Odisėjo paveikslas, poetinė interpretacija lietuvių literatūroje

Odisėjo paveikslas poetinė interpretacija lietuvių literatūroje

Antika - Europos kūrybos pamatas. Šiuo laikotarpiu susiformavo literatūros rūšys ir pagrindiniai žanrai. Grožinės literatūros pradininku yra laikomas Homeras, gyvenęs VIII a. pr.Kr. Jo poemos ,,Iliada" ir ,,Odisėja" yra skaitomos ir savaip interpretuojamos ir dabar, XXI amžiuje. Įdomus Odisėjo, pagrindinio herojinės poemos ,,Odisėja" veikėjo, paveikslas kuriamas ir K.Bradūno, XX a. poeto išeivio, ir G.Grajausko kūriniuose.

Lietuvių rašytojas K. Bradūnas eilėraštyje savaip interpretuoja tėvynės ilgesį. ,,Odisėjas buvo nekantrus" akcentuoja pagrindinę Odisėjo vertybę- meilę tėvynei. Interpretuoja Odisėjo paveikslą ir atskleidžia jo didžiausią norą - sugrįžti į gimtinę Itakę. Kaip ir Homero poemoje Odisėja pristato kaip didvyrį, taip ir poetas Kazys Bradūnas kaip Trojos karo didvyrį, kurio pagrindinis noras sugrįžti į savo gimtąją šalį. Kazys Bradūnas eilėraštyje ,,Odisėjas buvo nekantrus" Odisėjo tėvynės ilgesį lygina su savuoju. Antrajame eilėraščio posmo viduryje lyrinis subjektas yra autobiografiškas, poetas, kaip ir lyrinis subjektas, yra toli nuo tėvynės.. Lyrinis subjektas kuria paralelę tarp savęs ir Odisėjo : „Odisėjui dvidešimt metų be tėvynės buvo prakeikimas pakely. Man, tarytum kaliniui grandinės, velkasi jau trisdešimt keli. “ Lyrinis subjektas tapatina save su Odisėjumi- jų istorijos panašios – abu kenčia tėvynės ir artimųjų ilgesį. Lyrinis subjektas save lygina su kaliniu, nes buvimas svetimoje šalyje esant toli nuo tėvynės- kančia: „ Man, tarytum kaliniui grandinės, velkasi jau trisdešimt keli. “ Lyrinis subjektas privalėjo pasitraukti iš gimtinės artėjant antrajai sovietinei okupacijai ir negalėjo sugrįžti į tėvynę Šie eilėraščio žodžiai įtikina, jog ir Odisėjas ir lyrinis subjektas yra be galo tėvynę mylintys vyrai. Lyrinis subjektas pabrėžia, jog Odisėjas dvidešimt metų keliauja namo, atsisako amžino nemirtingumo papuolęs į nimfos Kalipsės karalystę, o lyrinis subjektas jau trisdešimt kelerius kenčia dėl antrosios sovietinės okupacijos. Autorius metafora ir palyginimu perteikia , kad Odisėjas turėjo viltį grįžti namo, o lyrinis subjektas neturi vilties: „Odisėjas buvo nekantrus- ir ilgiau Homeras neištvėrė- Jam atkėlė tėviškėn vartus, kur ištroškęs kraujo atsigėrė“. Apibendrinant galima teigti, jog Kazio Bradūno eilėraštyje: ,,Odisėjas buvo nekantrus" Odisėjas labai ilgisi savo tėvynės ir dėl jos atsisako nemirtingumo, jog Odisėjas vaizduojamas, kaip narsus Trojos karo didvyris išsiilgęs savo tėvynės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!