Nusikaltimo sudėtis: sąvoka, struktūra, klasifikavimas

Vien pavojingos veikos padarymo nepakanka tam, kad ši veika būtų pripažinta nusikaltimu. Kaip pažymi V. Piesliakas (2004), pavojingos veikos požymių visumą įstatymų leidėjas aprašo, naudodamasis nusikaltimo sudėties modeliu. Taikant šį modelį, nustatoma, ar yra nusikaltimo sudėtis kaltininko veikoje, kitaip sakant, ar asmens poelgyje yra įstatyme numatytų ir uždraustų veikų požymių.
„Nusikaltimo sudėties modelis naudojamas įstatymų leidyboje kriminalizuojant žmogaus poelgius“ (V. Piesliakas, 2004). Įstatymų leidėjas sukurtus tam tikro nusikaltimo požymius aprašo baudžiamajame įstatyme nusikaltimo sudėties pavidalu. Savo ruožtu kriminalistai naudoja aprašytą įstatyme nusikaltimo sudėtį draudžiamųjų veikų įrodinėjimo procese. Pavojinga veika bus pripažinta nusikaltimu, o asmuo, padaręs veiką, bus vadinamas nusikaltėliu tik tuomet, jeigu pavyks nustatyti nusikaltimo sudėtį, kuri laikoma vieninteliu ir esminiu pagrindu asmeniui patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Pagal Lietuvos baudžiamąją teisę negalima žmogaus poelgio vadinti nusikalstamu, o jį padariusio asmens – nusikaltėliu, jeigu veikoje trūksta bent vieno įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties požymio.
Šio darbo tikslas – išaiškinti nusikaltimo sudėtį ir jos svarbą baudžiamojoje teisėje, remiantis įvairių autorių nuomonėmis ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Šio darbo uždaviniai:
1. apibūdinti nusikaltimo sudėties sąvoką,
2. detaliai išnagrinėti nusikaltimo sudėties struktūrą bei
3. apžvelgti nusikaltimo sudėties skirstymą į tipus.
1. NUSIKALTIMO SUDĖTIES SĄVOKA
A. Abramavičius (2001, Baudžiamoji teisė: bendroji dalis) pateikia trumpą šiandieninės „nusikaltimo sudėties“ sąvokos atsiradimo istoriją. Pasak šio autoriaus, nusikaltimo sudėtis XVI ir XVII amžiuje buvo suprantama kaip visi tie pėdsakai, kuriuos išoriniame pasaulyje palieka nusikalstama veikla – lavonas, kraujo pėdsakas, nusikaltimo padarymo įrankiai, priemonės ir pan. Kitaip tariant, tais laikais nusikaltimo sudėtis buvo laikoma visuma esamų požymių, dėka kurių galima buvo įsitikinti, kad iš tikrųjų padarytas nusikaltimas, ir pradėti nusikaltėlio paiešką. Ir tik XVIII a. pabaigoje vokiečių baudžiamosios teisės atstovai „nusikaltimo sudėties“ terminą pradėjo analizuoti siejant ją su materialine baudžiamąja teise.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra nusikaltimo sudėties apibrėžimo. Ši sąvoka yra paminėta BK 2 str., bet jos esmė neatskleidžiama. Teisinėje literatūroje tai pat nėra vieningo „nusikaltimo sudėties“ termino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!