Kiekvieną dieną mes susiduriame su pavojais. Įsivaizduokime, kad važiuodami autobusu, Jūs tapote tokio nusikaltimo liudininku: į troleibusą įšokęs vyras, čiupo pagyvenusios moteriškės rankinuką ir ištraukęs jį iš rankų pabėgo. Nežinodami tokios veikos teisinio pavadinimo, bei tikslaus teisinio vertinimo, o remdamiesi tik gyvenimiška patirtimi, bendra žmogaus elgesio pavojingumo samprata, dauguma padarytų išvadą, kad buvo padarytas nusikaltimas. Vieni pamanys, kad tai vagystė, kiti - kad tai plėšimas, treti – kad tai chuliganizmas. Bet ar ši išvada bus tikra ir teisiškai pagrįsta? Ar šį įvykį galime pavadinti nusikaltimu, o ją padariusį asmenį nusikaltėliu remiantis vien tik išoriniais padarytos veikos požymiais ir vadovaujantis savo teisine sąmone ? Dėja, ne.
Anot V. Piesliako (1996), kad padarytą veiką galėtume pavadinti nusikaltimu, o asmenį nusikaltėliu, nepakanka įvertinti tik išorinę, matomą elgesio pusę. Įvertinti žmogaus elgesį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikaltimo sudėties modelis. Remdamiesi šiuo modeliu, būtina nustatyti nusikaltimo sudėties buvimą veikoje, t.y faktą, kad asmens poelgyje yra visi įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymiai.
Darbo tikslas: išsiaiškinti nusikaltimo sudėties sąvoką, jos svarbą baudžiamojoje teisėje. Išnagrinėti nusikaltimo sudėčių klasifikavimą remiantis kelių autorių nuomonėmis.
3) Apibūdinti nusikaltimo klasifikavimo skirstymus į grupes.
Darbo metodika: mokslinės literatūros analizė.
Pasak A. Abramavičiaus (2001) sąvoka „nusikaltimo sudėtis“ ilgą laiką turėjo tik procesinę reikšmę. XVI ir XVII a. buvo suprantama kaip visi tie pėdsakai, kuriuos išoriniame pasaulyje palieka nusikalstama veika (lavonas, kraujo pėdsakai, nusikaltimo padarymo įrankiai, priemonės ir pan.). Tuo laikotarpiu nusikaltimo sudėtis buvo laikoma tokių požymių visuma, kuriems esant buvo galima įsitikinti, kad iš tikrųjų yra padarytas nusikaltimas ir galima pradėti nusikaltėlio paiešką. Ir tik XVII a. pabaigoje pirmieji, kurie pradėjo analizuoti „nusikaltimo sudėties“ sąvoka siejant ją su materialine baudžiamąja teise buvo vokiečių baudžiamosios teisės mokslų atstovai.
A. Abramavičius (2001) išskiria kelias autorių nuomones apie „nusikaltimo sudėties“ terminą. Vieni autoriai nusikaltimo sudėties sąvoką sieja tik su baudžiamąjame įstatyme numatytais požymiais. Kiti teigia, kad tai ne tik...
Šį darbą sudaro 2537 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!