Nepilnavertiškumo kompleksas

Mes beveik visada lyginame save su kitais dažniausiai sau priskirdami prastesniojo statusą, o tai leidžia stiprėti, pasak A. Adlerio mūsų įgimtam nepilnavertiškumo jausmui, kuris gali virsti nepilnavertiškumo kompleksu.
Nepilnavertiškumo jausmas atsiranda ir egzistuoja nuo pat kūdikio gimimo. Juk kūdikis dar labai ilgą laiką yra visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų rūpesčio, tačiau kartu su gyvybės atsiradimu, kūdikiui užgimsta noras pirmauti. Šis pradinis pirmavimo siekis yra priešingas jo menkavertiškumui, taigi jau tada skatina kūdikį ieškoti šio neigiamų emocijų šaltinio panaikinimo būdų.
Tarp sunkumų, lydinčių vaiko psichikos raidą ir kone visada sąlygojančių labai ribotą jo bendrystės jausmo sklaidą, pirmiausia galime išskirti tuos, kurių priežastis – kultūros trūkumai, pasireiškiantys ekonominėmis šeimos ir vaiko sąlygomis. Kitus sunkumus lemia fizinių organų kliaudos. Vaikas su svarbių organų kliaudomis atsiduria pasaulyje, kuris sukurtas žmonėms su visaverčiais organais, visa vaiką supanti kultūra grindžiama gerai išsivysčiusių organų jėga ir sveikata, todėl toks vaikas negali visiškai patenkinti gyvenimo reikalavimų. Akivaizdu, kad juos nemaloniai veikia ne jiems sukurtas pasaulis. Žinia, gali būti, kad laikui bėgant savaime nusistovės pusiausvyra ir bus išvengta ilgalaikės žalos, jei tik nuolat patiriamas kartėlis dėl šio stygiaus, kurį dažniausiai lydi ir ekonominis skurdas, nepaliks vaiko sieloje nuosėdų, kurios atsilieps vėlesniame gyvenime. Nesunku suprasti, kad tokie vaikai sunkiai paklūsta visuomenės žaidimo taisyklėms, kurios yra laikomos absoliučiomis.
E. Briedienė straipsnyje „Požiūris į sapnus A. Adlerio individualiojoje psichologijoje“ kalba, jog A. Adleris dažnai minimas kaip Z. Froido mokinys, pasekėjas, nors pats save laikė greičiau Z. Froido kritišku bendradarbiu, o vėliau - naujos psichologinės teorijos ir psichoterapinės krypties autoriumi. A. Adleris žavėjosi vyresniojo kolegos atradimais, įžvalgomis, bet turėjo savo požiūrį į žmogaus psichikos reiškinius ir dėsnius. Anot A. Adlerio, psichologinį asmenybės vystymąsi labiau nulemia tikslas (finališkumas), o ne iš asmeninės istorijos atsineštos priežastys.
Viena iš svarbiausių individualiosios psichologijos sąvokų yra - bendrumo jausmas. Kiekvienam žmogui būdingas didesnis ar mažesnis noras priklausyti bendruomenei, jaustis joje vertingu. Gyvendami tarp...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!