskutiniu dvieju lygciu gauname tokia israiska: q=–d2M/dz2. Vaizdziausia irazu paskirstyma pateikti grafiniu pavidalu ties kiekviena skerspjuvio koordinate z pagal pasirinkta masteli, atidedant ordinate lygia irazos didumui. Tokie grafikai vad.irazu diagramomis. 4.Itempiai. Rysiai tarp irazu ir itempiu. Jeigu isoriniu jegu veikiamame kune isskiriame l.maza kuno elementa, tai tame elemente veiks vidines jegos. Tokio elemento pavirsiniu jegu dydi galima apsk.: limΔA→0ΔF/ΔA=p, p–slegis. Vidiniu jegu intensyvumo matas yra itempis, t.y. vektorius, kurio kryptis tokia pat kaip ties tuo skerspjuvio tasku, veikianciu vidiniu jegu, o didumas prilygsta vidutinei jegai tenkanciai ploto vienetui. Itempiai skirstomi: 1. normalinius; 2. tangentinius. Normaliniu itempiu vad.vidiniu jegu komponenciu veikianciu pjuvio normales kryptimi intensyvumas. Tangentiniu itempiu vad.vidiniu jegu komponenciu, veikianciu pjuvio plokstumoje intensyvumas. Itempiu matavimo vienetas [Pa]. Normaliniai–statmeni, tangentiniai–liestiniai. Rysys tarp normalines (asines) irazos ir normalinio itempio aprasomas: N=A∫δdA. Rysys tarp skersiniu jegu ir tangentiniu itempiu: Qx=A∫τxdA, Qy=A∫τydA. Rysys tarp lenkimo momentu ir normalinio itempio: Qx=A∫yδdA, Qy=A∫xδdA. Lenkiamu konstrukciju skerspjuviuose normaliniai itempiai nera pastovaus dydzio. 5.Poslinkiai ir deformacijos. Galimi du deformuojamo kuno poslinkiu variantai: 1. linijinis poslinkis. 2. kampinis poslinkis. 1. (pav.) |ab|=l0 pries deformacija; |a’b’| po deformacijos. Jeigu Δl0/l0=ε–deformacija, t.y. deformacija linijine (%). 2. (pav.) γ’–slyties kampas. Dydis γ= Δγ/γ0 – kampine slyties deformacija. 6.Tempimas ir gniuzdymas. Tempiami ir gniuzdomi konstr.elementai. Tempimo arba gniuzdymo atveju skerspjuviuose nelygi nuliui tera asine jega. Jeigu asine jega yra nukreipta nuo skerspjuvio, tuomet konstr.elementas patiria tempima, jeigu i skerspjuvi–gniuzdyma. Kad strypo skerspjuviuose neveiktu kitos irazos (skersines, lenkimo momentai) isoriniu jegu veikimas turi buti ypatingas, t.y. siu jegu atstojamosios kryptis turi sutapti su isilgine strypo asimi. Toks apkrovimas ir deformavimas l.daznas konstrukciju apkrovimo atvejis, t.y. virves, stygos lynai ir t.t. Kad tempiamas ar gniuzdomas strypas tiktu eksploatacijai, jis turi tenkinti stirpumo ir standumo salygas. Apie strypo tinkamuma galima spresti tik tada, kai apskaiciuoti itempiai, deformacijos ir poslinkiai. (Itempiai–strypo stipruma). 7.Itempiai. Itempiai su asine jega yra susieti integraline israiska. N=A∫δdA; δ=N/A [Pa]. Irodyti, kad δ yra pastovus (δ=const) galima tik tada, kai tenkinamos trys tokios salygos: 1) strypo asis deformavimo metu lieka tiesi, neislinksta. 2) galioja ploksciuju pjuviu hipoteze. 3) strypo medziaga yra vienalyte. Istrizame tempiamo strypo skerspjuvyje veikia normaliniai ir tangentiniai itempiai. (pav.) δn=δ*cos2β; τnm=δ/2sin2β. Kai β=00=>δn,max; τnm=0; kai β=450=>δ/2=τn,max (del to nutruksta 45); kai β=900=>δn=0 (normaliniu itempiu nera). 8.Stiprumas. Konstr.projektavimui taisykles reikalauja, kad itempis nevirsytu tam tikro nustatyto dydzio. Jeigu taisykles paremtos ribiniu buviu metodu, tai sis dydis vad.medz.projektiniu stipriu ir zymimas R. Jeigu taisykles paremtos leistinuju itempiu metodu, tai tada itempis neturi virsyti leistinojo. δadm–leistinasis itempis. Galioja tokia nelygyne: |δ|≤R; |δ|≤δadm; |N/A|≤R. Gali buti Rt arba Rc. Tuos skerspjuvius, kuriuose gali buti didziausia itempiu reiksme priimta vadinti pavojingiausiais skerspjuviais. Tiesiame tempiamame stripe tokiu tikrinimo stiprumo poziuriu skerspjuviu dazniausiai yra nedaugiau kaip 2. 1) kur |Nmax| 2) kur |Amin|. Kai konstrukcijos elementas jau yra pagamintas, gali buti nustatoma, kokia apkrova tas elementas gali atlaikyti. Dazniausiai sis uzdavinys vad.leistinosios apkrovos nustatymo uzd. Kai konstrukcija dar tik projektuojama, paprastai yra zinoma, kokia apkrova jai teks. Tada yra sprendziamas projektinis uzd.(zinomos apkrovos). Siu uzdaviniu sprendimas remiasi ir stiprumo salyga, kuri yra nelygybe, taigi ats.yra gaunamas nelygybes pavidalu. 9.Deformacijos, strypo matmenu pokytis. Huko desnis skelbia, kad itempiai yra proporcingi deformacijai. Is jo: δ=ε*E=>ε=δ/E; δ=N/A; ε=N/EA. EA–standumo modulis tempiant arba gniuzdant. ε=Δl/l0; Δl/l=N/E*A=>Δl=N*l/E*A. Viso strypo, jeigu strypas yra kintamo skerspjuvio, pagamintas is keliu medziagu ir ji veikia kelios asines jegos, tada viso strypo pailgejimas yra lygus: Δl=i=1ΣnNi*li/Ei*Ai. Be isoriniu apkrovu konstr.elementai gali buti dar veikiami temperaturos, tuomet tokiu elementu deformacija: ε=N/E*A+αT, α–medz.sil.pletimosi koef., T–temp. Skersine deformacija apsk.taip: εq=–μ*N/E*A+αT, μ–Puasono santykis. 10.Poslinkiai. Poslinkiams apsk.naudojama si f-le: wi=ε*l=Nl/EA.Skaiciuojant strypo poslinkius yra skaiciuojami jo charakteringu pjuviu poslinkiai. Charakt.pjuviai daromi: 1.asiniu jegu pridejimo vietose; 2.strypo skerspjuvio pokycio vietose; 3.strypo medziagos pokycio vietose. Kad butu vaizdziau nagrineti poslinkius, yra sudaromos poslinkiu diagramos. Kad sudaryti sia diagrama pirmiausia reikia apsk.asines jegas veikiancias charakteringuose pjuviuose. (pav.) 11.Standumas. Tai konstr.ar jos elemento savybe perdaug nesideformuoti del mechaniniu veiksniu. Si savybe labai svarbi, nes zymiai pakitusiu matmenu, pakitusios formos konstrukcija gali nebetikti ekploatacijai. Be to dideles deformacijos daznai yra netolimo gresincio suririmo priezastis. Todel bet kuri konstrukcija arba jos elementas turi tenkinti vadinamas standumo salygas: 1) deformacija negali buti didesne ε≤εlim; w≤wlim. εlim, wlim–normomis nustatyti dydziai. Paprasta yra spresti taip vadinamaji tikrinamaji standumo uzd.: reikia apsk.atitinkama konstr.elem.deformacija ar nurodyto tasko poslinki ir paziureti ar ju didumas nevirsija ribinio dydzio. Kartais tenka spresti ir projektini standumo uzd. 12.Savojo svorio itaka vertikaliam strypui. Dazniausiai tempiamu ar gniuzdomu strypu savasis svoris yra l.mazas palyginus su kitomis apkrovu jegomis. Taciau yra konstrukciju, kuriu savasis svoris sudaro pagr.apkrovu dali. Pvz.: apdailos elementai. Kai vertikalu vienodo skerspjuvio strypa veikia tik savasis svoris, asine jega bet kuriame strypo skerspjuvyje nutolusiame atstumu z nuo laisvojo galo yra lygi strypo dalies tariamai atpjautos nagrinejamu skerspjuviu, svoriui. Asie jega bet kuriame skerspjuvyje z: N(z)=ρ*g*A*z. Itempiai bet kuriame pjuvyje: δ=N/A, δ(z)=ρ*g*z. Deformacijos (Huko) desnis: δ=ε*E, ε(z)=ρgz/E. Pailgejimas: ΔL=0∫Lεdz=ρgL2/2E. Racionalaus stirpumo strypai projektuojami kaip taupomos medz., be to jie yra ir lengvesni. Norint nustatyti racionalaus stiprumo strypo forma atliekami veiksmai tokia seka: 1) δ=N/A≤R=>A≥N/R, A–skerspjuvis, R–stipris. Kad konstrukcija nesuirtu, joje susidare itempiai neturi virsyti stiprio R. 2) jegos dydis priklauso nuo pjuvio padeties. A(z)=N(z)/R=(F+Gz)/2, F–apkrova, Gz–sunkio jega, R–stipris. Norint surasti skerspjuvio plota: A(z)+dA=>A(z)=eγ/Ez+C, A(z)–strypo skerspjuvis bet kuriame skerspj.z., z–atstumas nuo galo iki pjuvio, E–medz.tamprumo modulis, C–const., γ=ρ*g. Kai z=0, A(z)=A0, A(z)=A0γ/Ez. Uzsiduotu zingsniu strypai daromi laiptuoti, nes eksponentiskai skiriasi strypo skerspjuvis (taip nera l.gerai) ir susidaro itempiu koncentracija. 13.Tempiamu (gniuzdomu) strypu sistemos. Pastatuose, masinose buna ir atskiru ar gniuzdomu strypu, bet dazniausiai naudojamos konstrukcijos sudaryta is keliu ar daugelio tokiu strypu. Sios sistemos vad.strypinemis, pvz.: bokstiniai kranai. Paprasciausias is siu sistemu yra tos, kuriose visu strypu isilgines asys eina viena tiese. Daznai tokios konstrukcijos vad.ne strypinemis, o laiptuotais strypais. Taciau buna ir strypu, kuriu asys konstrukcijoje visiskai sutampa, tokios konstrukcijos yra koaksialus arba bendraasiai strypai. Tokia konstrukcija laikytina ir pvz., gelzbetonine kolona su plieno armaturos virbais betone (pav.) Jeigu strypu asys sistemoje eina ne viena tiese, strypai vienas su kitu turi buti sujungti sarnyrais, o apkrovos jegos turi buti pridetos tik prie sarnyriniu sanduru (mazgu) tai tokiu atveju strypuose neatsiranda kitu irazu isskyrus asines jegos t.y., strypai yra centriskai tempiami ar gniuzdomi. Tokios sistemos vadinamos sarnyrinemis strypinemis sistemomis. Mazgo imanomo judesio laisvumas apibreziamas laisvumo laipsniu. Laisvumo laipsnis lygus (skaiciui parametru–(koordinaciu) reikalingu nustatyti naujai pasislinkusio mazgo padeciai. Visos strypines sistemos laisvumo laipsnis lygus visu mazgu m laisvumo laipsniu sumai. Statines pusiausvyros lygtys susieja irazas su pakrovos jegomis. Tiesiskai nepriklausomu pusiausvyros lygciu buna tiek, koks yra sistemos arba mazgo laisvumo laipsnis. Konstrukcijoms skirtu sarnyriniu strypiniu sistemu laisvumo laipsnis p visada yra nedidesnis kaip sistemos strypu skaicius n. Kai sie du dydziai yra lygus, vien is statines pusiausvyros lygciu galima nustatyti visu sistemos strypu irazas. Tokios sitemos vadinamos statiskai issprendziamomis. Jeigu sistemos strypu skaicius didesnis negu strypines sistemos laisvumo laipsnis visu strypu asinems jegoms rasti statines pusiausvyros lygciu nepakanka. Tai–statiskai neissprendziamomis, o skirtumas n-p=k – statinio neisprendziamumo laipsnis. Kai nepakanka statines pusiausvyros lygciu irazoms nuistatyti arba kai norima rasti sistemos deformacijas bei poslinkius naudojamasi deformavimo lygtymis. Jos gali buti: geometrines; fizikines. Geometrines lygtys susieja deformacijas ir poslinkius, o fizikines – isreiskia deformaciju prilausomybe nuo ju priezasciu. Geometrines deformaciju ir poslinkiu darnos lygtys gali buti rasomos dvejopai: 1)matematiskai isreiskiant geometrinius rysius tarp sistemos strypu deformaciju ir mazgu poslinkiu; 2)formaliai pertvarkant matricine–vektorine statines pusiausvyros lygciu israiska. 1.lygciu sitemos; 2.rasomos matricos. Pirmuoju budu naudotis pravartu ir imanoma tik nesudetingoms sistemoms aprasyti. Todel, kad sios lygtys parasomos vienu is dvieju budu: 1) vienoje (toje pacioje) schemoje parodoma sistemos strypu ir mazgu padetis pries ir po deformavimo. Zymimi strypu ilgiu pokyciai. ΔL=εL bei mazu poslinkiu komponetai bei ju padetis. Po to lieka nustatyti geometrines priklausomybes tarp siu visu dydziu. 2)pasinaudojama bendro kiekvieno strypo ilgio pokycio israiska ir mazgu poslinkiu komponentais. Geometrine lygti, kuri sieja j-ojo strypo deformacija εj su mazgu poslinkiu komponentais u ir v galima parasyti kiekvienam deformuojamam sistemos strypui. Is viso geometrines deformacijos darnos ir poslinkiu lygciu gali buti tiek, kiek yra strypu. Kai is siu lygciu galima eleminuoti poslinkiu komponentus lieka n-p=k lygciu, kurios sieja tik deformacijas. Tokios lygtys–geometrines darnos deformaciju lygtys. Paprastai ir nesudetingai deformaciju darnos lygtis galima rasyti sistemai sudarytai is strypu, isdestytu vienoje tieseje. Fizikines deformavimo lygtys yra ne kas kita kaip strypu deformacijos israiskos formuleje, kuri pagrista deformaciju ir itempiu (Huko) desniu: εi=Ni/Ei+Ai Taciau jeigu deformavimo priezastis yra ne tik vidines jegos, bet ir strypu temperatures pokytis, tai deformacija bus skaiciuojama. ε=(Ni/(Ei+Ai))+αiTi, αi–temperaturinis pletimosi koeficientas. Itempiai susije su temperatures pokyciu yra vad. temperaturiniais itempiais. Daznai del konstrukcijos elementu netikslaus pagaminimo juos veikia atramu reakcijos (mazgu) tokios irazos yra vad. montazinemis. 14.Medziagu mechanines savybes ir ju nustatymas. Temperature ir dregme–pagr. savybes. Nustatytas tam tikras greitis, taip pat standartais nustatoma kiek laiko turi buti medz., islaikyta po pagaminimo. 15.Bandiniai (lenkimo) tempimo. Tempimo bandymams naudojami bandiniu matmenys gali buti: staciakampiai, piltuvelio (dvigubo kastuvelio), skerspjuvis yra apvalus. Itempiai didziausi prie griebtuvu, kad to nebutu daromi mazesnio. Tempiant bandinius tempimo masinos uzraso tempimo diagramas. Tempimo diagrama – tempimop jegos priklausomybe nuo bandinio pailgejimo F(L). Arba jeigu masinos kompiuterizuotos yra ivedami pradiniai skerspjuvio matmenys ir darbines zonos ilgis. Tada tempimo diagramoje gaunama priklausomybe nuo deformacijos σ(ε). Tipine tempimo diagrama galima gauti bandant plienus. 16.Plienu diagrama ir jos tasku reiksmes (pav.): 1) Taskas, iki kurio galioja Huko desnis. Yra vad. proporcingumo riba tempiant; Fpr; tgβ=E; E–tamprumo modulis. 2) Tamprumo riba: Fe; 3) Takumo riba: Fy; 4) Stiprumo riba: Fu; 5) Suirimo riba: Ffr. Medziagoje: 1. α maza, kai kuriose medzaigose; 2. α maza. 3. Iki tamprumo ribos medziagoje nesusidaro plastiniu deformaciju, todel bandini apkrovus jega mazesne negu tamprumo ribos jega ir ta jega pasalinus bandinys gris i savo busena, atsistatys pradine forma; 4. Takumoribos aiskteleje medziaga teka nedidinant jegos; 5. Stiprumo riboje medziagoje maziausio skerspjuvio vietoje pradeda formuotis kaklelis t.y., mazeti bandinio skerspjuvis. Tempant bandinius nutrukimo vietoje, nutrukimo skerspjuvis near plokscias. 45° kampu veikia didziausi tangentiniai itempiai (pav.) Medziagos savybes prilauso nuo normu. Medziagas galima grudinti jas varginant (medziaga sustipreja). Bet medziaga dauk greiciau sensta. 17.Gniuzdymo bandymas (trapioms medziagoms). Tableciu formos bandiniai, kubo formos, ziedines formos. Gniuzdant trapias medziagas yra fiksuojamos trys ribos (pav.): 1. Proporcingumo riba Fpr,c; 2. Takumo riba Fy,c; 3. Stiprumo riba Fu,c. Jeigu medziaga yra plastiska tai kreive keiciasi. Siuo bandymu nustatomas proporcingumo ir takumo ribos. Stiprumo ribos near. Savybes: trapioms – stiprumo riba; plastiskoms–takumo riba; Medziagai itakos turi sie faktoriai: 1.temperatura–jai kylant medziagos pereina i plastiska busena. 2.dregme–is korozijos puses (hidrofobiskos sugeria) (hidrofibiskos–ne). 3. radioaktyvumas – medziagos tampa trapiomis, praranda plastiskuma (radioaktyvus sendinimas). 4. cheminis poveikis–pvz.: rugstus lietus, medziagos keiciasi arba plastiskeja, arba suyra. ,, Visos medziagos bijo smuginiu apkrovimu”.Itempiu kitimas laike, esant pastoviai deformacijai yra vadinamas itempiu relaksacija (pav.) Deformaciju kitimas laike, esant pastoviai apkrovai yra vadinamas valkslumu (pav.) 18.Itempiu buvis. Svarbiausieji itempiai. Kai konstrukcijos elementas ar kitas kunas apkraunamas jame atsiranda vidiniu jegu, kuriu intensyvuma isreiskia normaliniai ir tangentiniai itempiai. Siu itempiu dydis bet kuriam apkrauto elemneto taske priklauso nuo to, kaip orientuotas pjuvis, kuriame tie itempiai yra nagrinejami. Kaitaliodami pjuvio krypti sudetingai apkrautame elemente ties vienu ir tuo paciu tasku gautume ivairiausias ietmpiu kombinacijas (reiksmes). Bet kuriai siu kombinaciju nuisakyti pakanka zinoti, itempius, kuriuose nors trijuose statmenose per ta taska einanciose plokstumose ir nagrinejamo pjuvio orientacija tu plokstumu atzvilgiu. Itempiu, veikianciu ivairiose visaip einanciose per bet kaip apkrauto kuno taska plokstumose visuma yra vadinama itempiu buviu ties tasku. Pjuvio plosktumos, kuriose ties nagrinejamu tasku near tangentiniu itempiu, yra vadinamos svarbiausiomis plokstumomis, o plokstumose veikiantys normaliniai itempiai yra vad. svarbiausiaisiais itempiais. Tai orientavus plokstumos itempiu buvis taske nusakomas tik trimis svarbiausiuju itempiu reiksmemis. Itempiu priskyrimo taisykle: itempiai yra lyginami pagal ju algebrini diduma t.y., б1≥ б2≥ б3 Kai yra like tik trys parametrai, nusakantys itempiu buvi, galima klasifikuoti itempiu buvio tipus. Klsifikacijos kriterijus yra nelygiu nuliui svarbiausiuju itempiu skaicius. 1. Kai tik vienas is triju svarb., itempiu nelygus nuliui itempiu buvis vadinamas vienasiu (linijinis tiesinis). 2. Kia du svarbiausieji itempiai nelygus nuliui, toks itempiu buvis vadinamas dviasiu arba ploksciuoju. 3. Kai visi svarbiausieji itempiai nelygus nuliui, toks itempiu buvis vadinamas triasiu arba erdviniu. Vienasis itempiu buvis galimas dvejopas: 1. б1≥0; б2=б3 =0; 2. б0; б2=0; б30; 2. б1≥ б2>0; б30; б3≤ б20) tada εv>0. Kada kunas yra gniuzdomas visomis kryptimis (ббy; nu>ny; Paprasciausias leistinuju itempiu metodo salygos pavidalas(stiprumo) yra toks: бα бadm= б0/n0. 27.Ribiniu buviu metodas. Skaiciuojant konstrukcijas pagal si metoda, i salyga ivedami ne tie itempiai, kurie atsiranda nuo normaliniu apkrovu,bet vadinamieji projektiniai itempiai,t.y.tie itempiai,kurie gali buti konstr.pasiekusioje ribini buvi.Vienas is ribiniu buviu konstr.ar jos, kurio nors elemento mirimas, taciau yra ir kitokiu konstr.tinkamumo ribu.Tai per dideles deformacijos ar poslinkiai,atsitvere plysiai,pakite medziagu savybes ir t.t. Jie grupuojami pagal ju pavojinguma ir reiksminguma,pvz: Europos normos ribinius buvius suskirsto i kritinius ir eksplotacinius. Kritiniais laikomi tie buviai,kurie susije su konstr.irimo griovimo gresme,bei pavojumi zmogaus gyvybei. Eksplotaciniai ribiniai buviai– tokie kuriuos pasiekusi konstr.nebeatitinka vienu ar kitokiu eksplotavimo kriteriju.(duru deformacija). Itempiai dazniausiai skaiciuojami pagal projektines irazas,o pastarosios pagal projektines apkrovas. Projektine apkrovos reiksme gaunama normaline apkrovos reiksme padauginus is patikimumo koef. Taigi siuo metodu atsarga del galimos apkrovos iskaitoma itempiu reiksme.Konstr.medziagos stiprumo rodiklis nustatomas,kaip ir leistinuju itempiu metodu pagal stiprumo riba бu arba takumo riba бy, o vadinamas projektiniu stipriu ir zymimas R.Paprasciausios ribiniu buviu metodo stiprumo salygos pavidalas yra toks: б0; σmin=Mx/Ix*ymin

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!