Organinių medžiagų judėjimas augale

Lapuose vykstant fotosintezei, asimiliacinio audinio ląstelėse gaminamos organinės medžiagos. Sacharozė, aminorūgštys, hormonai aktyvios pernašos būdu patenka į karnienos rėtinių indų ląsteles (gyslos).
Organinės medžiagos kartu su vandeniu iš lapų rėtiniais indais juda į visus augalo organus (stiebą, pumpurus, žiedus, vaisius, šaknis). Ten šios medžiagos naudojamos viduląstelinio kvėpavimo reakcijose, o nesuskaidytos kaupiamos kaip atsarginės maisto medžiagos (krakmolas). Daug maisto medžiagų sukaupia vaisiai, sėklos, šakniastiebiai, šakniagumbiai, stiebagumbiai, stiebo mediena, šerdis ir kt.
Karniena sumedėjusio augalo stiebe išsidėsčiusi žievėje. Ją nuo medienos skiria brazdas.
Stiebo mediena ir karniena.
Karnienos rėtiniais indais organinės medžiagos gali judėti abiem kryptimis: iš lapų į šaknis ir iš šaknų į augančius lapus.
Jei žvėreliai nugraužia jauno medelio žievę, augalas žūsta, nes šaknys nebegauna iš lapų organinių medžiagų. Norėdami apsaugoti sodus nuo kiškių, stirnų ir kitų žvėrių sodininkai juos aptveria, pavienių medelių kamienai gali būti aprišami eglišakiais, apgaubiami graužimui atspariais tinkleliais.
Augalo augimui ir vystymuisi būtinos ne tik įvairios mineralinės medžiagos, bet ir vanduo. Vanduo svarbus žiotelių varstymuisi, jis palaiko ląstelių formą, yra pradinė fotosintezės medžiaga, tirpina ir perneša medžiagas, garuodamas vėsina augalą.
Maži primityvūs augalai, tokie kaip samanos, neturi apytakos audinių ir šaknų. Vanduo į jų ląsteles patenka per visą paviršių osmoso būdu. Didesni ir geriau išsivystę augalai (sporiniai induočiai, plikasėkliai ir magnolijūnai) vandenį ir mineralines medžiagas siurbia gerai išsivysčiusiomis šaknimis. Vanduo su ištirpusiomis medžiagomis cirkuliuoja apytakiniais audiniais. Jų paviršiaus plotas, palyginti su jų tūriu, yra mažas. Sausumos augalai daugiausia vandens gauna per šaknis iš dirvožemio. Šaknų siurbiamojo paviršiaus plotą padidina šakniaplaukiai (1). Šakniaplaukių yra daug, jų sienelės plonos. Vanduo dėl skirtingo ištirpusių medžiagų kiekio dirvožemyje ir šaknies epidermio ląstelėse osmoso būdu juda į didesnės koncentracijos tirpalą, t. y. į šakniaplaukių ląsteles. Paprastai augalo šaknies ląstelės vakuolėje (5) ištirpusių medžiagų būna daugiau negu dirvožemyje. Vanduo juda iš ten, kur didelis vandens potencialas, į ten, kur vandens potencialas mažas. Mažos koncentracijos tirpale vandens potencialas yra didelis....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!