Paauglių nerimo, pažangumo ir problemiško elgesio sąryšis

Vilnius, 2006
Darbą
(temos pavadinimas)
2006 m. mėn. d. įteikiau moksliniam vadovui.
(magistranto parašas) (vadovo parašas)
Magistro darbo vadovo vertinimas:
(data) (v., pavardė) (parašas)
Recenzento vertinimas:
(data) (v., pavardė) (parašas)
Magistro darbų gynimo komisijos įvertinimas:
Komisijos pirmininkas:
Komisijos nariai
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO MAGISTRINIO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas darbas:
1. atliktas savarankiškai;
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. nenurodau kitų šaltinių, jeigu jie nebuvo panaudoti šiame darbe;
4. pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Danguolė Starkuvienė parašas:
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos moksleiviai tarp bendraamžių Europoje išsiskiria dideliu polinkiu į smurtą. Pastebima, jog vaikai dažniausiai smurtauja mokyklose, smurtą skatina socialinis pragyvenimo lygis, auklėjimo problemos, per didelė tolerancija ir demokratiškumas vizualiai nepastebimam smurtavimui. Sudėtinga šalies ekonominė ir socialinė padėtis, šeimų psichosocialinis klimatas. Bendros vaikų nusikalstamumo tendencijos sąlygoja smurto prieš vaikus mokyklose ir jų prieigose apraiškas. Neretai bijoma atskleisti smurtą, kad nenukentėtų mokyklos įvaizdis. Dažnai nenorima pripažinti problemos. Su moksleivių smurtavimu susidūrę tėvai ir mokytojai neretai nežino, kaip elgtis. Priemonių, mažinančių vaikų bei paauglių agresiją yra daug, tačiau didžiausia problema ta, kad visuomenė nelaiko tai problema, dažnai toleruoja smurtą kaip neišvengiamybę. Mokyklose didėja socialinis ir psichologinis nesaugumas. Tai daro neigiamą įtaką psichologiniam mokyklos klimatui, tarpasmeniniams mokinių, mokytojų ir tėvų santykiams, neigimai atsiliepia pažangumui, drausmei, leidžia vaikų ir suaugusiųjų agresyviam elgesiui toliau tarpti. Moksleiviai, smurtavę mokykloje, ją baigę yra labiau linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą, o tie, kurie yra patyrę sistemingą smurtą, vėliau daug labiau linkę į depresiją ir savižudybes
( ).
Visuomenė nuolat ieško būdų, kaip tobulinti vaikų mokymą, vis pasigirsta nuomonių, kad vaikai mokykloje negauna būtinų žinių, tuo labiau – gyvenimo praktikos įgūdžių. Svarbiausiu aspektu tampa pažangumas – rodiklis, turintis labai didelės įtakos tolimesniam jo gyvenimui. Mokiniai daug laiko praleidžia mokykloje, todėl mokytojai turi daug galimybių stebėti jų elgesį, emocijų kaitą ir sunkumus. Laiku pastebėti vaiko sunkumus – be galo svarbu, nes jam dar galima padėti. Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama ne tik apie fizinės, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!