NUOSAVYBĖS TEISĖ, TEISĖ Į SVETIMUS DAIKTUS
Nuosavybės teisė (nuosavybės samprata, nuosavybės teisės rūšys, nuosavybės teisės ribos, elastingumo principas, nuosavybės įgijimas, nuosavybės teisės gynimas
NUOSAVYBĖS SAMPRATA:
Seniausiu laikotarpiu savininkas - erus - buvo tas, kuris galėjo pasakyti, kad daiktas priklauso jam
Nuosavybę reiškiantys terminai dominium ir proprietas jurisprudencijos pradėti vartoti vėliau.
Nuosavybė (dominium, proprietas) – tai visiška juridinės prigimties valdžia daikto atžvilgiu, suteikianti į jį plačiausius įgaliojimus bei prieš bet kurį trečiąjį asmenį ginama daiktiniu ieškiniu.
Kaip absoliutaus pobūdžio teisė, ji ginta daiktiniais ieškiniais – actiones in rem, pagal kuriuos atsakovas galėjo būti bet kuris nuosavybės teisę pažeidžiantis trečiasis asmuo
Romėniškoji nuosavybė yra apibūdinama išvardijant svarbiausius savininkui priklausančius įgaliojimus:
ius possidendi (teisė valdyti daiktą),
ius utendi (teisė naudotis daiktu),
Ius abutendi (teisė suvartoti daiktą),
ius fruendi (teisė įgyti daikto vaisius)
ius disponendi (teisė disponuoti daiktu perleidžiant jį tretiesiems asmenims arba apsunkinant jį ribotomis daiktinėmis teisėmis).
Pozityvioji ir negatyvioji nuosavybės teisės funkcija
NUOSAVYBĖS TEISĖS RŪŠYS:
Kviritinė nuosavybė
Ją gynė ius civile, priklausė išimtinai Romos piliečiams
Nuosavybės objektai galėjo būti res mancipi, į kuriuos nuosavybė būdavusi įgyjama ir perleidžiama formalių civilinės teisės aktų (mancipatio ir in iure cessio) pagrindu, taip pat res nec mancipi, įgyjami ir perleidžiami paprasto perdavimo (traditio) būdu.
Kviritinis savininkas naudojosi ius civile teikiamomis absoliutaus pobūdžio procesinės gynybos priemonėmis (daiktiniais ieškiniais) – rei vindicatio ir actio negatoria.
Bonitarinė/pretorinė nuosavybė
Ius civile dėl kiekvieno vergo reikalavo atlikti sudėtingas mancipacijos arba procesinės cesijos procedūras, todėl imama apsiriboti neformaliu daikto įteikimu - traditio.
Neformaliai perdavus daiktą įgijėjui, kuris tampa tik faktiniu daikto valdytoju, kviritinės nuosavybės teisė į daiktą ir toliau likdavo perleidėjui.
Jei bonitarinis savininkas netekdavo faktinio daikto valdymo, pretorius suteikdavo jam teisinę gynybą (prieš bet kurį trečiąjį asmenį), kuri buvo realizuojama actio Publiciana
Kviritinės ir bonitarinės nuosavybės kolizijos atveju bonitariniam savininkui teikta efektyvi jo teisių valdyti daiktą bei juo naudotis gynyba, o kviritinė nuosavybė virto vien nominalia teise be praktinės įgyvendinimo galimybės
Šį darbą sudaro 4000 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!