Orkestrinis menas Lietuvoje XVII-XIX amžiuje

XVII – XIX a.
ŠIAULIAI, 2008
ĮVADAS
Aktualumas. Remiantis istoriniais šaltiniais galima teigti, kad Vakarų Europoje XVII amžius pasižymėjo audringu instrumentinės muzikos vystymusi. Lietuva sekė šiuo keliu, tačiau čia pokyčiai vyko netolygiai, nebuvo tokių stiprių kultūrinių institucijų, kuriose atsiskleistų to meto instrumentinės muzikos įvairovė. Pradedant XVII a. Lietuvos kultūrinis gyvenimas buvo tiesiogiai priklausomas nuo dvarų gyvenimo. Vėlesniais, XVIII-XIX amžiais, muzikavimo tradicijos kiek keitėsi, įgavo kitokią prasmę.
Klemas Nainys („Oginskių muzikantai”,/Švyturys, 1957 m.) savo straipsnyje atskleidė kokį svarbų vaidmenį ruošiant profesionalius orkestrų muzikantus suvaidino privačios ir primityvios dvarininkų orkestrinės mokyklos. Tačiau šiose mokyklose, kurių ar panašių dabar jau nebėra, buvo ne tik visapusiškai išlaikomi muzikantai, bet dar ir mokamos jiems algos. K. Nainys atskleidė aukštą dvarininkų Oginskių kultūrinį išprusimą.
Laima Budzinauskienė rašydama straipsnį apie orkestrinį meną „Orkestrinis menas Lietuvoje. Tarp klasicizmo ir romantizmo.” (Muzikos barai. 2000 m. Nr. 9-10.) gilinosi į dvarų meno subtilybes, atskleidė dvarininkų silpnybes, tuo pačiu metu parodė ir jų siekius, tarpusavio varžytuves, keliant jų valdomų orkestrų lygį. Gilinamasi ir į besikeičiančią dvarininkų pasaulėžiūrą.
Jūratė Trilupaitienė, tęsdama gvildenamą temą straipsniu „Orkestrinis menas Lietuvoje: tarp baroko ir klasicizmo” (Muzikos barai. 2000 m. Nr. 5.) gana plačiai atskleidžia ne tik orkestrinio meno, bet ir to meto dailės, architektūros, bažnytinės pasaulėžiūros kryptis ir pasiekimus. Lyginama, kaip menas vystėsi Vakarų Europoje ir ko tuo pačiu metu pasiekta Lietuvoje.
Problema – Nuo XVII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad itin aktyviai Lietuvoje kilo orkestrinis menas. Šiame darbe noriu atskleisti, kaip vystėsi pučiamųjų orkestrai, kokią reikšmę jie turėjo XVII-XIX amžiaus dvarininkų ir visuomenės gyvenime.
Darbo objektas – Lietuvos pučiamųjų orkestrai ir kapelos.
Tikslas ir uždaviniai: atskleisti Lietuvos pučiamųjų orkestrų raidą.
1. Išanalizuoti rastą medžiagą susijusią su XVII-XIX a. Lietuvoje vykusia orkestrine veikla.
2. Apibendrinti rastus duomenis.
Darbo struktūra:
Referatą sudaro įvadas, 2 skyriai, literatūros sąrašas.
1. PUČIAMŲJŲ ORKESTRŲ TRADICIJOS LIETUVOJE XII-XIX a.
1.1 Meno vystymasis tarp baroko ir klasicizmo
Orkestrinis menas visame pasaulyje ir Lietuvoje yra labai svarbi muzikinio meno vystymosi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!