Nusikaltimų statistinė analizė

Viena labiausiai nagrinėjamų socialinių problemų yra nusikalstamumas. Staigus socialinės, ekonominės ir politinės padeties pasikeitimas Lietuvoje ir visuomenės nepasiruošimas naujiems gyvenimo sąlygoms įtakojo nusikalstamumo padidėjimui. Nusikaltimas – tai socialinis reiškinys. Norint jį apibūdinti naudojami statistiniai duomenys.
• Prognozuoti nusikalstamumo būklės pakitimus.
Nusikalstamumo statistika įskaito ne visus padarytus nusikaltimus, o tik tuos, kurie užregistruoti. Kaip bus įregistruotas nusikaltimas ir ar jis bus įregistruotas priklauso nuo atitinkamų darbuotojų darbo. Be to, žmonės ne visada linkę pranešti apie nusikaltimą, kurio liūdininku ar auka jie buvo. Vis dėlto, disponuojant turimais duomenimis galima gala teisingai nustatyti nusikalstamumo tendencijas.
Darbo tikslas: išanalizuoti nusikalstamumo būklės statistinius duomenis.
• Išnagrinėti bedrus nusikalstamumo statistinius duomenis;
• Išanalizuoti nusikalstamumo būklę Lietuvoje 2000 – 2004 metais;
• Prognozuoti užregistruotų bet ištirtų nusikaltimų skaičių 2005-2008 metais.
Darbo objektas: Lietuvoje užregistruoti bei ištirti nusikaltimai.
Darbo metodai: literatūros analizė, statistinių duomenų analizė,skaičiavimai, grafikai.
1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI
1.1 Nusikalstamumo atatistika
Užregistruotų nusikaltimų skaičius – tai oficialiai užregistruoti visuomenei pavojingi veiksmai, kurie yra numatyti baudžiamąjame kodekse. Nusikaltimas yra užregistruotas kai jis yra įtrauktas į nusikaltimų statistiką.Valstybinė statistinė ataskaita susideda iš:
• Užregistruotų, ištirtų ir neištirtų nusikaltimų ataskaita;
• Ataskaita apie žmones, padariusius nusikaltimą;
• Bendra ataskaita apie nusikaltimus;
Nesvarbu, ar nusikaltimas buvo padarytas vieno žmogaus ar kelių, užregistruojamas jis kaip vienas nusikaltimas. Taip pat registruojamas vienas nuskaltimas, net jei nukentėjusiųjų yra keli žmonės.
Apskaičiuojant nusikalstamumo būklę pagrindinė problema yra ta, kad nėra galimybės tiksliai suskaičiuoti nusikaltimų skaičiaus dėl nusikalstamumo latentiškumo, t.y. dalis nusikaltimų nėra užregistruojami teisėsaugos institucijose. Tai vyksta dėl trijų pagrindinių priežasčių:
• Natūralus latentiškumas egzistuoja nes ne visi nusikaltėliai pakliūna į teisėsaugos institucijų akiratį. Tai gali vykti dėl to, kad nukentėjusieji nesikreipia į teisėsaugos institucijas, nusikaltino liudininkų kartais iš viso nėra, nusikalstamas vykdoma, manant kad veika nėra nusikalstama ir pan.
• Neaiškių įvykių latentiškumas būna tada, kai įvykis neįtraukiamas į apskaitą dėl to, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti ar įvykis atitinka kurio nors nusikaltimo sudėtį, nors pats faktas yra žinomas.
• Dirbtinis latentiškumas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!