Organizacijos analizė: Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija

 Įvadas Parengti individualią užduotį – konkrečios organizacijos misijos, vizijos, SSGG analizės ir strateginio plano įvertinimą. Darbo tikslai: • Aprašyti Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos veiklą; • Išanalizuoti minėtos organizacijos misijos ir vizijos formuluotes (jei jos tokios yra); • Įvertinti strateginio plano struktūrą; • Išanalizuoti atskyrus strateginio plano punktus: • Verslo esmę; • Misijos formuluotę; • Tikslus; • SSGG analizę. VALSTYBINĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJOS VEIKLA Inspekcijos uždaviniai: • registruoti vidaus vandenų transporto priemones, išduoti jų atitinkamus dokumentus, tvarkyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą; • vykdyti valstybinę laivybos kontrolę, vidaus vandenų laivybos taisyklių laikymosi priežiūrą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukų rajonuose; • vykdyti vidaus vandenų transporto priemonių techninę priežiūrą ir apžiūrą bei išduoti atitinkamus dokumentus; • kontroliuoti motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo veiklą ir lygį bei išduoti atitinkamus laivavedžių kvalifikacijos dokumentus; • vykdyti kvalifikacinius egzaminus tam tikros klasės (tipo) vidaus vandenų laivui valdyti; • kontroliuoti vidaus vandenų transporto specialistų rengimo tvarkos reikalavimų vykdymą bei atitikimą Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims; • išduoti atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacinius liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacinius liudijimus ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus dokumentus; • tvirtinti ir registruoti vidaus vandenų laivų dienynus; • išduoti vidaus vandenų laivų įgulų minimalios sudėties liudijimus ir kontroliuoti vidaus vandenų laivų įgulų minimalios sudėties reikalavimų vykdymą; • tirti vidaus vandenų laivų avarijas ir avarinius atvejus, įvykusius Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, teikti išvadas bei rekomendacijas; • pagal savo kompetenciją palaikyti ryšius, bendradarbiauti bei analizuoti įgaliotų klasifikacinių bendrovių veiklą Lietuvos Respublikoje; • vykdyti vidaus vandenų kelių tinkamumo laivybai kontrolę, kontroliuoti navigacinių įrenginių išdėstymą ir jų būklę; • dalyvauti vykdant licencijuojamų įmonių veiklos kontrolę ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą, rengti ir išduoti pažymas licencijoms gauti, pervežant keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikos vidaus ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais; • kontroliuoti pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų transportu tvarką, organizuoti atitinkamų dokumentų išdavimą; • vykdyti tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statuto reikalavimų laikymosi kontrolę; • rengti ir įgyvendinti pažeidimų prevencijos priemones, rengti teikimus Susisiekimo ministerijai dėl vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikacinių liudijimų, išduotų kitose institucijose, galiojimo, sustabdymo ar panaikinimo; • kaupti ir analizuoti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktus, metodinę medžiagą ir duomenis saugios laivybos klausimais vidaus ir tarptautiniuose vidaus vandenyse, dalyvauti rengiant teisės aktus; • dalyvauti rengiant bei realizuojant saugios laivybos, aplinkos apsaugos ir darbo saugos programas vidaus vandenų transporto srityje; • pagal savo kompetenciją palaikyti ryšius ir bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybomis; • pagal savo kompetenciją teikti informaciją asmenims ir institucijoms, nagrinėti prašymus, pasiūlymus, skundus teisės aktų nustatyta tvarka; • vykdyti kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, susisiekimo ministro įsakymų numatytas funkcijas. VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA 2005 - 2007-ŲJŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS Aplinkos ir išteklių analizė. Išorės aplinkos veiksniai. Lietuvoje, tarp kitų transporto rūšių, didelis dėmesys skiriamas ir vidaus vandenų transporto plėtros politikai. Kuriant rinkos ekonomiką ir įgyvendinant jos tikslus, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transportas atlieka sudėtinį vaidmenį laisvame žmonių, prekių ir krovinių judėjime. Tai patvirtina 1999 m. rugsėjo 10 d. išleistas Susisiekimo ministro įsakymas Nr. 338 „Dėl minimalių techninių reikalavimų laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais”. Užtikrinant žmonių ir krovinių saugumą bei aplinkos apsaugą, išleista eilė teisės aktų. Vienas iš svarbesnių Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1778 „Dėl pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu kontrolės tvarkos patvirtinimo“. Susisiekimo ministerija, vykdydama valstybės transporto plėtros politiką Europos Sąjungos narystės sąlygomis, atkreipia dėmesį į vidaus vandenų transporto vystymą. Viena iš prioritetinių vidaus vandenų kelių perspektyvų yra vandens turizmo verslo atkūrimas ir plėtojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama užtikrinti priskirtų valstybei funkcijų efektyvų vykdymą, 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1308 Vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekciją reorganizavo. Vadovaujantis šiuo nutarimu buvo įkurta Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (toliau – Inspekcija). Pagrindinis jos strateginis uždavinys yra saugios laivybos užtikrinimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir tarptautiniame vidaus vandens kelyje E-41 (Kaunas – Klaipėda), teisinių aktų paruošimas, derinimas su Europos Sąjungos direktyvomis bei įgyvendinimas. Integruojantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transportui į Europos Sąjungos vidaus vandenų transporto sistemą, Inspekcija vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. birželio 16 d. bei 2003 m. birželio 16 d. direktyvomis Nr. 94/25/EB ir 2003/44/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo, Europos Bendrijos Tarybos 1982 m. spalio 4 d. direktyva Nr. 82/714 /EEB, Tarybos 1985 m. spalio 17d. bei 1996 m. liepos 8 d. reglamentais Nr. 2919/85/EEB ir 1356/96/EB ir nuostatomis dėl techninių reikalavimų Europos bendrijos vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams, Europos Ekonominės Komisijos Vidaus vandenų transporto komiteto 2002 m. patvirtintomis Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėmis (TRANS/SC.3/115/Rev.2), bei siekia, kad būtų užtikrinta vidaus vandenų transporto paslaugų laisvė ir saugi laivyba. 2002 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1220 „Dėl visų transporto priemonių ir savaeigių žemės ūkio mašinų valstybės registro kūrimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 319 „Dėl visų transporto priemonių ir savaeigių žemės ūkio mašinų valstybės registro ir kelių transporto priemonių apskaitos valstybės įmonės įsteigimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad visų transporto priemonių ir savaeigių žemės ūkio mašinų valstybės registro sudėtinė dalis yra ir vidaus vandenų laivų registras, kurio pagrindinis objektas yra vidaus vandenų laivai, teisių į juos suvaržymai bei daiktinės teisės. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 639 nuspręsta nekurti visų transporto priemonių registro, o kurti atskirus registrus, tarp jų ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą. 2004 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1435 patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro nuostatai. Inspekcijoje įkurtas Registro skyrius bei priimti dirbti atitinkamos kvalifikacijos specialistai. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliai yra įtraukti į bendrus Europos vidaus vandenų kelių katalogus, kuriuose nurodyti vidaus vandenų kelių ir tiltų parametrai, teikiamos paslaugos uostuose. Lietuvos Respublikoje yra 902,3 km vidaus vandens kelių, iš kurių 476,7 km gabenami kroviniai ir keleiviai. Vidaus vandenų keliai nuo Kauno Nemuno upe ir Kuršių mariomis iki Klaipėdos (278,3 km), nuo Klaipėdos jūrų pakrante į Vakarų Europos vidaus vandenų sistemą bei nuo Klaipėdos Kuršių mariomis, Deimenos ir Pregolės upėmis per Kaliningradą iki Roterdamo yra įrašyti į Europos svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą (E-41, E-60 ir E-70). Navigacijos laikotarpiu Lietuvos Respublikos valstybinių vidaus vandens kelių techninę būklę pastoviai kontroliuoja Inspekcija. Vadovaujantis Susisiekimo ministerijos įsakymais ir kitais teisės aktais, siekiama užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse. 2004 m. Inspekcija dalyvavo tiriant 6 avarinius atvejus bei avarijas, įvykusius Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse. Vertinant išorės veiksnius, didžiausią įtaką turi teigiami ekonominiai pokyčiai Lietuvos Respublikoje, įtakojantys keleivių ir krovinių vežimo procesus, vidaus vandenų laivybos saugumą ir t.t. Įvertinus Europos Sąjungoje keliamus reikalavimus vidaus vandenų transportui, kuriamos bendros vidaus vandenų laivybos taisyklės ir išduodami plaukiojimo dokumentai laivams, naudojant atitinkamos šalies atributiką. Kad Europos Sąjungos laivai galėtų saugiai plaukti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, būtinas tolesnis teisinių aktų tobulinimas. Vidaus veiksnių analizė. Inspekcija yra savarankiška biudžetinė įstaiga, įkurta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gegužės 19d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1992, Nr. 36-1126) ir reorganizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30d. nutarimu Nr. 916 bei 1997 m. lapkričio 28d. nutarimu Nr. 1308 (Žin., 1997, Nr. 109-2781). Inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Susisiekimo ministerijos įsakymais, tarptautinėmis konvencijomis ir susitarimais bei 2003 m. kovo 18 d. Susisiekimo ministerijos patvirtintais Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos nuostatais (Žin., 2003, Nr. 37-1628). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymu (Žin., 2003, Nr. 61-2758) 2004 m. Inspekcija licencijuotoje spaustuvėje pagamino ir pradėjo naudoti naujo pavyzdžio dokumentų blankus, suderintus su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų Ministerijos. Inspekcijos struktūrą sudaro vadovybė, Buhalterinės apskaitos skyrius, Laivybos kontrolės skyrius, Upių laivų skyrius, Mažųjų ir pramoginių laivų skyrius bei Bendrasis skyrius. Lietuvos Respublikos teritorija suskirstyta į vienuolika regionų (zonų), kurias aptarnauja Mažųjų ir pramoginių laivų skyriaus 12 vyresn. specialistų bei vyresn. inspektorių. Jie vykdo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Molėtų, Ignalinos, Alytaus, Vilkaviškio, Šilutės, Šiaulių, Zarasų rajonų bei apskričių upėse ir ežeruose plaukiojančių mažųjų ir pramoginių laivų bei kitų mažųjų plaukiojimo priemonių registravimą, atlieka technines apžiūras, išduoda atitinkamus dokumentus, veda jų apskaitą ir vykdo saugios laivybos kontrolę. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą ir siekiant efektyviau perkelti Europos Sąjungos teisę vidaus vandenų transporto srityje į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, buvo įsteigta Europos Sąjungos reikalų vyresniojo specialisto pareigybė. Inspekcijoje patvirtinti 35 etatai, šiuo metu dirba 34 darbuotojai (iš jų 18 valstybės tarnautojų). 12 darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą. Jaunesni negu 40 metų amžiaus – 9 darbuotojai. Inspekcijoje dirba 20 vyrų ir 14 moterų. Kvalifikacijos kėlimas Inspekcijos darbuotojams organizuojamas derinant profesinius poreikius ir finansines galimybes. Inspekcija finansuojama iš valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka. Biudžeto lėšos naudojamos Inspekcijai nustatytos programos uždavinių įgyvendinimui. Nuo 2003 m. Inspekcija vykdo valstybės rinkliavą, vadovaudamasi valstybės rinkliavos objektų sąrašu ir šios rinkliavos dydžiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1473. Inspekcijos buhalterinė apskaita pilnai kompiuterizuota nuo 2003 m., įdiegus biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos kompiuterinę programą ,,Edrana“. 2004 m. įdiegta valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema (VBAMS), kurios pagalba rengiamos mokėjimo paraiškos, o lėšos iš valstybės biudžeto tiesiogiai apmokamos tiekėjams, neviršijant įstaigai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų programai finansuoti. 2002 m. pabaigoje buvo įdiegta „Lotus Notes“ kompiuterinė programa, užtikrinanti saugų pasikeitimą duomenimis tarp Susisiekimo ministerijos ir Inspekcijos. Inspekcijai gavus pakankamą finansavimą, didelis dėmesys skirtas Inspekcijos darbo vietų kompiuterizavimui, todėl duomenys apie vidaus vandenų laivus buvo pilnai suvesti į kompiuterines laikmenas. 2003 m. pabaigoje sukurtas Inspekcijos internetinis tinklapis (http://www.vvvli.lt), kuriame pastoviai atnaujinama informacija. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 1220 „Dėl visų transporto priemonių ir savaeigių žemės ūkio mašinų valstybės registro kūrimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 319 „Dėl visų transporto priemonių ir savaeigių žemės ūkio mašinų valstybės registro ir kelių transporto priemonių apskaitos valstybės įmonės įsteigimo“ pakeitimo“, 2004 m. pradėtas kurti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1435, nustatyta minėto registro veiklos pradžia – 2006 m. sausio 1 d. 2004 m. pabaigoje vidaus vandenų transporto priemonių registravimo duomenys iš registravimo knygų ir kompiuterinių laikmenų perkeltos į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro kompiuterinę programą, kurios pagalba nuo 2005 m. pradžios vyks vidaus vandenų transporto priemonių registravimas. 2004 m. pabaigoje pradėta kurti vidaus vandenų transporto specialistų ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių egzaminavimo kompiuterinė programa, kuri bus pradėta taikyti jau 2005 m. pradžioje. SSGG analizė. Stipriosios pusės: • aukštos kvalifikacijos ir gerus profesinius įgūdžius turintys specialistai; • atsakingas požiūris į aktualias darbo problemas, geras darbo klimatas; • konstruktyvus bendradarbiavimas su Krašto apsaugos, Aplinkos apsaugos ministerijų žinybomis; • pasirengimas vykdyti saugios laivybos priežiūrą (apsirūpinta tarnybinėmis uniformomis, alkotesteriais, įsigytas ultragarso aparatas nustatyti likutiniams laivų apkalos storiams, dalinai atnaujintas tarnybinių automobilių bei tarnybinių katerių parkas); • pagaminta didžioji dalis Inspekcijos išduodamų dokumentų, technologiškai apsaugotų nuo padirbinėjimo ir suderintų su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos;  Silpnosios pusės: • išoriniai veiksniai, slopinantys darbuotojų aktyvumą; • nepakankama teisinė bazė; • ribotos galimybės skatinti darbuotojus; • nepakankama materialinė bazė.  Galimybės: • plėtoti darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą; • gerinti kontrolės ir monitoringo sistemą; • stiprinti materialinę techninę bazę; • intensyviau ir nuosekliau dirbti teisės aktų, taisyklių ruošimo srityje; • aprūpinti orgtechnika visas darbo vietas. Grėsmė ir pavojai: • valstybės biudžeto deficitas ir nelankstus finansavimas; • neigiamas visuomenės požiūris į kontroliuojančios sferos valstybės tarnautojus; • kvalifikuotų darbuotojų stygiaus tikimybė. Institucijos misija Įgyvendinant valstybės transporto plėtros politiką, užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir tarptautiniame vidaus vandens kelyje E-41 (Kaunas – Klaipėda) bei efektyvų, saugų ir patogų vidaus vandenų naudojimą. Dalyvauti rengiant norminę techninę dokumentaciją, derinant su Europos Sąjungos teisės aktais. Parengti teisines ir ekonomines sąlygas tenkinančius teisės aktų projektus. Institucijos strateginiai tikslai Vidaus vandenimis plaukiojančių transporto priemonių saugios laivybos užtikrinimas Tikslo įgyvendinimo aprašymas. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Inspekcija tvarko Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą - registruoja vidaus vandenų transporto priemones, išduoda atitinkamus jų dokumentus; vykdo kvalifikacijos egzaminus vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų laivavedžiams, išduoda vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus. Inspekcija vykdo vidaus vandenų transporto priemonių techninę priežiūrą ir apžiūrą bei išduoda atitinkamus dokumentus, tiria vidaus vandenų laivų avarijas ir avarinius atvejus, įvykusius Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir tarptautiniame vidaus vandens kelyje E-41, teikia išvadas bei rekomendacijas; kontroliuoja pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų transportu tvarką bei organizuoja atitinkamų dokumentų išdavimą; vykdo valstybinę laivybos kontrolę, vidaus vandenų laivybos taisyklių laikymosi priežiūrą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, tarptautiniame vidaus vandens kelyje E-41, uostuose ir prieplaukų rajonuose. Inspekcija kontroliuoja vidaus vandenų ir tarptautinio vidaus vandens kelio E-41 tinkamumą laivybai, navigacinių įrenginių išdėstymą ir jų būklę. Analizė Savo pasirinktą organizaciją pradėsiu nagrinėti pagal tokius punktus, kurie buvo išvardinti įvade. Vizijos analizė: Taigi atsivertusi Valstybės vidaus vandenų laivybos inspekcijos internetinį puslapį www.vvvli.lt, skiltyje organizacijos veikla nei misijos nei vizijos formuluotės neradau. Vizijos formuluotės nebuvo nei vienoje organizacijos veiklą apibūdinančioje skiltyje. Taigi galiu daryti prielaidą, kad mano nagrinėjama organizacija jos neturi, arba viešai neafišuoja. Todėl tai pirmasis, galima sakyti didelis, trūkumas, nes “organizacijos strategijos tikslinė orientacija yra išplėtojama trimis skirtingos detalizacijos ir konkretizacijos lygiais: vizija, misija ir tikslai” [A. Vasiliauskas, Strateginis valdymas, psl. 207]. Būtent vizija apibendrina supratimą ir suvokimą, kodėl, kur ir kaip organizacija bei jos konkurentai konkuruos ateityje. Taip pat žvelgiant į ateitį, kintant įvairiems veiksniams, gali tekti keisti organizacijos strategiją, o nauja vizija laikoma pagrindu, kuri skatina tolesnį organizacijos misijos ir tikslų kūrimą. Ir jei Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija neturės šio pagrindo, kaip jo nėra šiuo metu, tai galima abejoti jos ilgaamžiškumu, nes šiuo metu ši organizacija orientuojasi tik į artimiausius porą metų. Misijos analizė: Dėl misijos nebuvimo institucijos kaltinti negaliu, nes ją radau Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos 2005–2007 – ųjų metų strateginiame veiklos plane. Institucijos misija Įgyvendinant valstybės transporto plėtros politiką, užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir tarptautiniame vidaus vandens kelyje E-41 (Kaunas – Klaipėda) bei efektyvų, saugų ir patogų vidaus vandenų naudojimą. Dalyvauti rengiant norminę techninę dokumentaciją, derinant su Europos Sąjungos teisės aktais. Parengti teisines ir ekonomines sąlygas tenkinančius teisės aktų projektus. “Misijos formuluotė trumpai aprašo pgrindines veiklos organizacijoje kryptis vidutinės trukmės perspektyvai ir trumpai reziumuoja jas pagrindžiančią argumentaciją ir vertybes” [A.Vasiliauskas, Strateginis valdymas, psl. 218]. Manau, kad institucijos misijos formuluotė atitinka reikalavimus prieš tai paminėtoje citatoje, ji tikrai nėra išplėsta, o pakankamai glausta ir aiškiai, “išreiškia organizacijos pagrindinį tikslą [V. Pranulis ir kt., Marketingas, Vilnius 1999, psl. 329] ir veiklos pobūdį. Taip pat, šioje misijoje deklaruojama institucijos socialinė politika ir atsakomybė, kuri sukuria teigiamą organizacijos įvaizdį visuomenėje. Didelis privalumas tas, kad ši misija tinka tik šiai organizacijai, t.y. jos negalima būtų priskirti kitą sritį kontroliuojančiai institucijai. Valstybinės vidaus vandenų inspekcijos strateginio veiklos plano 2005-2007 metams analizė: “Strateginis planas – tai darbo dokumentas, rašomas glaustai ir aiškiai. Plane išdėstoma: • verslo esmė; • misijos formuluotė; • SSGG analizė; • strateginė orientacija ir tikslai; • trumpalaikiai tikslai. Planas tampa veiklos ir kontrolės bei ateities strateginių sprendimų pagrindu” [E. Bagdonas, Administravimo pagrindai, psl. 58]. Visų pirma strateginio plano analizę pradėsiu nuo jo struktūros analizės: • Institucijos esmės nėra. • Institucijos misijos formuluotė yra. • Aplinkos analizė ir išteklių analizė yra. • SSGG analizė yra • Strateginiai tikslai yra; • Trumpalaikių tikslų nėra. Galiu teigti, kad organizacijos strateginio plano struktūra pakankamai gera, nors trūksta poros punktų, kuriuos nurodo cituoto vadovėlio autorius, institucijos esmės ir trumpalaikių tikslų. Strateginio plano atskirų dalių analizė: • Plano pradžioje pasigedau, organizacijos esmės, arba, pavyzdžiui, įvado, kuriame būtų šiek tiek plačiau apžvelgta organizacijos veikla, jos pobūdis ir šio plano poreikis. Nes peržvelgus daugelį planų juose būdavo šis punktas pavadintas, pvz: Šiaulių miesto strateginis planas – Trumpa plano rengimo apžvalga; Klaipėdos universiteto bibliotekos strateginis planas 2003-2007 – Įžanga; Ukmergės švietimo ir sporto skyriaus strateginis planas – Įžanga ir pan. • Strateginėje analizėje išsiskiria dvi tyrinėjimo sritys: aplinkos ir išteklių analizė, jose detaliai pateikta daugybė institucijos išorinių ir vidinių aspektų. Todėl manau, kad ties šiuo punktu neapsistosiu, o plačiau paanalizuosiu SSGG analizę, kuri “apibendrina ir sujungia aplinkos ir išteklių analizės rezultatus” [A. Vasiliauskas, Firmų strateginis valdymas, psl. 109]. SSGG analizė. Stipriosios pusės: • aukštos kvalifikacijos ir gerus profesinius įgūdžius turintys specialistai; • atsakingas požiūris į aktualias darbo problemas, geras darbo klimatas; • konstruktyvus bendradarbiavimas su Krašto apsaugos, Aplinkos apsaugos ministerijų žinybomis; • pasirengimas vykdyti saugios laivybos priežiūrą (apsirūpinta tarnybinėmis uniformomis, alkotesteriais, įsigytas ultragarso aparatas nustatyti likutiniams laivų apkalos storiams, dalinai atnaujintas tarnybinių automobilių bei tarnybinių katerių parkas); • pagaminta didžioji dalis Inspekcijos išduodamų dokumentų, technologiškai apsaugotų nuo padirbinėjimo ir suderintų su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos;  Silpnosios pusės: • išoriniai veiksniai, slopinantys darbuotojų aktyvumą; • nepakankama teisinė bazė; • ribotos galimybės skatinti darbuotojus; • nepakankama materialinė bazė.  Galimybės: • plėtoti darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą; • gerinti kontrolės ir monitoringo sistemą; • stiprinti materialinę techninę bazę; • intensyviau ir nuosekliau dirbti teisės aktų, taisyklių ruošimo srityje; • aprūpinti orgtechnika visas darbo vietas. Grėsmė ir pavojai: • valstybės biudžeto deficitas ir nelankstus finansavimas; • neigiamas visuomenės požiūris į kontroliuojančios sferos valstybės tarnautojus; • kvalifikuotų darbuotojų stygiaus tikimybė. Mano nuomone, iš pažiūros ši analizė atlikta kokybiškai. Vengta pernelyg didelės detalizacijos, nes “pernelyg didelė detalizacija parodo tik strateginio mąstymo stoką tų žmonių, kurie atliko tokią analizę”[A.Vasiliauskas, Firmų strateginis valdymas, psl. 109]. Tačiau pasigedau komentarų prie kai kurių veiksmų, o jie būtini kiekvienam veiksmui, kad atskleistų jo esmę organizacijoje pvz: nepakankama materialinė bazė; nepakankama teisinė bazė, iš čia kyla klausimas, kokioje būtent srityje yra nepakankamumas. Taip pat pastebėjau per ilgus veiksnių sąrašus stiprybių punkte su nepakankamu loginiu argumentavimu, pvz: pasirengimas vykdyti saugios laivybos priežiūrą (apsirūpinta tarnybinėmis uniformomis, alkotesteriais, įsigytas ultragarso aparatas nustatyti likutiniams laivų apkalos storiams, dalinai atnaujintas tarnybinių automobilių bei tarnybinių katerių parkas). • Institucijos strateginiai tikslai Vidaus vandenimis plaukiojančių transporto priemonių saugios laivybos užtikrinimas. Pirmasis klausimas kyla, kodėl strateginiame plane išskirtas punktas institucijos strateginiai tikslai, o nurodytas tik vienas tikslas. Todėl galiu daryti išvadą, kad kas atlieka šiuos planus naudoja tą pačią formą visiems planams ir jų atidžiai nepatikrina. Prie nurodyto tikslo “prikibti” negaliu, nes jis tikrai tiksliai apibrėžia misijos formuluotės bendrąsias nuostatas ir nurodo, kas turi būti padaryta. Tačiau “įmonės tikslai skiriasi nuo misijos :įmonės tikslai turi būti pasiekti per tiksliai apibrėžtą laikotarpį” [V. Pranulis ir kt., Marketingas, Vilnius 1999, psl. 329], o šiame tiksle laikotarpis nepaminėtas. išvados Apibendrinus darbą, manau, kad mano pasirinktą organizaciją galima pagirti, kuri atlieka tokius galbūt kai kuriems iš pažiūros nereikšmingus darbus, nes daugelis įmonių, galiu remtis savo asmenine patirtimi, bent internete neradau, tokių analizių apie savo įmonę nepateikia, galbūt ir neatlieka. O šios organizacijos analizuotus aspektus apibūdinčiau gerai, žinoma, yra šiokių tokių trūkumų, kurie nurodyti vadovėliuose, tačiau didžioji dalis reikiamos informacijos yra pateikta aiškiai ir kas domėtųsi šios institucijos veikla tikrai suprastų apie ką “eina” kalba. NAUDOTA LITERATŪRA: 1) A. Vasiliauskas, Strateginis valdymas. 2000. Kaunas; 2) A. Vasiliauskas, Firmų Strateginis valdymas; 3) E. Bagdonas, Bagdonienė, Administravimo principai, Kaunas, Technologija, 1996; 4) V. Pranulis ir kt., Marketingas, Vilnius, 1999.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!