Nukentėjusiojo atstovas: funkcijos ir paskirtis

1. NUKENTĖJUSYSIS, JO PROCESINIS STATUSAS Asmuo, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos dėl nusikalstamos veikos turi teisę kreiptis į teismą o valstybės pareiga užtikrinti šių teisių įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo viename iš nutarimų nurodoma, kad „susidūrus asmenų skirtingoms teisėms ar skirtingiems interesams galimi įvairūs jų derinio būdai. Vienas svarbiausių pažeistų teisių ar laisvių gynimo būdų yra jų gynimas teisme. <...> teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumą. <...> teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų.“1 Kaip nurodoma Baudžiamojo proceso principų knygoje labiausiai turi būti garantuota teisė į teisminę gynybą, tai nukentėjusiajam ir įtariamajam (kaltinamajam). Lietuvoje mokslinėje literatūroje nukentėjusiuoju pripažįstamas tik fizinis asmuo. Juo gali būti vaikas, nepilnametis, neįgalus asmuo, neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo taip dabar pripažįstami nukentėjusiaisiais ir mirusio fizinio asmens šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Kaip nurodo G. Goda Baudžiamojo proceso teisės vadovėlyje „jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos miršta, jo, kaip nukentėjusiojo, teises paprastai perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 straipsnis) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 straipsnis) šių asmenų tarpusavio susitarimu, suderintu su bylą tiriančiais teisėsaugos pareigūnais. Jei šie asmenys tarpusavyje nesusitaria, paskyrimo atstovu klausimą ikiteisminio tyrimo stadijoje privalo išspręsti prokuroras. Pirmenybę prokuroras turėtų teikti šeimos nariams.“2 Su tokia nuomone sutikčiau, kad pirmenybė turėtų būti suteikta šeimos nariams, nes šeimos narys tai labiau artimesnis žmogus mirusiam nukentėjusiajam. Nors pasitaiko atveju, kai nukentėjusiaisiais pripažįstami ir šeimos nariai, ir artimi giminaičiai. Kad apibūdinti nukentėjusįjį ir jo procesinį statusą reikia pradėti nuo baudžiamojo proceso dalyvių apibūdinimo. Taigi „literatūroje kalbant apie baudžiamajame procese dalyvaujančius asmenis ir institucijas vartojami du terminai: baudžiamojo proceso subjektai ir baudžiamojo proceso dalyviai. Baudžiamojo proceso vadovėlyje publikuotame 2005 m., visi baudžiamojoje procesinėje veikloje dalyvaujantis asmenys ir institucijos vadinamos baudžiamojo proceso subjektais ir išskiriama atskira subjektų grupė – proceso dalyviai.“3 Kitas bendrasis terminas, skirtas įvardyti visus baudžiamojoje procesinėje veikloje dalyvaujančius asmenis – baudžiamojo proceso dalyviai; pastarieji pagal pasirinktus kriterijus dar gali būti skirstomi į įvairias grupes. Taigi, kalbant apie visus baudžiamajame procese dalyvaujančius asmenis ar institucijas iš esmės vartotini du terminai: arba „baudžiamųjų procesinių santykių subjektai“, arba „ baudžiamojo proceso dalyviai“.4 Vadovėlyje Baudžiamojo proceso teisė J. Zajančkauskienė baudžiamojo proceso dalyvius apibrėžia, kaip „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!