Orkestras ir jo raida

ORKESTRAS. RAIDA.
Nuo Antikos laikų muzika buvo vokalinė ir instrumentinė. Tačiau vokalinė muzika turėjo svarbesnę reikšmę Antikos, Viduramžių, Renesanso epochose. Ir tik Vėlyvojo Renesanso ir Ankstyvojo Baroko sandūroje vokalinė ir instrumentinė muzika ėmė įgyti vienodai svarbę reikšmę.
Nors iš pradžių orkestrai, dar kitaip vadinami kapelomis, atlikdavo labiau akomponuojamąją paskirtį. Nebuvo konkrečios orkestrų sudėties, kompozitoriai vokalinės muzikos partitūrose nenurodydavo, kokiais instrumentais turi būti atliekamos instrumentinės partijos. Todėl kokiuose nors rūmuose ar kitoje muziką globojančioje vietoje būdavo pasitelkiami tie instrumentai, kurie būdavo po ranka. Tipinių instrumentų kolektyvų sudėčių susiformavimas dar buvo ateities uždavinys.
Tik baigiantis XVII amžiui įsitvirtino styginių orketras. Orkestruotės veiklos ar progreso sritys buvo muzikinis teatras ir koncertų salės. Orkestro raida buvo glaudžiai susijusi su operos meno vystymusi. Kompozitorius V.A. Mocartas buvo trečiuoju operos reformatoriumi, o tuo metu buvo įvesta ir įtvirtinta dviguba orkestro sudėtis. Vėliau opera ypatingai išpopuliarėjo ir ištobulėjo R.Vagnerio kūryboje, o savo ruožtu kompozitorius įvedė trigubą orkestro sudėtį. Pagausino metalinių pučiamųjų grupę (Vagnerio tūbos). Vagneris įtvirtino padidintą orkestrą.
Apie XX a. pasipylė daugybė įvairiapusių muzikos krypčių, stilių, kompozicijos techninių priemonių. Panaikinta daug tradicinių apribojimų. Žymiai pasikeitė muzikos notacija, bei orkestruotės ypatumai.
Orkestru (gr. Orchestra) senovės Graikijoje buvo vadinama pusračio formos vieta priešais sceną chorui. Vėliau žodžio reikšmė kito: šiuo žodžiu pradėti vadinti tiek patys atlikėjai muzikantai, tiek instrumentų ansamblis. Dabar orkestru vadinamas organizuotas muzikantų-instrumentalistų kolektyvas, atliekantis instrumentinės muzikos kūrinius.
Instrumentiniai ansambliai buvo dvejopi: kameriniai ansambliai ir orkestrai. Kamerinį ansamblį sudaro nedidelis muzikantų skaičius, kur kiekvienas atlikėjas yra solistas (duetas, trio, kvartetas, kvintetas, sekstetas ir t.t.), arba mažas nepilnos sudėties orkestras. Tokios kamerinės sudėties yra G. Hendelio (“Concerto grosso”), J.S. Bacho (“Branderburgo koncertai”, siuitos) orkestrai.
1) Styginių griežiamųjų instrumentų orkestras, sudarytas iš pirmųjų smuikų, antrųjų smuikų, altų, violančelių ir kontrabosų.
2) Styginių skambinamųjų instrumentų orkestras (a cordes picees), skirtingose šalyse sudarytas iš skirtingų, dažniausiai nacionalinių, tos šalies instrumentų, pvz.: Rusijoje – iš domrų ir balalaikų, Ukrainoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!