Orfėjo mito transformacijos J. Fowles kūryboje

A.T.Larsen buvo išleidę jau ne vieną straipsnį ar net ištisas studijas, kurios leidžia spręsti apie gana
gilią ir tvirtą J.Fowles’o tradiciją, susiformavusią literatūros kritikos procese šeštame-devintame
dešimtmečiuose. J.Fowles’o kūryba, tiek Anglijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, vertinama
labai nevienodai ir gana prieštaringai; kritikos procese rašytojas suvokiamas kaip egzistencializmo
filosofijos tęsėjas, psichoanalizės idėjų platintojas, senosios literatūros ir mitologijos perkūrėjas,
postmodernizmo principų ir idėjų skelbėjas. Dar ir šių dienų kritikos straipsniai bei studijos
(M.Salami, S.Onega, K.D.Malmgren), nors ir iš vienos pusės pilnai sutaria dėl J.Fowles’o prozos
priskyrimo prie postmodernistinės literatūros pobūdžio, tačiau jo kūrybą vis tiek vertina labai
skirtingai ir nevienodai: vienur akcentuojami romanu naratologinės schemos (17), kitur
kompozicijos ir interteksto ypatumai (15), dar kitur – rašytojo darbuose pasitaikantys mitologiniai
elementai. Jau pati Fowles’o kūrybinė veikla yra ypatingai plataus pobūdžio tiek savo rūšine
gradacija, tiek idėjine sklaida. Lietuvoje pirmieji bandymai įtraukti J.Fowles’o kūrybą į literatūros
kritikos eigą pasirodė gana neseniai, tik pasirodžius tokiems rašytojo romanams kaip
,,Kolekcionierius” (1995), ,,Prancūzų leitenanto moteris” (1996), ,,Magas” (1997) ir
,,Vikšras”(2001). Kalbėti apie kokią tai tvirtą J.Fowles’o kūrybos kritikos tradiciją Lietuvoje būtų
labai sunku, nes iki šiol tėra pasirodę tik kelios rašytojo kūrybos apžvalgos ir dar nei vienos rimtos ir
išsamios studijos, skirtos vien rašytojo kūrybos specifikai aptarti.
Apžvelgiant J.Fowles’o kūryba literatūros kritikos procese, reikia paminėti, kad rašytojas
daugiausia dėmesio yra sulaukęs iš anglų ir amerikiečių literatūros kritikų. Patys aktualiausi
aspektai, aptinkami literatūrologų kritinėse studijose apie J.Fowles kūrybą yra akivaizdi romantizmo
ir neoromantizmo įtaka rašytojui, glaudžios sąsajos su egzistencialistinės pakraipos literatūra ir
filosofija bei postmodernistinio rašymo užuomazgos ir tendencijos, kone visuose J.Fowles darbuose.
3
J.Fowles’o proza kaip romantizmo ir neoromantizmo idėjų tesėja ir skleidėja. Anglijoje
ir Jungtinėse Amerikos valstijose nemaža dalis literatūrologų įžvelgia aiškias sąsajas tarp J.Fowles’o
kūrybos ir romantizmo bei neoromantizmo literatūros, atranda rašytojo romanuose tai, kas anot jų
pratęsia šias rašymo tradicijas, savotiškai jas perkuria ir interpretuoja. Tokių Fowles’o romanų bei
apysakų kaip “Magas“, “Danielis Martenas”, “Juodmedžio bokštas”, “Mįslė” analizė ir kritika tapo
kone nesuvokiama be tam tikrų nuorodų ir gretinimų su romantikų darbais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!