Nuosavybės teisė, teisė į svetimus daiktus

NUOSAVYBĖS TEISĖ, TEISĖ Į SVETIMUS DAIKTUS

Nuosavybės teisė (nuosavybės samprata, nuosavybės teisės rūšys, nuosavybės teisės ribos, elastingumo principas, nuosavybės įgijimas, nuosavybės teisės gynimas

NUOSAVYBĖS SAMPRATA:

• Seniausiu laikotarpiu savininkas - erus - buvo tas, kuris galėjo pasakyti, kad daiktas priklauso jam

• Nuosavybę reiškiantys terminai dominium ir proprietas jurisprudencijos pradėti vartoti vėliau.

• Nuosavybė (dominium, proprietas) – tai visiška juridinės prigimties valdžia daikto atžvilgiu, suteikianti į jį plačiausius įgaliojimus bei prieš bet kurį trečiąjį asmenį ginama daiktiniu ieškiniu.

• Kaip absoliutaus pobūdžio teisė, ji ginta daiktiniais ieškiniais – actiones in rem, pagal kuriuos atsakovas galėjo būti bet kuris nuosavybės teisę pažeidžiantis trečiasis asmuo

• Romėniškoji nuosavybė yra apibūdinama išvardijant svarbiausius savininkui priklausančius įgaliojimus:

  • ius possidendi (teisė valdyti daiktą),

  • ius utendi (teisė naudotis daiktu),

  • Ius abutendi (teisė suvartoti daiktą),

  • ius fruendi (teisė įgyti daikto vaisius)

  • ius disponendi (teisė disponuoti daiktu perleidžiant jį tretiesiems asmenims arba apsunkinant jį ribotomis daiktinėmis teisėmis).

• Pozityvioji ir negatyvioji nuosavybės teisės funkcija

NUOSAVYBĖS TEISĖS RŪŠYS:

• Kviritinė nuosavybė

  • Ją gynė ius civile, priklausė išimtinai Romos piliečiams

  • Nuosavybės objektai galėjo būti res mancipi, į kuriuos nuosavybė būdavusi įgyjama ir perleidžiama formalių civilinės teisės aktų (mancipatio ir in iure cessio) pagrindu, taip pat res nec mancipi, įgyjami ir perleidžiami paprasto perdavimo (traditio) būdu.

  • Kviritinis savininkas naudojosi ius civile teikiamomis absoliutaus pobūdžio procesinės gynybos priemonėmis (daiktiniais ieškiniais) – rei vindicatio ir actio negatoria.

• Bonitarinė/pretorinė nuosavybė

  • Ius civile dėl kiekvieno vergo reikalavo atlikti sudėtingas mancipacijos arba procesinės cesijos procedūras, todėl imama apsiriboti neformaliu daikto įteikimu - traditio.

  • Neformaliai perdavus daiktą įgijėjui, kuris tampa tik faktiniu daikto valdytoju, kviritinės nuosavybės teisė į daiktą ir toliau likdavo perleidėjui.

  • Jei bonitarinis savininkas netekdavo faktinio daikto valdymo, pretorius suteikdavo jam teisinę gynybą (prieš bet kurį trečiąjį asmenį), kuri buvo realizuojama actio Publiciana

  • Kviritinės ir bonitarinės nuosavybės kolizijos atveju bonitariniam savininkui teikta efektyvi jo teisių valdyti daiktą bei juo naudotis gynyba, o kviritinė nuosavybė virto vien nominalia teise be praktinės įgyvendinimo galimybės

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!