Nuostatų įvertinimas pagal semantinio diferencialo skalę (laboratorinis darbas)

Įvadas

Šeimos, profesinės sėkmės ir asmens laisvės nuostatų tyrimai socialinėje psichologijoje turi ilgą istoriją. Tyrėjai diskutuoja apie tai, kiek patikimai galima prognozuoti elgesį, remiantis žmonių nuostatomis. Kita vertus, yra aišku, kad nuostatų supratimas leidžia atskleisti, kokių skirtingų subjektyvių prasmių tie patys socialinės tikrovės objektai gali turėti skirtingiems asmenims ar grupėms. Daugelis mokslininkų pritaria nuostatai, kad nuostata – tai „palankus arba nepalankus kokio nors objekto ar asmens vertinimas, dažnai pagrįstas įsitikinimais, išreiškiamas jausmais ir elgesio ketinimais“ (Myers, 2008, p. 153). Vienas iš dažnai naudojamų metodų empiriniams nuostatų vertinimams atlikti yra semantinio diferencialo metodas, sukurtas ir pradėtas taikyti Ch. Osgood, G. J. Suci ir P. H. Tannenbaum (1957). Užsienio literatūroje jis dažnai vadinamas Semantinio diferencialo skale (angl. Semantic Differential Scale (SDS)). Šios skalės naudojamos tiek lingvistiniuose, tiek psichologiniuose tyrimuose, norint nustatyti sąvokų konotacijas. Konotacija reiškia savitą šalutinę sąvokos ar kito kalbos vieneto reikšmę. Pavyzdžiui, posakyje „pasipylė minčių lietus“ žodis „lietus“ įgyja specifinę konotaciją. Iš sąvokų konotacijų galima spręsti apie skirtingų subjektų ar grupių požiūrio skirtumus į tuos pačius objektus. Tokie vertinimai taip pat padeda atskleisti, kai skirtingi reiškiniai turi panašią prasmę tam tikram subjektui.

Semantinio diferencialo skalės, naudojamos konkrečiam tyrimui, dažniausiai parengiamos remiantis klasikiniu modeliu, kuriame išskiriami trys pagrindiniai veiksniai, turintys reikšmę sąvokoms / objektams: vertės, jėgos ir veiklos. Šių veiksnių raiškos lygiai fiksuojami naudojant poliarinius būdvardžius. Kiekvienam veiksniui paprastai parenkama po tris būdvardžių poras. Vertės veiksnys vertinamas naudojant tokį rinkinį: geras – blogas, naudingas – žalingas, malonus – atstumiantis. Jėgos veiksniui taikomas šis rinkinys: stiprus – silpnas, sunkus – lengvas, tvirtas – trapus. Veiklos veiksniui apibūdinti naudojami šie būdvardžiai: aktyvus – pasyvus, greitas – lėtas, tingus – darbštus. Iš šių būdvardžių porų sudaromos atskiros skalės, kurios, kartu su kitomis, sudaro tyrime naudojamą skalių komplektą. Skalių skaičius priklauso nuo vertinamų sąvokų skaičiaus.

Darbo tikslas – įvertinti studentų nuostatų dėl šeimos, profesinės sėkmės ir asmens laisvės skirtumus pagal lytį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!