Oligopolijos Lietuvoje

 VILNIAUS UNIVERSITETO TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA Radvilė Latvėnaitė Lina Marcinonytė 1BA4 studentės OLIGOPOLIJOS LIETUVOJE Mikroekonomikos referatas Tikrino doc. Dr. N.Minkevičienė Vilnius, 2008 Įvadas Visuomenėje susiklosto tam tikri santykiai ne tik tarp gamintojo ir pirkėjo, bet ir tarp gamintojų. Ekonomikos teoretikai išskyria įvairius rinkos tipus, tokius kaip: oligopolija, duopolija, monopolija, tobula bei monopolinė konkurencija. Kai veiklos srityje dominuoja keletas firmų, o naujiems konkurentams patekti į rinką yra kliūčių,tuomet susidaro oligopolinė rinka. Šioje rinkoje visi produktai yra identiški arba artimi pakaitalai, produkciją tiekia nedaugelis firmų, tačiau bent kelios jų palyginti didelės. Kiekvienos iš tokių firmų kainų ir gamybos apimties kitimas veikia kitų firmų kainas ir gamybos apimtį. Skiriamoji oligopolijos savybė yra ta, kad kelios, paprastai gerai žinomos, firmos tiekia didžiausią produkcijos kiekį. Šiame referate nagrinėsime oligopolinės rinkos susidarymo priežastis, firmų elgseną ir stabilias kainas joje. Darbo tikslas, išplėsti oligopolijos sąvoką, išsiaiškinti pagrindinius oligopolinės rinkos elementus, įėjimo į rinką ir išėjimo iš rinkos barjerus, kokius produktus oligopolinės firmos siūlo rinkai ir kokią įtaką oligopolininkai turi prekės kainai. Lietuvoje taip pat susiformavusi oligopolija. Oligopolininkai,gali net nesusitarę pakelti kainas,todėl Lietuvoje nuolat tvyro infliacija (tai bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia). Referate aptarsime oligopolijos formas, bruožus, pateiksime pavyzdžių, grafikų. Nurodysime pagrindinius požymius, sąvokas, bei įmonių elgsenos būdus egzistuojančius būtent oligopolinėje rinkoje. Apžvelgsime kaip infliacija veikia oligopolinę rinką. Kokios didžiausios oligopolinės firmos vyrauja Lietuvoje, kaip jos paveikia rinką. Nagrinėsime kaip oligopolija paliečia šalies ekonomiką. Darbą atlikome dviese, Lina Marcinonytė ir Radvilė Latvėnaitė. Abi skaitėme ir rinkome medžiagą iš vadovėlių,bei internetinių puslapių. Sudėtą medžiagą papildėme ir pataisėme bendromis jėgomis. Rašant šį darbą naudojomės kelių autorių nuomonėmis, kad kuo geriau atskleistumėm oligopolinės rinkos ypatybes, pranašumus,bei atribojimo kriterijus nuo kitų rinkos rūšių. 1. OLIGIPOLINĖS RINKOS APIBŪDINIMAS Oligopolija (oligopoly) - tai tokia rinkos situacija, kada dominuoja keletas tarpusavyje konkuruojančių pardavėjų. Kiekviena oligopolinė firma turi žymū poveikį savo produktų kainai ir privalo numatyti kitų konkuruojančių oligopolinių firmų reakciją. Oligopolinėje rinkoje svarbūs esti ne tik ryšiai tarp gamintojo ir vartotojo, bet ir tarp gamintojų. Kyla klausimas, kodėl šakoje Heka yra tik keletas stambių įmonių, bet jos rinkos neužkariauja? Iš dalies tai priklauso nuo sąnaudų formavimosi dėsningumų. Daugelyje šakų didėjant gamybos apimčiai, vidutinės bendrosios sąnaudos mažėja. Tačiau pasiekus tam tikrą gamybos mastą, jos ima didėti, todėl įmonės nebetenka paskatos didinti gamybos apimtį. Tai yra natūralios oligopolinės įmonės formavimosi priežastis. 1 pav. pavaizduotos įvairių rinkos struktūrų vidutinių sąnaudų kreivės. Kreivė VS1 – tobulos konkurencijos rinkoje funkcionuojančios įmonės sąnaudų kreivė. Sąnaudų minimumas pasiekiamas gaminant nedidelę šakos produkto dalį. Kreivė VS2 – natūralios oligopolijos sąnaudų kreivė. Jos minimumas yra tarp taškų, kurie apriboja gamybos apimtį, lygią tokiam dydžiui, jog keletas firmų gali gaminti visą šakos produkciją. Smulkių įmonių sąnaudos didesnės negu stambesniųir pirmosios pralaimėjusios varžymosi kovoje išstumusios iš rinkos. Kreivė VS3 – natūralios natūralios mononpolijos sąnaudų kreivė. Ji nuolat krinta žemyn ir net nepasiekia minimumo susikirtimo taške su prekės paklausos kreive D. [4, 105] P VS1 VS2 VS3 Q 1 pav. Vidinės sąnaudos skirtingose rinkos struktūrose. Šaltinis: JAKUTIS, A.; PETRAŠKEVIČIUS, V.; STEPANOVAS, A. Ekonomikos teorija. Vilnius: Eugrimas, 2007. 105 p. Oligopolijos formos: • Stabili (tvirta) oligopolija: 4 firmos kontroliuoja 60 – 100% rinkos dalies. Tokiu atveju rinka yra stabili, sunkus naujų firmų įėjimas, aukštas tarpusavio priklausomybės laipsnis, gauna ekonominį pelną. • Laisva (netvirta) oligopolija: 4 firmos kontroliuoja mažiau nei 50%, bei daugiau nei 40% rinkos dalies. Mažesnis stabilumas, lengvesnis įėjimas, silpnesnė priklausomybė, mažesnis ekonominis pelnas. • Dominuojanti firma: vienos firmos rinkos dalis sudaro 50 – 90%. Firma neturi artimų konkurentų, labai sunkus įėjimas, griežta kainų kontrolė. • Duopolija: 2 firmos kontroliuoja visą produkcijos pasiūlą. Aukštas stabilumas, vengia kainų konkurencijos, labai aukšti barjerai, gauna ekonominį pelną. Diferencijuotos oligopolijos – gamina diferencijuotą produkciją ir nediferencijuotos oligopolijos. Dauguma gamina diferencijuotą produkciją. Lietuvoje taip pat vyrauja oligopolija.[1, 55] Oligopolijos bruožai: • tarpusavio priklausomybė tarp atskirų oligopolijos firmų; • masto ekonomija: rinkos paklausa patenkinama esant minimaliems vidutiniams bendriesiems kaštams; • oligopolijos vengia kainų konkurencijos; • oligopolijoms būdinga pagunda suokalbiams, kurie yra draudžiami; • oligopolijos kartais siekia susijungti ir sudaryti daugiagamyklinę monopoliją [1, 55]. 2. OLIGOPOLIJA IR INFLIACIJA Kaip apskaičiuojama infliacija? Sulyginamas kiekvienos prekės ar paslaugos kainos pokytis ir nustatoma, kokią dalį ta prekė ar paslauga sudaro vartojime. Prekių ar paslaugų, kurios sudaro didesnę dalį gyventojų išlaidų, kainų pokytis sudaro didesnę įtaką infliacijai ir atvirkščiai. Dėl to didžiausią rūpestį Lietuvoje kelia maisto produktų kainos, kuriems skirtingais skaičiavimais išleidžiama 50-70 proc. atlyginimo. Monopolininkai ar oligopolininkai, vaikydamiesi pelno, net ir tiesiogiai nesusitarę gali pakelti kainas. Oligopolija — kaip tik mūsų bėda, nes tai rinkos santykių atvejis, kai pardavėjų ar paslaugų siūlytojų skaičius nėra pakankamas teisingai konkurencijai. Kadangi pardavėjų nedaug, kiekvieno iš jų sprendimai turi didelės įtakos likusiems pardavėjams. Matematiškai oligopolija dažniausiai apibrėžiama naudojant vadinamąjį keturių firmų koncentracijos santykį. Jei ūkio sektoriuje keturios stambiausios firmos kontroliuoja daugiau kaip 40 procentų gamybos, laikoma, jog šiame sektoriuje yra oligopolija. Pavyzdžiui, Anglijoje keturi didžiausi supermarketų parduotuvių tinklai kontroliuoja 70 proc. pardavimo apimties — tai oligopolija. Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklų „Maxima“ „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ bendra apyvarta sudaro daugiau kaip 60 proc. visos mažmeninės prekių apyvartos šalyje. Vien „Maxima“ tinklo pardavimai sudaro daugiau kaip trečdalį šalies apyvartos. Greta rinkai įprastų kovos metodų, oligopolininkai dažnai rungtyniauja tarpusavyje ne mažindami pardavimo kainas, o naudodami įvairius kitus, su rinkos ekonomika mažiau bendro turinčius metodus: gamintojo, vartotojo prirakinimą (nuolaidų kortelės ir kitos sudėtingos ištikimam vartotojui palankios pardavimo schemos), labai aktyvią reklamą bei naujų produktų bei paslaugų kūrimą (pastaroji kovos forma vartotojui naudinga). Įėjimo į rinką barjeras oligopolijos sąlygomis paprastai būna aukštas. Oligopolijos sąlygomis visuomet egzistuoja grėsmė, jog oligopolininkai susitars tarpusavyje ir kartu nustatys didesnes nei rinkos kainas. [ 7 ] 3. ĮĖJIMO Į OLIGOPOLINĘ RINKĄ BARJERAI Vienas iš svarbių barjerų, trukdančių naujoms firmoms įeiti i natūralios oligoplijos rinką, yra masto ekonomija. Kaip parodyta 2 pav., natūralios oligopolijos rinkoje veikia trys stambios firmos, gaminančios po 300 vnt. Produkcijos. Kiekvienos iš jų vidutiniai gamybos kaštai prilygsta 100Lt už vienetą (žr. H tašką). Tuo tarpu naujos mažesnės firmos, gaminančios tik 90 vnt., kaštai būtų lygūs 130Lt už vienetą (žr. G tašką). Esant tokiam kaštų skirtumui, funkcionuojantiems stambiems gamintojams bus lengviau sumažinti kainą negu naujokui, pradedančiam gaminti mažiau ir didesniais vidutiniais kaštais. Todėl naujos firmos į rinką gali patekti, tik gamindamos didelius produkcijos kiekius. Joms svarbu turėti pakankamai finansinių išteklių, būtinų suformuoti rekiamus gamybinius pajėgumus didelių produkcijos apimčių gamybai mažais vidutiniais kaštais. Vadinasi, į oligopolinę rinką gali įsiskverbti ne tik naujos firmos, bet ir stambūs gamintojai iš kitų veiklos sferų. Galimi ir kitokie barjerai, trukdantys laisvai firmoms patekti į veikiančią rinką. Pavyzdžiui, naujai firmai dažnai sunku konkuruoti su veikiančiomis rinkoje firmomis, gaminančiomis produkciją su „prekiniu ženklu“, kuri yra plačiai išreklamuota ir pirkėjų priimta. Vaizdžiau tariant, kiekvienas, galvojantis gaminti naują prekę, turi atkreipti dėmesį į tai, kad jam reikės įveikti visuomenės pripratimą prie naujienos. Nauji gamintojai tokių prekių, kaip maistas pusryčiams,kosmetika, taip pat turi skaitytis su sunkumais, patenkant jų produkcijai į rinką. Parduotuvės mieliau prekiauja visuomenei žinomais produktais, kuriuos tikimasi parduoti. Netgi veikiančios firmos gali skatinti mažmeninius prekiautojus nepardavinėti naujų konkurentų produkcijos. Kaip matote, naujokas gali susidurti su visa eile problemų: naujokas negali parduiti, jeigu parduotuvė nepriims produkcijos į prekybą, o parduotuvė nenori priimti, kol nebus įrodyta, kad šią produkciją galima parduoti. Susidaro uždaras ratas. Vienintelė išeitis naują prekę pardavinėti savo parduotuvėse. Tačiau sukurti naują mažmeninės prekybos tinklą yra labai brangu. Taip atsiranda dar vienas barjeras, trukdantis naujai smulkiai firmai patekti į rinką. Teisinius barjerus gali sudaryti ir pati vyriausybė. Nors oligopolija dažnai būna stabilia rinkos struktūra, tačiau to nereikėtų pervertinti. Greitai besikeičiančioje lietuvos ekonomikoje yra begalė išimčių. Vienu atveju kai kurios pramonės šakos tampa mažiau koncentruotos. [9, 246] Kaštai, Kaina (Lt) D 130 G VK H 100 90 300 1000 Kiekis 2pav. Natūrali oligopolija. Tarpinis atvejis; ilgalaikio period VK savo minimum pasiekia, gaminant žymiai didesnį produkcijos kiekį. Kelios stambesnės firmos gali pasiekti minimalius vidutinius kaštus. Tuo tarpu smulkios firmos turės pakankamai aukštus kaštus (žr. G tašką), ir joms bus sudėtinga konkuruoti su stambiomis firmomis. Šaltinis: WONNACOTT, P.; WONNACOTT, R. Microeconomics. LITTERA UNIVERSITATI VYTAUTI MAGNI, 1993. 247 p. Natūralūs barjerai sąlygojami masto ekonomijos: 1) kaina kaina P0 A P1 ATC ATC D Dn Q0 Q1 kiekis kiekis Sena firma Nauja firma 3 pav. Funkcionuojančios oligopolijos grafikas. Kai kaina P0, veikianti firma gauna ekonominį pelną. Jei kaina būtų P2, didesnė už P0, nauja firma galėtų gauti ekonominį pelną, bet oligopolinė kaina lygi P0. Oligopolija trumpu laikotarpiu gali sumažinti kainą iki P1. Nauja firma patiria nuostolius. Sumažėjusi paklausa, kaip įėjimo į rinką barjeras, nes Dn

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!