Ona Šimaitė konspektas

landžio 9 d. J. Vaitkaus nuotr.
rusų, lenkų kalbas, silpniau – vokiečių, latvių, prancūzų. Pirmojo pasau-
linio karo metu Šimų šeima, kaip ir daugelis lietuvių, pasitraukė į Rusi-
jos gilumą. Kelerius metus O. Šimaitė praleido Maskvoje, kur mokėsi ir
dirbo įvairius darbus. Gyvenimas Rusijoje leido jai plačiai pažinti rusų
meną, kultūrą, susipažinti ir su M. K. Čiurlionio darbais.
1922 m. O. Šimaitė grįžo į Lietuvą. Kurį laiką mokytojavo Kauno
žydų pradinėje mokykloje. 1924 m. įstojo į Kauno universitetą studijuoti
humanitarinių mokslų. 1922–1937 m. su neilgomis pertraukomis dirbo
vertėja Sovietų Sąjungos atstovybėje, vertė straipsnius į rusų kalbą.
Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Nors niekada nepriklausė
jokiai politinei partijai, savo pažiūromis buvo kairioji liaudininkė, bi-
čiuliavosi su Salomėja Nėrimi, Kaziu Boruta, Kaziu Jakubėnu ir kitais
„kairiaisiais“, rinko lėšas politiniams kaliniams šelpti.
1937 m. O. Šimaitė pradėjo bibliotekininkės kelią. Dirbo Kaune
žinomoje Abelio Balošerio bibliotekoje, ,,Lietuvos vaikų“ draugijos
skaitykloje-bibliotekoje, Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje.
1940 m. sausio mėnesį kartu su kitomis kolegėmis buvo perkelta į Vil-
niau universiteto biblioteką, kur tęsė darbą ir prasidėjus sovietų, vė-
liau nacių okupacijai.
Nacių okupacija, žmonių žudynės, kultūrinių vertybių naikinimas
sukrėtė O. Šimaitę iki širdies gelmių. Nuo pat pirmųjų Vilniaus geto
įsteigimo dienų ji troško padėti Vilniaus gete uždarytiems ir kenčian-
tiems žmonėms. Bibliotekininkės darbas sudarė galimybę gauti leidimą
lankytis Vilniaus gete: dingstis prašyti leidimo – negrąžintų knygų, ku-
rias iš universiteto buvo paėmę žydai studentai, paieška. 1941 m. rugsėjo
14 d. gavusi leidimą lankytis gete, O. Šimaitė ėmė nenuilstamai rūpintis
nacių valdžios persekiojamais žydais. Ateidama į getą ji stengdavosi at-
nešti įkalintiems žmonėms kiek galima daugiau būtiniausių daiktų, o
išeidama išnešdavo vertingą archyvinę medžiagą – dokumentus, rank-
raščius, retas knygas. Tuos vertingus daiktus išslapstydavo universitete
arba kitose patikimose vietose. Tokiu būdu ji išgelbėjo Grigorijaus Šuro
dienoraštį, poeto Abraomo Suckeverio geto laikotarpio eilėraščius ir ki-
tokią medžiagą. Savo ir bendraminčių suaukotus pinigus leido maisto
produktams, netikriems dokumentams, antspaudams pirkti. Slėpė pabė-
gėlius ir ieškojo slėptuvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!