Autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos ir jų funkcijos

Atskirti “gera“ nuo “bloga“ kiekvienas mokėmės dar ankstyvoje jaunystėje. Manau kiekvienam tėvai stengėsi išaiškinti, kad svetimo daikto imti negalima, kad reikia atsiklausti, gauti leidimą. Iš tėvų gautas supratimas, o taip pat ir suvokiamos elementarios moralės normos turėtų galutinai suformuoti sažiningą elgesį svetimų vertybių atžvilgiu (tiek materialių, tiek ne materialių vertybių). Tačiau jei tai iš tikrųjų pilnai funkcionuotų, šiandien nieko negirdėtumėme apie autorių teisių pažeidimus ir nebūtų beveik visame pasaulyje susikūrusių asociacijų, ginančių autorių teises. Autorių teisės gina daugelio sričių kūrinius, kaip pavyzdžiui programinė įranga kompiuteriams ar duomenų bazių informacija, tačiau šiame darbe aš stengsiuosi rašyti apibendrintai, o ne apie atskiras sritis.
Autorių teisės saugo kūrėjo kūrybos išraišką. Bet apie viską iš pradžių, apie autorių teises buvo prabilta žymiai vėliau nei pradėta rašyti knygas ar tapyti paveikslus...
Autorių teisės neatsirado kartu su pačiais kūriniais. Senais laikais, kaip pavyzdžiui rašytojas parašydavo knygą, ar dailininkas nutapydavo paveikslą, jį žinoma galėdavo parduoti. Kartu su pardavimo faktu, visos teisės į autorinį kūrinį priklausydavo pirkėjui. Lygiai taip kaip ir paskolinant daiką, sutartam laikotarpiui visos teisės būdavo perduodamos. Naujasis savininkas su meno kūriniais galėjo daryti ką nori, tame tarpe ir kopijuoti, kopijas parduoti, gauti pelną... Ir niekas nekalbėjo apie autorių teisių pažeidimą, netgi priešingai! Menininkui būdavo didžiulė garbė, jei jo kūrinys kopijuojamas. Tai, kad meno ar kultūros išraiškos būdavo kopijuojamos, reiškė didį autoriaus pripažinimą, garsino vardą. Už autorinio darbo kopijavimą autoriui nebuvo mokama, todėl dauguma menininkų greta kūrybos dirbdavo ir kitus darbus, arba ieškodavo rėmėjų, mecenatų ir pan.
Šios, tais laikais natūraliomis laikytos kūrybos sąlygos ir neatlygintinas pakartotinis meno dirbinių panaudojimas, iš esmės pasikeite tik naujaisiais amžiais, prasidėjus industrinei revoliucijai, t.y. išradus masinės gamybos metodus. Ypač didelę reikšmę turėjo knygų spausdinimas. Staiga atsirado galimybė palyginus labai greitai “dauginti“ knygas, kurių vertė aišku nei iš tolo neprilygo originaliam, ranka rašytam vienetiniam kūriniui. Tuomet ir atsirado kalbos apie autorių teises, nes tuščios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!