Nusikalstamos veikos samprata, nusikalstamos veikos padariniai, objektyviųjų požymių nustatymo problematika teismų praktikoje

ĮVADAS

Nusikalstamos veikos yra rūšis iš teisės pažeidimų, baudžiamosios teisės reguliavimo sudėtinė dalis. Nusikalstamos veikos yra pavojingos ir uždraustos Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse (toliau – LR BK). Nusikalstamos veikos dar yra skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, kurie yra įtvirtinti LR BK 11 str. 1 d. ir 12 str., o jų esminis skirtumas yra tas, kad už nusikaltimus yra numatyta laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamuosius nusižengimus yra numatyta bausmė, kuri nėra susijus su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Tam, kad veiką būtų galima pripažinti nusikalstama, būtina remtis į nusikalstamos veikos sudėtį – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą. Nusikalstama veika yra objektyvios tikrovės reiškinys, tai žmogaus poelgis, kuris kelia pavojų visuomenės vertybėms, todėl yra įstatymo uždraustas. Būtent baudžiamojo įstatymo draudimas daro žmogaus poelgį nusikalstamą.

Temos aktualumas.

Darbo problema.

Darbo tikslas.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti nusikalstamos veikos sampratą.

2. Pateikti objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizę.

3. Nustatyti objektyviųjų požymių nustatymo problematiką teismų praktikoje.

Darbo objektas. Nusikalstamos veikos samprata, nusikalstamos veikos padariniai, objektyviųjų požymių nustatymo problematika teismų praktikoje.

Darbo metodai. Mokslinės, teisinės literatūros, teismų praktikos ir kitų informacijos šaltinių analizė, aprašomasis, analitinis, lingvistinis, lyginamasis metodai.

Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro trys dalys: 1. nusikalstamos veikos samprata, 2. objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, 3. objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo problematika teismų praktikoje.

1. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SAMPRATA

Baudžiamoji teisė yra teisės mokslo, kurio dalykas yra nusikaltimas ir bausmė, dalis, valstybės baudžiamosios politikos, numatančios pagrindines kovos su nusikalstamumu kryptis, įgyvendinimo priemonė. Nusikalstamumo problemos yra aktualios visoms valstybėms, nes visos valstybės siekia, kad būtų pažabotas nusikalstamumas, tačiau iškyla klausimas, kaip tai padaryti. Sprendžiant nusikalstamumo problemas, iškyla du uždaviniai, tokie, kaip: kokiu būdu galima pasiekti, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai; kaip elgtis su asmenimis, kurie yra padarę nusikalstamą veiką, ko siekti traukiant juos baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiant bei kaip juos bausti. Būtent šie klausimai yra priskiriami prie valstybės politikos. Vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės uždavinių yra, kad būtų užtikrinamas teisėtumas ir teisėtvarka, užkardytas ir apribotas atskirų visuomenės narių nusikalstamas pasireiškimas. Nusikalstamumo reiškinys yra bendra socialinė problema, o jai spręsti valstybė skiria daug išteklių. Nusikalstamumo kontrolei didžiausią įtaką daro teisinė valstybės politika, o iš teisinių priemonių lemiamą įtaką turi valstybės baudžiamoji politika, nes baudžiamoji politika yra valstybės vidaus politikos dalis. Būtent per baudžiamąja politiką yra įgyvendinamas valstybės požiūris į nusikalstamumo problemą bei jos sprendimo būdus. Kalbant apie baudžiamąją politiką, (Piesliakas, 2006) pirmoje knygoje ,,Lietuvos baudžiamoji teisė“ teigė, kad: ,,Baudžiamoji politika – tai valstybės vykdomos nusikalstamumo kontrolės formos ir metodai siekiant tam tikrų apibrėžtų tikslų“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!