Paauglystės raida

Paauglystės amžiaus ribos yra labai sąlygiškos, dažniausiai tarp 12 ir 18 metų. Paskui prasideda jau suaugusio žmogaus periodas. paauglystė dar kartais skirstoma į ankstyvąją–tarp 12 ir 14 metų, 15-ieji metai–lyg pereinamasis tarpsnis, o 16–18 metai–vėlyvoji paauglystė. Paauglystės pabaigos tiksliai nurodyti neįmanoma: kai kuriose šalyse paauglystė baigiasi tada, kai individas visiškai subręsta lytiškai (tai fizinis organizmo subrendimo kriterijus), kitose–kai subręstama psichiškai ir sociališkai, prisiimama atsakomybė. Psichologiniu požiūriu paauglystė baigiasi tada, kai individas suranda savo tapatumą, sukuria savo vertybių sistemą, sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės ir meilės santykius, numato ateities perspektyvą.
Hipotetinis – dedukcinis mąstymas atspindi tai, kuo formalaus operacinio mąstymo strategijos skiriasi nuo tų, kurios prieinamos jaunesniam vaikui. Susidūręs su problema, paauglys vadovaujasi bendra teorija, apimančia visus galimus veiksnius, nuo kurių priklauso rezultatas. ja remdamasis, jis sukuria specifines hipotezes, kurios gali būti pritaikomos tai situacijai, ir po to sistemingai jas tikrina, ieškodamas, kuri iš jų pasireiškia konkrečiu atveju. Taigi paauglio problemų sprendimo strategijos prasideda nuo galimybės ir nuo jos prieinama prie realybės, o konkretaus operacijos mąstymo stadijos metu vaikas pradeda nuo realybės, bet, kai akivaizdžiausi tarpusavio ryšiai nepasitvirtina, jis nesugeba sugalvoti naujų alternatyvų ir negali problemos išspręsti.
D. Oshersono ir E. Markmano tyrimas iliustruoja šiuos skirtumus. Ant stalo buvo padedama daug žetonų, ir ekspermentatorius apie juos pateikdavo tam tikrų teiginių. Tiriamieji turėdavo nuspręsti, ar teiginys yra teisingas, klaidingas ar jo teisingumo neįmanoma įvertinti. Pavyzdžiui žetonas buvo paslepiamas ekspermentatoriaus rankoje ir jis pasakydavo: „Žetonas, esantis mano rankoje, arba yra žalias, arba nėra žalias“, arba: „Mano rankoje esantis žetonas yra žalias ir nėra žalias“. Kitą kartą ekspermentatorius pakeldavo arba raudoną, arbą žalią žetoną ir ištardavo tuos pačius teiginius.
Mokyklinio amžiaus (6-10 metų) vaikai atkreipdavo dėmesį į konkrečias žetonų, esančių ekspermentatoriaus rankoje, savybes, o ne į teiginių logiškumą. Todėl, kai žetonai buvo paslėpti, jie sakydavo, kad negali nuspręsti, ar abu teiginiai teisingi; o kai jie matydavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!