Ona Baliukonytė ir jos kūryba

O. Baliukonytė - poetė, atėjusi iš savo vaikystės tolimame Dzūkijos kaime, sunkiu skurdaus pokario vaiko gyvenime laimingai išgyvenusi ankstyviausia ir esminę žmogaus būties poeziją - draugystę su medžiu, gėlė, lauku, pieva, pavasario polaidžiu, pirmuoju sniegu. Būtiškos tiesos gamtoje atsiveria paprastai ir aiškiai. Įdėmiai į gamtą žiūrintį ir įsiklausantį jos moko atvirumo ir kalbos su savimi. Tos pamokos tęsiasi ir tada, kai nebelieka nei tos vienintelės prakalbinančios vietos, nei kasdieninio matymo nežiūrint. “Ką įsiurbei su motinos pienu, išgirdai iš jos lūpų, pirmą kartą atradai kaip koki to paties kasdieninio žodžio stebuklą - tavyje jau visam laikui. Kaip ir tėviškės gamta: laukas, pieva, medis, akmuo, menkiausia žolelė iš gimtojo kiemo…”. Ta būtiškai išgyventa vaikystės poezija tampa ir kūrybos podirviu. Eilėraštyje “Sparnas, artėjantis delnas…” (rink “iš kelio dulkių”) sakoma: “dar pakuždėtų menkiausia žolelė iš gimtojo kiemo.
O. Baliukonytės eilėraščiuose, pradedant pirmuoju rinkiniu (“Laukinės vaivorykštės”, 1971), gamtos vaizdas savaime nėra svarbus - reikšmingesnis jo iškalbumas, atsirandąs iš minties, būsenos, žmogiškojo buvimo, sąlyčio su gamta. Tas sąlytis gamtą sudvasina, palengvina bežodį galvojimą.
Taip formuojasi priešpriešos vaizdo linijos (kontraversinės): lietus - ne lietus, žaizdos - ar žaizdos?, matė - nematė, žvaigždės ar užmiršti eilėraščiai, ne eilėraščiai - akmenys. Ankstyvuosiuose O. Baliukonytės eilėraščiuose yra įdomaus žaidimo - stebuklingo jaunystės atradimo, kad žodžiais galima pralenkti tikrovę, sukurti nebūtas ir nesančias situacijas, kurios tačiau gali išsipildyti, patikint, kad žmogus netik paklūsta likimui, bet ir pats jį kuria. Likimo ypatingumo nuojauta, kiek iš baladžių, kiek iš graudžiųjų pokario metų dzūkų dainų, iš jų interpretacijos, jau pasirodo pirmame rinkinyje (“Nemylėki. Bus labai sunku / juokiasi visi tik nemylėki” - “ Bus balti eilėraščiai…”).
“Viltis” - antrasis rinkinys, išėjęs tik po penkerių metų (1976), pažymėtas lemtingos tylos, neaplenkiančios nei vieno tikro poeto. Gyvenimiškųjų ir poetinių principų formavimosi knyga, ne vienam poetui pažystamo peržengiamo slenksčio knyga.
Gyvenimo tiesa nėra duota, ji amžinai ieškoma, pradedant klausimu: “Kas tu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!