Pritaikomoji psichikos esmė

Teiginiai, atskleidžiantys kokią teorinę platformą, neišvengiamai skiriasi pagrįstumo ir konkretumo laipsniu; šalia palyginti griežtų formuluočių, traktuojamų ir suprantamų daugmaž vienodai, visuomet pasitaiko ir tokių, kurių patikslinimas nukreipia į prielaidų, kurios remiasi tik į atskirus pavyzdžius arba intuityvius įsitikinimus, sritį. Suprantama, kad ši intuicinė mokslinių įsitikinimų dalis žymiai prasčiau reflektuojama, ir tai yra pastovus nesusipratimų, nereikalingų ginčų, o kartais apmaudžių nesutarimų šaltinis.
Kiek besinorėtų, kad to nebūtų, santykinė dalis nevienodai suprantamų psichologinių teiginių gana didelė. Tokia padėtis įpareigoja nurodant metodologinius tyrimo pagrindus neapsiriboti paprastu teiginių nurodymu, lyg jie būtų akivaizdūs, o rūpestingiausiai išvardyti visus patikslinančius niuansus.
Motyvacijos reiškinių aiškinimas šioje knygoje remsis teiginiu, pabrėžiančiu, kad psichiniai procesai turi nepaaiškinamą kitos prigimties procesais, autonominę pritaikomąją reikšmę ir yra būtina gyvūnų elgsenos sudėtingoje aplinkoje reguliacijos grandis. Tai reiškia, kad kaip besivystanti gyvybė nebūtų ištobulinusi fiziologinių procesų, kurie sudarė jos pagrindą iki psichikos atsiradimo, tas prisitaikymo prie aplinkos lygis, kurį demonstruoja gyvūnai ir žmogus, būtų neįmanomas, jei kaip biologinės evoliucijos pasekmė nebūtų atsiradusi kokybiškai visai nauja procesų sąveikos sritis, kuri vadinama psichika, ir kuriai būdingos tokios unikalios savybės kaip subjektyvus išgyvenimas, integruotumas (visybiškumas), aistringumas ir kt. Nei neabejotina šio lygmens priklausomybė nuo jį ruošiančių ir įgyvendinančių fiziologinių procesų, nei pastangų paaiškinti jo ontologinę prigimtį, jei sakyti tiesą, beviltiškumas, neturi trukdyti pripažinti tai, kad jis egzistuoja kaip realus faktas, o tai reiškia — ir kaip problema.
Kokios nuomonės egzistuoja apie šį faktą-problemą, kaip jis apibūdintinas? Marksistinė psichologija kaip pagrindinę psichikos savybę iškėlė gebėjimą atvaizduoti aplinką. Šios savybės akcentavimas, nurodantis, kad lyginant su tikrove psichika yra antrinio pobūdžio, pabrėžia materialistinį šios problemos sprendimą. Tačiau gebėjimas atvaizduoti pats savaime yra palyginti pasyvi savybė ir būtų nepateisinamu evoliuciniu įšlaidumu, jei neturėtų savo aktyvios pritaikomosios paskirties — individo elgsenos reguliavimo. Ši antra svarbiausia psichikos savybė, papildanti gebėjimą atspindėti aplinką, skirtina prie minėtų lyg ir savaime aiškių tiesų, patikslinant kurias išaiškėja esminiai nesutarimai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!