Pagrindai apie ekonomiką

1.Ekonomikos objektas. Ekonomikos sąlygos ir ekonomiškumo principas. Ekonomikos objektas. Ekonomika gali būti apibrėžiama kaip sistema ir metodas. Ekonomika tai ūkinių vienetų, tarpusavyje susijusių vartojimo, mainų, finansiniais ir kitais ryšiais. Ekonomika tai mokslas nagrinėjantis ūkio regiono, šakos ūkio ir įmonės raidos dėsningumus, efektyviausius bei racionaliausius ūkininkavimo būdus, bei metodus. Imonė – tai techninis, socialinis orentuotas į aplinkos apsaugą vienetas, kuris tenkina paslaugų produkcijas ir paslaugas savarankiškai priimdamas sprendimus, atsakomybę ir riziką. Ekonomikos sąlygos. Ekonomikos moksle yra 2 sąlygos be kurių ekonomika būtų nereikalingas kaip mokslas. 1). Išteklių deficitų sąlyga. Kadangi vystantis visuomenei ir sparčiai augant techniniai pažangai didėja žmonių poreikiai produktams ir paslaugoms pagal kiekybę ir kokybę. Gamtiniai ir žmogiškieji ištekliai yrariboti. Todėl ekonomikos mokslas turi padėti surasti geriausius sprendimus naudojant ribotus išteklius. 2). Geriausias sprendimas naudojant ribotus išteklius gali būti surastas tik tuomet jeigu ūkiniai subjektai turi pasirinkimų laisvę. Ekonomika – tai socialinis mokslas, kuris aprašo ir tiria kaip visuomenė veiksmingiausiai naudoja ribotus išteklius siekdama patenkinti savo poreikius. Ekonomiškumo principas. – yra geriausių rezultatų pasiekimas mažiausiomis sąnaudomis. Ekonomiškumą skirtingai suvokia gamintojas ir vartotojas.Gamintojai – tai mažiausiomis sąnaudomis gaunamas didž. Pelnas ir sąnaudos. Vartotojai – tai aukštos kokybės produktas arba paslauga gaunami už mažiausią kainą.Ekonomiškumo kritėrijai gali būti įvairus tačiau dažniausiai yra didž. pelno kritėrijus. 2.Inžinerinė veikla ir jos efektyvumas. Fizinis ir ekonominis efektyvumas. Tiek fizinis, tiek ekonominis gamybos efektyvumas išreiškiamas (iš) gauto rezultato ir panaudoto sąnaudų santykio. Jeigu fizinis efektyvumas negali būti >1 , tai ekonominis efektyvumas visuomet privalo būti >1, kadangi priešingu atveju ūkinė veikla yra neimanoma. 3. Normavimo statyboje uždaviniai. Techninis normavimas statyboje. Sąmatiniai ir gamybiniai normatyvai. Konspektuose tokio klausimo nėra! 4.Normatyvinių dokumentų statyboje sistema. Statybos verslą tvarkančių dokumentų sistema. Konspektuose tokio klausimo nėra! 5. Statybos objekto (darbų) kainos skaičiavimo tvarka. Statybos išteklių sąnaudų normatyvai. Išteklių kainos. Statybos objekto (darbų) kainos skaičiavimo tvarka. Komplekso statybos kaina įvertina visas užsakovo išlaidas, susijusias su paruošiamaisiais projektavimo darbais, projektavimo darbų atlikimu ir visomis išlaidomis, reikalingomis pasiruošti naudoti užbaigtą statinį. Pradinėje stadijoje įvertinama būsimoji kaina pagal orientacinius skaičiavimus, objektus- analogus, sustambintus kainynus ir pan. Šioje stadijoje taip pat įvertinamas numatomos statybos tikslingumas. Darbo stadijoje statybos kaina nustatoma pagal sąmatinę dokumentaciją: išteklių žiniaraščius ir sąmatas. Žiniaraščiai sudaromi pagal “išteklių normatyvus” ir “išteklių rinkos kainas”. Darbų kiekiai šiam tikslui nustatomi pagal duomenis, duotus darbo brėžiniuose arba skaičiavimo būdu. Skaičiavimo taisyklės darbų kiekiams nurodytos atitinkamuose išteklių rinkiniuose. Statybos išteklių sąnaudų normatyvai. 1.Statybos išteklių sąnaudų normatyvus sudaro darbo sąnaudų, mechanizmų eksploatacijos sąnaudų ir medžiagų sąnaudų normatyvai, apskaičiuoti vienetiniam statybos darbui. Vienetinis statybos darbas- tai fiziniu matavimo vienetu išmatuojama technologiškai susijusių elementinių darbų bei operacijų, reikalingų tam darbui atlikti, visuma. Statybos išteklių sąnaudų normatyvai nustatomi skaičiavimų, stebėjimų bei ekspertinio vertinimo būdu, orientuojantis į vidutines gamybos ir darbo sąnaudas. 2.Vienetinio statybos darbo laiko normos apskaičiuojamos pagal darbo atlikimo technologijas atitinkančius darbo metodus ir optimalias sąlygas. Laiko sąnaudų normos apskaičiuojamos kaip vidutinė suminė darbininkų darbo laiko trukmė, išreikšta darbo valandomis ir reikalinga darbo vienetui atlikti. Darbo laiko sąnaudose apskaičiuojamas reikalingų kvalifikacijų darbininkų darbo poreikis bei svertiniu būdu nustatoma ir rekomenduojama vidutinė kvalifikacinė darbininko kategorija. 3.Statybos išteklių sąnaudų normatyvai grupuojami pagal rinkinius atskirai bendriesiems statybos darbams, statybos remonto, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, įrenginių paleidimo ir derinimo darbams. 4.Kiekvieną darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų rinkinį sudaro techninė dalis, darbų apimčių skaičiavimo taisyklės, normų koeficientai, neįtrauktų į normatyvus medžiagų ir gaminių sąrašai, darbų sudėčių aprašymai, vienetinių darbų aprašymai ir matavimo vienetai, vidutinės darbus atliekančių darbininkų kategorijos, darbo laiko sąnaudos, išreikštos žmogaus darbo valandų skaičiumi, mechanizmų eksploatavimo sąnaudos, išreikštos rekomenduojamo pajėgumo mechanizmų eksploatavimo valandų skaičiumi, bei medžiagų, reikalingų vienetiniam darbui atlikti, sąnaudos, išreikštos fiziniais matavimo vienetais. 6. Sąmatos ir jų rūšys. Statybos kainos nustatymas konkursuose. Sąmatos ir jų rūšys. Yra šių rūšių: 1.Lokalinės sąmatos 2.Objektinės sąmatos 3.Suvestinis statybos kainų skaičiavimas 1.Lokalinės sąmatos. Šios sąmatos sudaromos atskirai vienarūšiams darbams (bendrastatybiniai darbai, specializuotų darbų rūšys). Sudėtingesniems objektams bendrastatybiniai darbai gali būti smulkiau sugrupuoti. Kiekvienam vienetiniam darbui skiriama atskira eilutė, kurioje perrašomi duomenys iš išteklių žiniaraščių: atskirai darbo sąnaudoms, medžiagoms, mechanizmų eksploatacijai ir suminei. Susumavus visus vienarūšius darbus papildomai pridedama statybvietės darbuotojų atlyginimai- 17,3 % suskaičiuoto darbininkų užmokesčio. Papildomoms medžiagoms ir papildomiems mechanizmams po 5 % atitinkamų išlaidų. Taip gaunamos tiesioginės išlaidos, t.y. išlaidos, kurios daromos gamybos vietoje. Visos likusios išlaidos yra netiesioginės ir nustatomos taip: a)Pridėtinės išlaidos- 70 % darbininkų darbo užmokesčio. b)Socialinio draudimo išlaidos- 31 % viso darbo užmokesčio. c)Kitos išlaidos- 3 % visų tiesioginių išlaidų. d)Pelnas- 8 % visų išvardintų tiesioginių ir netesioginių išlaidų. Išlaidų suma įskaitant pelną yra vykdančius darbus statybinės organizacijos pajamos už darbus, numatytus sąmatoje. Pridėtinės vertės mokestis PVM- 18 %. Jis skirtas valstybės biudžetui visuomeniniams poreikiams. 2.Objektinės sąmatos. Sudaromos kiekvienam statomo komplekso objektui lokalinių sąmatų pagrindu. Objektinėje sąmatoje papildomai nurodoma užsakovo įsigyjamų įrengimų kaina ir jų montavimo išlaidos. 3.Suvestinis statybos kainų skaičiavimas. Susideda iš šių dalių: a)Sklypo įsigijimas ir paruošimas. Ši kaina priklausomai nuo vietos skirtinga. b)Statybos objektai. Tai duomenys pagal objektines sąmatas. c)Projektavimo ir inžinerinės paslaugos. Šių išlaidų dydis nustatomas procentiniu santykiu nuo pirmo ir antro skyrių sumos be sklypo kainos. d)Užsakovo rezervas. Nustatoma procentėliai nuo visų trijų skyrių sumos be sklypo kainos. Kuo didesnė statybos trukmė ir sąmatinė kaina, tuo didesnis rezervinis procentas (5- 10 %). Galutinė kaina pagal visus skyrius parodo skaičiuojamąją statybos kainą. Statybos kainos nustatymas konkursuose. Statybinė organizacija parenkama konkurso būdu, vadovaujantis “LR viešųjų pirkimo įstatymu”. Konkurso kriterijai: a)Statybos kaina siūloma rangovų. b)Numatomi statybos darbų ir objektų baigimo terminai. c)Rangovų patikimumas (darbų kokybės prisiimtų terminų ir kitų įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu). Konkurso nugalėtojas paskelbiamas viešai ir juo gali būti nebūtinai pasiūlęs mažiausią kainą. Su konkurso nugalėtoju sudaroma generalinės rangos sutartis. Šioje sutartyje nurodoma: a)Sutarties statybos kaina. b)Darbų ir statybos užbaigimo terminai. c)Sutarties šalių teisės, pareigos ir atsakomybės ribos pagal sutarties sąlygų vykdymą. 7. Įmonė kaip sistema.Įmonė tai savo verslą turintis ūkinis vienetas,įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai veiklai.Įmonę sudaro medžiaginių,daiktinių,finansinių ir nematerialinių aktyvų visuma,jos teisių ir pareigų kompleksas. Įmonė gali turėti juridinio asmens statusą arba veikti kaip fizinis asmuo.Juridinis asmuo įmonė,organizacija,civilinės ūkinės teisės subjektas.Jos požymiai:atskiras ūkinės veiklos balansas,antspaudas atsiskaitomoji ir kitos sąskaitos banke.Savininkų asmeninis turtas atskirtas nuo juridinio asmens turto.Praktikoje įmonė apibūdinama kaip produkcijos gamintoja, ar patarnavimų vykdytoja,turinti techninį,organizacinį ir ūkinį vieningumą.Produkcijos gamybos ekonominiai rezultatai(pelnas,rentabilumas)užtikrinami organizuojant darbo objektų(žaliavų,medžiagų),darbo priemonių(pastatų,statinių,įrenginių)ir darbo subjektų(darbininkų,tarnautojų) sąveika.Dėl įmonę sudarančių elementų,bei ryšių tarp jų įvairovės,į įmonę galima žiūrėti,kaip į mechaninę,informacinę ar socialinę sistemą. Įmonės vaidmuo nesibaigia produktų gamyba, bei jų realizavimu.Įmonės veikla priklauso nuo aplinkos ir kartu darbo įtaką aplinkai.Tai leidžia akcentuoti įmonės visuomeninį pobudį.Įmones tikslų sistema.Įmonės tikslai pasiekiami derinant atskirų įmonės dirbančiųjų grupių, pačios įmonės ir visuomenės interesus.Šie tikslai skirstomi į šias grupes:ekonominis,socialinis,techninis ekonominius įmonės tikslus.Įmonės ekonominiai tikslai:1)gamybos tikslai(optimali gamybos struktūra,optimali rinkos dalis,gamybos pajėgumo atitikimas gamybos apimčiai,realizavimo būdu optimizavimas); 2)pasiekimo tikslai(realizavimo apimčių augimas,gamybos kaštų mažinimas,pelno ir rentabilumo,dividentų normos didinimas); 3) finansiniai tikslai(mokamasis pajėgumas,pelno rezervavimas,finansų struktūra,investicijų ir finansavimo programų apimtis ir struktūra). 8.Įmonių tipologija.Įmonė būna 2 tipų: 1)Pagrįsta įmonės savininko ir jo šeimos narių darbu; 2) pagrįsta samdomuoju ir įmonės savininko darbu. Šių įmonių veikla įgalima plėsti visuomeninę gamybą ir panaudoti laisvas fizinių asmenų lėšas.Įmonėje savo veikloje atskirų tikslų pasiekimui gali jungtis į įvairius susivienijimus. Šios įmonės didesniu ar mažesniu mastu atsisako ekonominio,ūkinio savarankiškumo.Susivienijimo tipai :1)karteliai- tai visiškai ūkiškai ir juridiškai savarankiškų įmonių susivienijimai. Jie sudaromi dažniausiai derinant veiksmus, realizuojant produkciją ir užvaldant rinkas; 2) koncernai- tai teisiniai savarankiškų ,tačiau ūkiniu atžvilgiu nesavarankiškų įmonių susivienijimai. Priklausomos įminės vadinamos dukterinėmis, o pagrindinė- motininė; 3) asociacijos – tai teisiniu ir ūkiniu požiūriu visiškai savarankiškų įmonių susivienijimų,dažniausiai vienos rūšies, kurie skirti techninės pažangos vystymui ir kt.tikslams pasiekti giminingose įmonėse; 4)konsorciumai- tai atskirų įmonių ir savininkų susivienijimai, siekiant sukaupti stambias finansines sumas, realizuojant stambius projektus. Šiuo atveju nesėkmė minimali, nes rizika pasidalinama tarp daugelio dalykų. Įmonių grupavimo esmė.Įmonės grupavimas leidžia sujungti pagal vieną ar kelis klasifikavimo kriterijus panašias įmones ir tuo būdu palengvinti kai kurių ekonominių ir organizacinių klausimų sprendimą. Įmonių grupavimas vykdomas pagal šiuos kriterijus: 1)pagal naudojamos žaliavos pobūdį įmonės skirstomos į gamybines ir apdirbančios pramonės įmones; 2) pagal gatavos produkcijos pobūdį į gamybos priemonių ir vartojamų reikmenų gamybos įmones; 3) pagal šakinę priklausomybę į statybos,transporto,maisto pramonės ir kt.; 4) pagal įmonės dydį į stambias,vidutines ir smulkias. Įmonių stambumą charakterizuoja darbininkų skaičius, gamybos priemonių dydis, gamybos apimtis. Stambi įmonė gali būti laikoma tokia, kuri turi mažą darbininkų skaičių,tačiau turi didelį įmonės kapitalą(gamybos priemones) ir vykdo didelę gamybos programą; 5) pagal juridinius įmonių tipus į: individualios- personalinės, tikrosios ūkinės bendrijos, komandinės(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės, valstybinės savivaldybės įmonės,žemes ūkio bendrijos,kooperatinės bendrovės. Statybos įmonių rūšys. Pagal statybos specializavimą statybos įmonės skirstomos į 2 pgr.grupes: 1)bendrastatybinės įmonės- tai statybinės įmonės ,vykdančios bendrastatybinius darbus(žemės pamatų įrengimo darbai, sienų konstrukcijos ir kt.). šioms įmonėms paprastai pavedama atlikti rangovų f-jas statomuose objektuose; 2) specializuotos įmonės- tai statybos įmonės ,kurių statybos darbų apimtis specialiems darbams sudaro ne mažiau 50prc. Bendros darbų apimties . svarbiausi specializuotos organizacijos darbai- santechnikos,elektromontavimo,technologonių įrenginių montavimo,ryšių statybos ir kt. Be specializuotų įmonių specializuotus darbus gali atlikti ir bendrastatybinių organizacijų specializuoti padaliniai (stogų įrengimo, atskiru konstrukcijų montavimo,barai ir aikštelės). Šios specializacijos forma vadinama vidine specializacija. 9.Gamybos išlaidos ir jų struktūra. Savikaina ir jos rūšys. Gamybos išlaidos ir jų struktūra.Įmonės egzistavimui yra būtina, kad pajamos už realizuotą produkciją būtų didesnės už gamybos ir realizavimo išlaidas. Nežiūrint gamybos ypatumų ir išlaidų įvairovės, visoms įmonėms ir jų padaliniams išlaidas galima suskirstyti į šias grupes:1) išlaidos žaliavoms ir medžiagoms;2) išlaidos darbo jėgai; 3)pridėtinės išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kokiu būdu išlaidos įtraukiamos į produkcijos rūšių savikainą, išlaidos būna: 1) tiesioginės;2)netiesioginės. Tiesioginės- tai tokios, kurios tiesiogiai priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio arba laiko tai produkcijai pagaminti. Tokiu budu turėsime tiesiogones išlaidas medžiagoms, tiesioginį darbo užmokestį ir tiesiogines pridėtines išlaidas. Netiesioginės- tokios, kurios ne visada priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio ir darbo laiko. Netiesioginės išlaidos medžiagoms- tai pagalbinės gamybos pramonei būtinos medžiagos(tepalai, atsarg.medž, dalys). Netiesioginės darbo išlaidos- tai darbo užmokestis, išmokėtas pagalbiniams darbininkams, sandėlininkams ir pan. Netiesioginės pridėtinės išlaidos- tai valdymo aparato darbo užmokestis, pagrindinių pastatų ir transporto priemonių amortizacijai, nuomos ir draudimo mokesčiai. Gamyboje naudojamas ir kitoks išlaidų suskirstymas: 1).kintamos. 2) pastovios. 3) iš dalies kintamos išlaidos. Kintamos išlaidos sutampa su tiesioginėmis išlaidomis ir tiesiogiai priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio. Pastovios išlaidos- tokios netiesioginės išlaidos, kurios visiškai nepriklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio, jos daromos nepriklausomai nuo to ar vyksta gamyba(amortizaciniai atsiskaitymai, valdymo aparato darbo užmokestis). Iš dalies kintamos išlaidos- tokios netiesioginės išlaidos, kurios kintant gamybos apimčiai kinta neproporcingai(patalpų apšildymo išlaidos) Savikaina ir jos rūšys . Tiesioginės išlaidos medžiagoms, darbo užmokesčiui ir tiesioginės pridėties darbo išlaidos sudaro savikainą. Prie jos pridėjus visas papildomas išlaidas, išskyrus realizacijos išlaidas, gaunama gamybinė savikaina. Prie gamybinės savikainos pridėjus realizavimo išlaidas (marketingo, reklamos, tiekėjų darbo užmokestis), gaunama realizuotos produkcijos savikaina. Ji parodo galutinę kainą (savikainą), kuri atsieina gamintojui. 10.Įmonės pajamos, pridėtinė vertė ir pelnas. Pelno paskirstymas. Pajamų, gautų už realizuotą produkciją ir tiesioginių (kintamųjų) išlaidų skirtumas sudaro pridedamąją vertę. Ji iš dalies sunaudojama įmonės pastovios išlaidoms konpensuoti, o likusi pridėtinės vertės dalis sudaro įmonės pelną. Įmonės bendrasis pelnas- tai skirtumas tarp bendrųjų pajamų ir realizuotos savikainos (gamybos kaštų). Mažiausios pajamos (pelnas), kurias įmonė turi gauti už savo išteklių naudojimą (pastovų ir apyvartinį kapitalą) sudaro normalųjį pelną. Pelnas, esantis virš normaliojo, vadinamas grynuoju arba ekonominiu pelnu. Įmonės pajamoms pažymėti naudojamos šios savokos: 1) bendrosios pajamos; 2) vidutinės pajamos; 3) ribinės pajamos- parodo bendrųjų pajamų pokytį, papildomai pagaminus produkcijos vienetą. 4) ribiniai kaštai- tai kainos padidinimas, papildomai pagaminus produkcijos vienetą. Būtina sąlyga įmonės veiklai yra vidutinių pajamų, didesnių už vidutinius kaštus, gavimas. Tik šiuo atveju įmonė didins gamybos apimtį. Tačiau didinant gamybos apimtį, pelnas augs tol, kol ribinės pajamos bus didesnės už ribinius kaštus. Ribinių kaštų kreivė kerta vidutinių kintamų ir vidutinių bendrųjų kaštų kreivę, jų minimumo taškuose. 11. Techninis ir ekonominis gamybos efektyvumas. Gamybos masto apribojimai. Minimalus nenuostolingos gamybos mastas. Įmonė sekdama maksimalaus pelno privalo geriausiu būdu panaudoti savo turimus išteklius tai yra pritaikyti techniškai ir ekonomiškai efektyviausius gamybos būdus. Gamybos būdas yra techniškai efektyvus jei nėra kito metodo kuris leistų pagaminti tą pačią produkciją naudojant bent vieną išteklių rūšį nemažiau. Gamybos metodas ekonomiškai efektyvus jeigu jis minimalizuoja galimas išlaidas ištekliams kurie naudojami produkcijos gamyboje. Keičiantis išteklių kainoms gali keistis ankščiau priimtas ekonomiškai efektyvus būdas. Įmonės gamybinis pajėgumas tai maksimali apimtis nustatoma pagal Kobo – Duglaso gamybos funkcija. Y= K-L atitinkamai kapitalo darbo ištekliai. a-b teigiamas konstantos. Rinkos sąlygomis nustato maksimalia gamybos apimtį būtina įvertinti išteklių paklausos – pasiūlos ir biudžetinis apribojimas. 1.išteklių apribojimai itojo realios sąnaudos itojo ištekliaus dabartiniu visai gamybos programai ≤ metu turimas kiekis. 2.Apribojimai susiję su paklausa Itojo produkto itojo produkto Pardavimo mąstas ≤ reali paklausa nustatytai kainai. 3) Biudžetiniai apribojimai susiję su pajamomis ir išlaidomis. Tie apribojimai kurie virsta lygybėmis yra efektyvūs apribojimai susiję su paklausa beveik visuomet yra efektyvus. Gamyboje gali būti panaudojami santykinai nevienodi kapitalo ir darbo eigos ištekliai, naudojant santykinai didesne kapitalo dalį didėja pastovi išlaidų dalis. Įmonė norėdama kompensuoti šias išlaidas tuo didinti gamybos mastą. Įmonės naudodamos santykinai daugiau darbo eigos neprivalo didinti gamybos masto. Matome kad esant gamybos mastui mažesniam kai taške M gamybos savikaina, bendroji ir vienam gamibiniai yra mažesne naudojant daugiau darbo jėgos. Gamybos mastui viršijančiam ribą M tiek bendroji tiek vienu vieneto savikaina yra mažesne naudojant daugiau kapitalo. Taigi stambios įmonės naudoja daugiau kapitalo. 12. Kapitalo sąvoka ir esmė. Pagrindinis ir apivartinis kapitalas. Amortizacija ir jos nustatymo metodai. Pagrindinis kapitalas – tai daug kartų gamybos procese dalyvaujanti ir nekeičianti savo formos kapitalo dalis, kurios vertė į gatavą produkciją perkeliama laipsniškai. Bendrieji rodikliai yra šie: 1) Naudojimo kapitalo pelningumas.(Rentabilumas) Pagrindinis kapitalo rodiklis: Pagrindinis kapitalo imlumo rodiklis: Imlumo rodiklis yra priešingas grąžos rodikliai. , Daliniai yra šie.Extensivaus naudojimo rodiklis. , Intensyvaus naudojimo koeficientas. Integralinis naudojimo koeficientas. Apivartinis kapitalas jo savybės, sudėtis. a) Apivartinis kapitalas tai gamybinio kapitalo dalis kuri visiškai sunaudojama per gamybos ciklą, pakeičia savo forma. b) Pakeičia savo formą per viena gamybos ciklą. c) Perkelia savo vertė į gatavą produkciją. Apivartinis kapitalas skirstomas į dvį grupės: 1) apivartiniai gamybiniai fondai, tai ta apivartinio kapitalo dalis kuri yra gamybos procese. 2) cirkuliaciniai fondai, tai iššėjusi iš gamybos apivartinio kapitalo dalis. Amortizacija – tai laipsniškas darbo priemonių vertės perkelimas į jomis pagamintą produktą pagal jo fizinio ir moralinio nusidėvėjimo lygį. 13. Statybos įmonių pagrindinis ir apyvartinis kapitalas. Pagrindinių fondų apskaita. Fondų vertės rūšys. Realusis kapitalas skirstomas į: a) pagrindinis kapitalas b) Apyvartinis kapitalas Pagrindinis kapitalas – tai kapitalo rūšis, turinti šias savybes: 1)Gamybos metu nekeičia savo formos 2)Naudojamas ne vieną gamybos ciklą 3)Savo vertę ir gamybos produkcijos kainą perkelia palaipsniui per visa naudojimo laiką Pagrindinio kapitalo sudėtis: 1)Gamybiniai pastatai 2)Statiniai, įrenginiai 3)Ūkiniai, buitiniai pastatai 4)Kiti įrenginiai 5)Transporto priemonės Pagrindinis kapitalas skirstomas i 2 dalis: a)Aktyvioji dalis – tai gamybos priemonės tiesiogiai naudojamos gamybos procesose: 1)Gamybos mašinos ir mechanizmai 2)Technologiniai įrenginiai 3)Transporto priemonės 4)Gamybinis inventorius b)pasyvioji dalis – tai pagrindinio kapitalo rūšis, kuri nenaudojama tiesioginiuose gamybos procesuose, tačiau sudaro sąlygas jiems vykti: 1)Gamybiniai pastatai 2)Laboratorijos ir kt. panašaus pobūdžio pastatai 3)Ūkiniai pastatai 4)Ūkinis inventorius Aktyviosios dalies santykis su visu pagrindiniu kapitalu parodo technologinę pagrindinio kapitalo struktūrą. Didinant technologines struktūras, didėja įmonės pajegumas, odidėjant pasiv. daliai gerėja darbo sąlygos. Aktyvosios dalies didinimas turi optimalią savo ribą. Apyvartinis kapitalas, jo savybės ir sudėtis Apyvartinis kapitalas – tai gamybinė dalis, kuri: 1)visiškai sunaudojama per vieną gamybos ciklą 2)Pakeičia savo forma 3)Perkelia savo vertę į gatavą produkciją Apyvartinis kapitalas skirstomas į dvi dalis: 1)Apyvartiniai gamybiniai fondai – tai tą apyvartinio kapitalo dalis, kuri yra įtraukta į gamybos procesą 2)Cirkuliaciniai fondai – tai išėjusi iš gamybos apyvartinio kapitalo dalis Apyvartinio kapitalo sudėtines dalis: 1)grinieji pinigai – tai pinigai kasoje ir atsiskaitimo banko saskaitoje 2)Vertybiniai poperiai – tai obligacijos, akcijos, vekseliai ir t.t. 3)Atsargos: a)medžiegos, detalės skirtos gamybai b)prekes ir gaminiai skirti pardavimui 3)Debitoriniai įsiskolinimai – tai gauti pinigai už pateikta produkciją, bet dar neapmoketa. 4)Būsimų laikotarpių išlaidos – tai draudimo išlaidos, įvairios išlaidos būsimajai gamybai. Gamybiniai apyvartiniai fondai ir cirkuliaciniai fondai sudaro įmonės apyvartines lėšas. Apyvartos ciklas yra laikas per kuri įmonės pinigai paverčiami prekemis arba pinigais, perduodami ir gaunamas apmokėjimas. Įmonės yra suinteresuotos trumpinti apyvartinį ciklą ir didinti apyvartynių lėšų apyvartumą, t.y. apyvartų skaičiaus didinimas. 14.Apyvartinės lėšos ir jų struktūra. Apyvartos ciklas. Apyvartinių lėšų panaudojimo kriterijai. Gamybiniai apyvartiniai fondai ir cirkuliaciniai fondai sudaro įmonės apyvartines lėšas. Apyvartinis ciklas yra laikas, per kurį įmonės pinigai paverčiami prekėmis arba gaminiais, parduodami ir gaunamas apmokėjimas. Braižome trikampį- Pinigai- prkimas(prekės gaminiai)- pardavimas(debitoriniai įsiskolinimai)-apmokėjimas. Įmonės suinteresuotos trumpinti apyvartos ciklą ir didinti apyvartinį lėšų apyvartumą, t.y, apyvartos skaičiaus didinimas.Apyvartinių lėšų naudojimo rodikliai- yra dvi rodiklių grupės: 1. apyvartumo didinimas viso kapitalo. 2. atskirų apyvartinio kapitalo dalių apyvartumo didinimas. 1-tęsinys: - planinis dienų skaičius (metams 160 dienų).-vienos apyvartos trukmė dienomis. 2.apyvartinių lėšų grąžos koeficientas:, R-realizuotos produkcijos apimtis,L-apyvartinių lėšų dydis. 3. Vidutinė vienos apyvartos trukmė:. 4. apyvartinių lėšų rentabilumo koeficientas(pelningumo) 1.Atskirų apyvartinio kapitalo dalių apyvartumas: , I- vidutinės atsargos. 2.Atsargų apytakos periodas dienoms . 3.Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas: AR-vidutinis debitorinis įsiskolinimas. 15.Investicijos ir jų struktūra. Svertinė kapitalo kaina. Investicijos-piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisiniais aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ar finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Reinvesticijos-iš investicijų gauto pelno investicijos tame ūkio subjekte, kuriame šis pelnas buvo gautas. Investavimo objektas-ūkio subjekto nuosavas kapitalas, visų rūšių vertybiniai popieriai, ilgalaikis materialusis turtas ir ilgalaikis nematerialusis turtas. Investuotojai-juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, kurie Lietuvos respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar pasitikėjimo teise valdomą turtą bei jį naudoja. Strateginis investuotojas-investuotojas, su kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija šio įstatymo numatyta tvarka sudaro investicijų sutartį. Ūkio subjektai-įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos. Investicijų projektas-dokumentas, finansiškai, techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius bei terminus. 16.Investicijų vertinimo metodai. Kapitalo diskontavimo esmė. Grynosios dabartinės vertės metodas. Vidinė pelno norma. Investicijų vertinimo metodai: 1)Grynosios dabartinės vertės metodas(NPV). 2)Vidinės pelno normos(IRR). 3)Modifikuotos vidinės pelno normos(IRR*). 4)Visiško investicijų atsipirkimo laiko metodas. 5)pelningumo indeksas(PI).Kapitalo diskontavimo esmė: įmonių veikloje ir kituose ekonominiuose santykiuose tiek pajamos gaunamos, tiek išlaidos daromos skirtingu laiku. Vienoda lėšų suma skirtingu laiku turi nevienodą vertę, anksčiau gaunamos sumos yra vertingesnės už vėliau gaunamas. Šių skirtumų suvienodinimas atliekamas diskontavimo būdu. Diskontuojama pagal periodo pradžią, pabaigą arba vidurį. Pagal pradžią visos sumos būsimos mažinamos, pagal pabaigą visos ankstesnės sumos didinamos. Tarkime turim pradinę sumą Kd, esant vidutinei palūkanų normai r(vieneto dalimis). 1 metų pabaigoje Kd+Kd*r=Kd(1+r), n-ųjų metų pabaigoje Kd(1+r)n. kd=1/(1+r)n=(1+r)-n≤1-diskontavimo koeficientas. Kd=Kb*kd ; Kb=KD/kd ; Taigi diskontuojant pagal periodo pradžią visos būsimos sumos mažinamos, jas dauginant iš diskontavimo koeficiento, diskontuojant pagal pabaigą visos sumos didinamos , jas dalijant iš diskontavimo koeficiento.Grynosios dabartinės vertės: šiuo metodu skaičiavimai atliekami tokiu būdu: 1)Nustatomi investicijų dydžiai ir grynosios pajamos kiekvieniems investicijų naudojimo metams. 2)Nustatoma investicijų ir grynųjų pajamų kiekvienų metų dabartinės vertės, Esamos sumos dauginamos iš diskontavimo koeficiento pagal nustatyta palūkanų normą. 3)Sumuojamos visų metų dabartinės vertės ir gaunama viso investicinio projekto NPV-dabartinė vertė. Jei NPV>0 projektas priimtas, jei NPV

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!