K. Donelaitis - Metai. Konspektas

VEIKEJAI

. Ryškiausi teigiami: Pričkus, Krizas, Lauras, Selmas, Enskys; ryškiausi neigiami: Dočys, Plaučiūnas, Slunkius, Pelėda.

Teigiamai apibūdinamų „viežlybųjų“ būrų – Pričkaus, Krizo, Lauro, Selmo, Enskio - paveikslai labiau idealizuo¬ti: jie sąžiningai atlieka savo pareigas, klauso valdžios, eina į bažnyčią, gerai dirba. Krizas primena savo sunkiu darbu praturtėjusį ūkininką. Selmo išsakomi vertinimai, pomėgis pamokslauti - to meto kaimuose sutinkamus pietistų saky¬tojus.

Poemos veikėjai

„Metuose“ yra nemažai veikėjų (aprašoma apie 40 vyrų ir apie 20 moterų): būrų, ponų, kitataučių, bet nerandame jų išorės aprašymų, jie mažai individualizuoti. Veikėjai skirstomi į teigiamus („viežlybuosius“) ir neigiamus, vertus pasmerkimo („nenaudėlius“). Toks skirstymas remiasi moraliniu jų vertinimu. Ryškesni, individualesni yra „nenaudėliai“ būrai: Slunkius, Pelėda, Plaučiūnas, Dočys ir kt. Jie išsiskiria iš kitų būrų, nes pažeidžia įprastą gyvenimo tvarką, labiau paklūsta prigimties impulsams, o ne bendruomenės taisyklėms. Poemoje kal¬bama, kad jie tinginiai, girtuokliai, bas¬tūnai, nelanko bažnyčios. Jie ne kartą barami, bet pabrėžiama, kad juos su¬žalojo gyvenimo sąlygos. Pavyzdžiui, būtinybė daugiau dirbti ponui negu sau įpratino Slunkių priešintis prievartai - dirbti neskubant, taupant savo jėgas, išsisukinėjant. Tinginiavimas tapo tartum sena visos Slunkiaus giminės tradicija, kuria jis netgi didžiuojasi; neturtas privertė Dočį ieškoti paguodos smuklėje. Jis didelis neklaužada, nuo jo tenka ir kai¬mynams nukentėti. Bet Dočys drąsus, nebijo pasakyti karčių teisybės žodžių ponams, kai yra teisiamas Karaliaučiuje už kaime sukeltą gaisrą. Pats būdamas kaimynų nelaimės kaltininkas, sudeginęs jų trobas, Dočys nusipelno ir pagarbos, nes savo kaltinimais ponams pasako tai, ką mano ir kiti būrai.

Pričkus. Jis yra visiems žinomas, visų mėgstamas, sugebantis visiems įtikti kaimo seniūnas.

a) Kol dar nebuvo šaltyšius, nuvažiuodavo į mišką ir vogdavo medžius, bet taip sumaniai, kad sargai jo niekada nepagaudavo.

b) Būdamas šaltyšiumi, stengiasi įtikti ponams ir būrams, bet nelabai sekasi, nes amtmonas jį dažnai keikdavo ir mušdavo.

c) Nemėgdamas tinginių, Pričkus savo monologuose skelbia būrišką išmintį: jei nori gero grūdo, vežk mėšlą, sėk ir sodink kultūras, rudenį pasirūpink miško gėrybių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!