Nepilnamečių, tapusių komercinio seksualinio išnaudojimo aukomis, psichosocialinių poreikių analizė

 TURINYS ĮVADAS............................................................................................................................................8 1. PREKYBOS MOTERIMIS IR PROSTITUCIJOS SAMPRATA.................................................9 1.1.Prekybos žmonėmis ir prostitucijos apibrėžimai......................................................................9 1.2. Prekybos moterimis tendencijos ir problematika...................................................................10 1.3. Prekybos moterimis istorija....................................................................................................11 1.4. Vertimosi prostitucija priežastys...........................................................................................12 1.4.1. Išmoktas bejėgiškumas................................................................................................14 1.4.2. Stigma..........................................................................................................................15 1.5. Komercinio seksualinio išnaudojimo aukų reabilitacija........................................................15 1.6. Socialiniai – teisiniai prieštaravimai dėl prostitucijos nelegalumo.......................................15 1.7. Lyčių nelygybė kaip visuomenėje dar nesuvokta problema..................................................16 2. ŽMOGIŠKŲJŲ POREIKIŲ HIERARCHIJA..............................................................................18 2.1. Poreikių apibrėžimas..............................................................................................................18 2.2. Poreikių klasifikacija.............................................................................................................18 3. TYRIMO METODOLOGIJA......................................................................................................22 3.1.Tyrimo metodologinis apibūdinimas.....................................................................................22 3.2. Teorinis tyrimo analizės pagrindimas……………………………………………………...23 4. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ IR INTERPRETACIJA.......................................................24 4.1. Klientė reabilitacinėje programoje.........................................................................................24 4.2. Klienčių fiziologiniai poreikiai..............................................................................................26 4.3. Saugumo poreikiai.................................................................................................................27 4.4. Meilės ir priklausomybės poreikis.........................................................................................30 4.5. Prostitucijos stigma................................................................................................................32 4.6. Poreikių nepatenkinimas ir psichologinis skausmas..............................................................33 IŠVADOS...........................................................................................................................................36 REKOMENDACIJOS........................................................................................................................37 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS......................................................................................38 PRIEDAI PAGRINDINĖS DARBE NAUDOJAMOS SĄVOKOS Poreikis - individo, socialinės grupės, visuomenės būsena, reikmė, kurią suponuoja vidinių ir išorinių veiklos sąlygų neatitikimas, ko nors stoka ar trūkumas, vidinis aktyvumo žadintojas, pirmiausia pasireiškiantis intereso forma (Sociologijos žodynas,1993 p.161). Egzistenciniai poreikiai – tai pagrindiniai (fiziologiniai, saugumo, meilės ir priklausomybės), žmogaus funkcionavimą užtikrinantys poreikiai. Nepatenkinus egzistencinių poreikių negali būti tenkinami saviraiškos ir transcendentiniai poreikiai (Maslow, 1970). Psichosocialiniai poreikiai - tai meilės, saugumo, priklausomybės poreikiai (Maslow, 1970). Prostitucija - lytinis santykiavimas arba kūno pasiūla gašlumui patenkinti už materialinį atlyginimą (Sociologijos žodynas, 1993, p. 184). Prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis yra laikomos moterys, kurios yra, išeina arba yra išėjusios iš prostitucijos tinklo ir yra patyrusios prievartą (apgaulę, pardavimą, psichinį ar fizinį smurtą ir pan.), kurios turi poreikius neatidėliotinai būtinai socialinei, psichologinei, medicininei arba teisinei pagalbai (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.93). Stigma – etiketė, kuri nurodo pastebėtus žmogaus veiksmus ar bruožus, atskiriančius tą žmogų nuo kitų (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.55). Prekyba žmonėmis reiškia asmenų verbavimą, pervežimą, perdavimą, slėpimą ar priėmimą naudojant gąsdinimus, jėga ar kitas prievartos formas, apgaulę, sukčiavimą, piktnaudžiavimą valdžia ar pasinaudojant kito asmens pažeidžiamumu (Tarptautinė Migracijos Organizacija ir kt., 2004, p. 20-21). Suteneris, sąvadautojas – kaip prostitutės išlaikomas vyriškis (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras,VĮ”Vaiko namas”, 2005, p.176). Marginalumas – santykiai pastovių socialinių reiškinių, kurie atsiranda pašlijus norminėms vertybinėms sistemoms, kai jas paveikia tarpkultūriniai kontaktai, socialiniai ir technologiniai poslinkiai ir kt. faktoriai , charakteristika (Sociologijos žodynas, 1993, p.123). Psichologinis skausmas –tai sąmonę užvaldęs skausmas, sielvartą arba gėda. Šio skausmo esmė yra - psichologinė - perdėtai išgyvenama gėda, kaltė, baimė, nerimas, vienišumas, baimė pasenti ar mirti kančiose (Shneidman E.S. 2002, p.23). ĮVADAS Nepaisant lokalių ir globalių žmogaus gerovę gerinančių pasiekimų, pasaulyje vis dar nemaža žmonijos istorijos eigoje suformuotoms gėrio ir grožio vertybėms priešingų reiškinių. Tie reiškiniai nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose yra apibrėžiami kaip neigiami, prieštaraujantys žmogaus gerovės siekiams, iškreipiantys bei žalojantys visuomeninių struktūrų ir atskirų individų raidą. Žmonių išnaudojimas ir smurtas, prekyba ginklais ir karai, narkomanija, alkoholizmas ir priklausomybė nuo kvaišalų, prostitucija ir prekyba žmonėmis – šie ir kiti reiškiniai traktuojami kaip neigiami, prieštaraujantys žmogaus gerovės principams ir todėl persekiojami demokratijos bei teisėsaugos institutų (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.4). Prekyba moterimis siekiant jas įstumti į prostitucijos tinklus ir veiklą tapo globaline problema. Globalizacija sudarė prielaidas ne tik inovacijų ir pažangių technologijų, demokratinių vertybių sklaidai visame pasaulyje, tačiau ir organizuotam nusikalstamumui plisti. Seksualinis moterų išnaudojimas siekiant pasipelnymo tikslų tapo viena iš labiausiai paplitusių organizuoto nusikalstamumo sričių. Auga prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos aukų skaičius. Paskutiniai 2003 m. JAV valstybės pateikti duomenys skelbia, kad vidutiniškai 800 - 900 tūkst. žmonių visame pasaulyje yra parduodama kiekvienais metais. Jeigu skaičiuotume ne tik aukas, parduodamas į užsienį, bet ir aukas, parduodamas šalies viduje, šis skaičius išaugtų iki 4 milijonų žmonių per metus, skelbia Jungtinių Tautų organizacija (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.4). Deja, Lietuva taip pat tapo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos tinklo dalimi. Lietuva tarptautiniuose dokumentuose, konferencijose minima kaip aukų kilmės šalis. Tai reiškia, kad vis daugiau moterų iš Lietuvos tampa prekiautojų žmonėmis taikiniu, veikia organizuotos nusikaltėlių grupuotės, kuriuos įtraukia jaunas moteris į prostituciją, išveža jas išnaudotojiškam darbui į užsienį. (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.4). Nuo 2004 metų ypač padaugėjo prekybos žmonėmis atvejų į Europos Sąjungos šalis. Šiuo metu prostitucijoje išnaudojamų moterų amžius smarkiai pajaunėjo, amžiaus vidurkis 15-25 metų. Pasitaiko nemažai atvejų, kai į prostituciją įtraukiamos mergaitės jaunesnės nei 15 metų. Todėl ši problema yra aktuali ir mokyklų socialiniams pedagogams. Svarbu, kad pedagogai būtų gerai informuoti apie problemas, susijusias su prostitucija ir prekyba žmonėmis, tam, kad galėtų vykdyti prevencinę veiklą mokyklose bei galėtų suteikti efektyvią pagalbą nepilnametėms merginoms tapusioms prostitucijos ar prekybos moterimis aukomis. Darbo tikslas - išsiaiškinti prostitucijos ir prekybos žmonėmis sampratą, žmogiškųjų ir psichosocialinių poreikių reikšmę komercinio seksualinio išnaudojimo aukoms. Darbo objektas: nepilnamečių, tapusių prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis, psichosocialiniai poreikiai. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti literatūros analizę siekiant atskleisti ir išsiaiškinti svarbiausius psichosocialinius prostitucijos aspektus, aukos sampratą ir priežastis. 2. Išanalizuoti žmogiškųjų poreikių klasifikaciją. 3. Ištirti komercinio seksualinio išnaudojimo aukų psichosocialinius poreikius. 4. Išsiaiškinti priežastis, trukdančias patenkinti aukų poreikius. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Sociologinis empirinis tyrimas: pusiau standartizuotas interviu. Tyrimo klausimas: Kokie yra nepilnamečių merginų, tapusių prostitucijos ir prekybos moterimis aukomis, psichosocialiniai poreikiai bei jų patenkinimo galimybės? 1. PREKYBOS MOTERIMIS IR PROSTITUCIJOS SAMPRATA 1.1. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos apibrėžimai Prekybos moterimis ir prostitucijos srityje skiriami du minimo reiškinio apibrėžimo tipai. Vieni tiek prostituciją, tiek prekybą moterimis įvardina kaip seksualinį išnaudojimą, tačiau prekyba moterimis laikoma žiauriausia tokio išnaudojimo forma. Šios nuomonės šalininkai teigia, kad moterys pasirenka prostituciją ne savo noru, o todėl, kad visuomeninės struktūros, socializacija ir darbo rinka apribojo jų galimybę rinktis. Dėl šios priežasties prostitucijos negalima skirstyti į priverstinę ir laisvanorišką, nes tai ignoruotų faktą, kad moters pasirinkimo alternatyvos buvo apribotos. Kitaip tariant, vyrai, pirkdami ir naudodamiesi moterų seksualinėmis paslaugomis, naudojasi moterų pažeidžiamumu (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.4). Ruškus J. (2004) teigia, kad kiti akcentuoja prekybos žmonėmis smurtą ir prievartą, tačiau prostitucijoje neįžvelgia nieko išnaudotojiško. Nesistengiant išsiaiškinti, ar moteris savo noru užsiima prostitucija, dėmesys kreipiamas į tai, kad žmogaus teisės nebūtų pažeistos, kai moteris užsiima prostitucija. Tai reiškia, kad užsiimanti prostitucija moteris turi turėti laisvę judėti ir dirbti, prieš ją negali būti taikoma prievarta. Prostitucijos atveju suteneris nebūtinai prievarta laiko moteris, kad jos aptarnautų klientus. Jis gali sudaryti abiems naudingus finansinius sandėrius, moteris teikianti seksualines paslaugas, kartais gali išreikšti savo valią ir mintis. Tačiau dažniausiai tai yra tariamos laisvės iliuzija – jei norės pasitraukti iš šio verslo, greičiausiai jai bus daromos įvairios kliūtys: grasinama jai ir jos artimiesiems, bus prašoma sumokėti neįtikėtinai didelė pinigų suma, į savo vietą atvesti naują merginą ir t.t. (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras, VĮ”Vaiko namas”, 2005, p.47). Prekybos žmonėmis atveju parduota moteris jau yra skolinga ir paprastai negali atsisakyti seksualinių paslaugų, kurias ji priversta teikti. Prekybos žmonėmis sąvoka apibrėžia platesnius socialinius reiškinius: tai žmogaus pardavimas, jo kūno dalių pardavimas ir pan. Prostitucijos negalima apibūdinti vien kaip sekso paslaugos. Bet ji yra privaloma sudėtinė paslaugos dalis. Greta seksualinių paslaugų moteris dar neretai teikia tokias paslaugas kaip masažas, pokalbis, šokiai, striptizas, dainavimas, taip pat nepadorūs juokeliai ir pan. (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras, VĮ”Vaiko namas”, 2005, p.47). Terminas „prekyba žmonėmis“ (angliškas atitikmuo „trafficking in human beings“), Lietuvoje vartojamas dar palyginti neseniai, todėl neretai ši sąvoka suprantama gana siaurai ir supaprastintai. Labiausiai paplitęs ir dažniausiai naudojamas prekybos žmonėmis apibrėžimas yra suformuluotas Jungtinių Tautų Organizacijos, 2000 metų specialiame Protokole dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja. Prekyba žmonėmis apibrėžiama minėto protokolo (Protocol to prevent, suppress and punish traffincking in person, especially women and children, suplementing the United Nations vanvention against organized crime, 2000) 3 straipsnyje: “Prekyba žmonėmis reiškia asmenų verbavimą, pervežimą, perdavimą, slėpimą ar priėmimą naudojant gąsdinimus, jėga ar kitas prievartos formas, apgaulę, sukčiavimą, piktnaudžiavimą valdžia ar pasinaudojant kito asmens pažeidžiamumu arba duodant ar gaunant mokestį ar kitokią naudą siekiant gauti sutikimą asmens, kurio įtakoje yra kitas asmuo, pastarojo išnaudojimo tikslais. Išnaudojimas apima prostituciją ar kitokį seksualinį išnaudojimą, prievartinį darbą ar paslaugas, vergiją ar į vergiją panašią veiklą arba organų pašalinimą“ (Tarptautinė Migracijos Organizacija ir kt ., 2004, p.20-21). Apibendrinant galima būtų teigti, jog yra išskinami du požiūriai į prostituciją: vienas jų teigia, kad prostitucija ir prekyba moterimis yra seksualinis išnaudojimas, ir prekyba moterimis laikoma žiauriausia tokio išnaudojimo forma. Kitos teorijos šalininkai neįžvelgia prostitucijoje nieko išnaudotojiško ir visas dėmesys kreipiamas į tai, kad moters teisės nebūtų pažeistos, kai ji užsiima prostitucija, nebandant gilintis į priežastis privertusias pasirinkti šią veiklą. 1.2. Prekybos moterimis tendencijos ir problematika Prekybos moterimis problema Lietuvoje pradėta kelti nuo 1995 metų, kai Vidaus reikalų ministerija (VRM) pradėjo gauti duomenų apie nelegaliai užsienyje dirbančias Lietuvos pilietes, o spaudoje pasirodė pirmieji aukų pasakojimai. Tuomet Lietuvos visuomeninės organizacijos ir Dingusių žmonių šeimų paramos centras iniciavo naujo įstatymo priėmimą – už prekybą žmonėmis numatyta bausti pagal Baudžiamojo kodekso 131 (3) straipsnį „Prekyba žmonėmis“, priimtą 1998 metų liepos 2 dieną. Kaip teigia D. Marcinkevičienė ir kt. yra dvi prekybos moterimis tendencijos: ,,moters pardavimas – pirkimas į užsienio šalis bei moters pardavimas – pirkimas Lietuvoje“ (D. Marcinkevičienė ir kt., 2003). Tarptautinė migracijos organizacija ir kt. (2004) išskiria tris pagrindinės prekybos moterimis kryptis: gatvės prostitucija; moterys, dirbančios prostitutėmis agentūrose ir moterų „eksportas“ į kitas šalis. Vidaus reikalų ministerija apie prekybą žmonėmis Lietuvoje teigia, kad prekyba žmonėmis mūsų šalyje daugiausia orientuota į seksualinį išnaudojimą, prostitucijos verslą (http://sos.vrm.lt/mod_richtext.php?pid=2).            Vidaus reikalų ministerija atlikusi Lietuvoje iškeltų baudžiamųjų bylų dėl prekybos žmonėmis analizę teigia, kad dauguma iš šių įvykių buvo susiję su moterų išvežimu ar pasikėsinimu išvežti į užsienio valstybes seksualiai išnaudoti ar įdarbinti prostitutėmis. Šiuo metu moterys eksportuojamos į Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Daniją, Norvegiją, Olandiją, Angliją, Prancūziją, Šveicariją, Belgiją, Graikiją, Čekiją, Lenkiją ir kitas valstybes. Intensyvus merginų gabenimas į Lenkiją aiškinamas tuo, kad šalis yra tapusi savitu moterų tranzito punktu (http://sos.vrm.lt/mod_richtext.php?pid=2). Taip pat vidaus reikalų ministerija internete pateikia duomenis, jog Lietuva nepriklauso šalims, kuriose išaiškinama daug prekybos vaikais atvejų. Tarp prekybos vaikais atvejų nebuvo nustatyta, kad nukentėję būtų mažamečiai (asmenys iki 14 metų). Visais atvejais tai buvo nepilnametės merginos nuo 14-17 metų, kurios priverčiamos užsiimti prostitucija ar įtraukiamos į ją (http://sos.vrm.lt/mod_richtext.php?pid=2). Iki šiol yra nepastebima kitų prekybos vaikais formų: nenustatyta vaikų pardavimo priverstiniam darbui, prekybos organais, seksualinio išnaudojimo pedofilinei pornografijai, pardavimo kitoms šeimoms atvejų. Tačiau, prekyba vaikais gali pasižymėti labai dideliu latentiškumu, bent ir dėl to, kad vaikai turi mažiau sugebėjimų ir galimybių kreiptis į policiją, visuomenines organizacijas ir panašiai ((http://sos.vrm.lt/mod_richtext.php?pid=2). Tarptautinė Migracijos Organizacija ir kt. autoriai (2004) teigia, jog Lietuvoje prekybos moterimis mastai yra didžiausi tarp Baltijos valstybių. Nors tikrasis dirbti prostitutėmis išgabentų moterų skaičius nežinomas, ekspertai sutaria, jog nuo 1990 metų parduotų į užsienio viešnamius merginų skaičius didėja. Remiantis Interpolo Lietuvos skyriaus duomenimis, nėra abejonių, kad prekyba moterimis, susijusi su organizuotu nusikalstamumu, auga. Interpolo duomenimis per metus iš Lietuvos į sekso industriją parduodama iki 1500 merginų (Tarptautinė Migracijos Organizacija ir kt., 2004, p. 27). Apibendrinant minėtų šaltinių duomenis galima teigti, kad prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje patys didžiausi tarp Baltijos šalių. Prekyba žmonėmis mūsų šalyje yra orientuota į seksualinį išnaudojimą. Iki šiol Lietuvoje dar nebuvo nustatyta atvejų, kai buvo bandoma parduoti mažamečius vaikus. 1.3. Prekybos moterimis istorija Leliūgienė teigia, jog vienas seniausių prekybos moterimis socialinio fenomeno reiškinių buvo jau Solono laikais (tarp 640 ir 635 – apie 559 m. pr. Kr.) Jis į istoriją įėjo kaip pirmasis žymus viešųjų namų organizatorius - pirko moteris ir siūlė jas “bendram naudojimui”. (I. Leliugienė, 2003, p.202-207). Romos imperijos laikais jau pradėjo plisti prostitucija, panaši į dabartinę prekybą moterimis seksualiniais tikslais. Prostitutės dažniausiai būdavo iš užkariautų kraštų prievarta atgabentos moterys (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras,VĮ”Vaiko namas”, 2005, p. 48). Prostitucija ypač išplito XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje (pavyzdžiui, Berlyne tuo metu buvo apie 60 tūkst. prostitučių, Paryžiuje – apie 60 - 80 tūkst., Londone - apie 80 tūkst.) (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras,VĮ”Vaiko namas”, 2005, p. 48). Tarptautinė Migracijos Organizacija ir kt. autoriai (2005) teigia, kad jau nuo XX amžiaus pradžios stiprėjo moterų judėjimai, kurie siekė iš viso uždrausti prostituciją, nes tai buvo laikoma viena vergovės ir moterų diskriminavimo rūšių. 1870 metais įsikūrė pirmosios abolicionistų organizacijos, kurių pagrindinis tikslas buvo panaikinti legalų prostitučių išnaudojimą, prostituciją jos vertino kaip tam tikrą moterų vergovės formą. Organizacijos atstovai pastebėjo, kad prostitucijos verslas išnaudoja moteris, jas žaloja. Nepilnametės merginos ir moterys tampa verslo, į kur neretai būna trauktos prievarta, aukomis. Ir dabartinės kovos su prekyba žmonėmis nuostatai neretai sutampa su XX amžiaus abolicionistų idėjomis. 1.4. Vertimosi prostitucija priežastys Pagrindinės priežastys, kodėl merginos lengvai tampa seksualinio išnaudojimo aukomis: šeima, kurioje užaugo, nesėkminga savarankiško ar šeimyninio gyvenimo patirtis, netikrumas dėl ateities. Tarptautinė Migracijos Organizacija ir kt. (2005) kaip pagrindinę priežastį išskiria – merginų traumuojančią vaikystės ir gyvenimo patirtį bei norą pagerinti dažnai labai prastas gyvenimo sąlygas. Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. autoriai (2004) teigia, kad aukomis dažniausiai tampa tos merginos, kurios patyrė emocinį ir fizinį smurtą augdamos šeimoje arba internatinio tipo mokykloje, kurios augo socialiai izoliuotos, pedagoginio apleistumo sąlygomis. Tarptautinė migracijos organizacija atlikusi tyrimą išskyrė sekančias lengvinančias įtraukimo į prostituciją priežastis: vaikystėje patirta seksualinė arba fizinė prievarta, didelė aukų dalis yra kilusios iš išsiskyrusių šeimų arba patyrę artimo žmogaus netektį, vienas arba abu iš tėvų buvo priklausomi nuo alkoholio. (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras,VĮ”Vaiko namas”, 2005, p. 50 -51). Jeigu šeimyninę ir auklėjamąją aplinkas lydi nuolatinis nepriteklius, skurdi ekonominė dabartis ir ekonomiškai neperspektyvi ateitis, merginos socializacija tampa iškreipta. Nuolatinė neigiama vaikystės ekonominė, emocinė, santykių ir auklėjamoji patirtis neleidžia susiformuoti būtinoms darbo, šeimos vertybėms, įgyti bendruosius gebėjimus, leidžiančius atsispirti neigiamai aplinkinių įtakai, priimti sprendimus, spręsti konfliktus, stresines situacijas, esant būtinybei kreiptis paramos ir pan. Iškreiptos socializacijos merginos lengviau leidžiasi paveikiamos/šantažuojamos prekeivių žmonėmis. Pakliuvusios į prostitucijos tinklą ir veiklą, dėl nuolatinės prievartos jos nebepajėgia pasipriešinti sąvadautojams, susiformuoja vadinamasis konformistinis elgesys, kai „moterys tampa nuolankios ir paklusnios, kad tik išvengtų smurto. Pasikartojančios traumos ir baimė verčia auką niekuo nepasitikėti. Realybė, kurioje ji gyvena, yra sutrikdyta, auka abejoja tiek kitais, tiek pati savimi. Todėl jai labai sunku priimti esminius sprendimus ir nutraukti besitęsiantį išnaudojimą ir smurtą, ieškoti pagalbos ir grįžti namo arba pakeisti gyvenimo būdą“ (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.54-55). TMO atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad prostitučių gyvenimą galima būtų iliustruoti tokiais toliau pateikiamais faktais: • 57 proc. parsidavinėjančių moterų vaikystėje yra patyrusios seksualinę prievartą (dažnai minėjo, kad patyrė vidutiniškai 3 asmenų seksualinę prievartą); • 49 proc. moterų buvo tėvų ar globėjų žiauriai sumuštos, kad buvo likusios žaizdos ar kitos matomos fizinės traumos; • 82 proc. kūnu prekiaujančių merginų besiversdamos prostitucija buvo sumuštos, 55 proc. patyrė fizinį savo klientų smurtą; • 75 proc. turi problemų dėl narkotikų vartojimo, 27 proc. priklausomos nuo alkoholio. (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras, VĮ”Vaiko namas”, 2005, p.50). Kiti faktai išryškėją tyrimo metu: • 60 proc. moterų ar merginų kilusios iš išsiskyrusių šeimų, 56 proc. moterų susidūrė su artimo žmogaus netektimi. • 58 proc. moterų vienas arba abu jų tėvai buvo priklausomi nuo alkoholio. • Už seksualines paslaugas merginos pinigus gaudavo jau būdamos 15-18 metų amžiaus. Vidutiniškai beveik 75 proc. prostitučių sekso paslaugas pradėjo teikti, būdamos nepilnametės. • 40 proc. moterų tėvai taip pat yra vartoję narkotikus. • 42 proc. moterų galvojo ar bandė nusižudyti. (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras,VĮ”Vaiko namas”, 2005, p. 50 -51). Tai tik dalis duomenų apie prostitucija besiverčiančių moterų gyvenimą. Remiantis šiais ir kitais faktais, galima sakyti, kad tik visai menka dalis moterų užsiima šia veikla savo laisvu sutikimu. Jeigu ne prekiautojas žmonėmis ją privertė pasukti šiuo keliu, tai gyvenimo aplinkybės privertė pasirinkti tokį kelią prieš savo valią. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad dauguma jų į sekso industriją įsitraukė dar būdamos nepilnametės, o bet koks komercinis seksualinis nepilnamečių išnaudojimas yra seksualinė prievarta ir nusikaltimas (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras,VĮ”Vaiko namas”, 2005, p.51). Tarptautinė Migracijos Organizacija ir kt. knygoje rašoma: „...auka yra auka. Kaltas yra tas, kuris panaudojo smurtą prieš kitą žmogų. ...Ar moteris sutinka dirbti nelegaliai svetimoje šalyje, ar ne – vis tiek ji yra nusikaltimo auka. ... Moteris iš pat pradžių gali suprasti, kad jai teks dirbti prostitucijos versle, bet ji nežinojo, kad bus parduota, kad negalės kontroliuoti savo darbo, gaus mažiau nei ketvirtį uždirbtų pinigų arba iš viso jų negaus, dirbs ir gyvens vergiškomis sąlygomis ir bus visiškai priklausoma nuo sąvadautojo“ (Tarptautinė Migracijos Organizacija ir kt., 2004, p.60). Apibendrinant galima būtų teigti, komercinio seksualinio išnaudojimo auka yra laikoma bet kuri moteris, kuri buvo parduota, net jei moteris žinojo, kad teks dirbti prostitucijos versle. Pagrindinės priežastys, kodėl merginos imasi prostitucijos yra bloga ekonominė padėtis, abu arba vienas iš tėvų vartojo alkoholį ir mergaitė augo amoralioje aplinkoje, vaikystėje patirta seksualinė arba fizinė prievarta. Dauguma merginų į prostituciją įsitraukė dar būdamos nepilnametės, merginą į prostituciją įtraukia prekiautojas žmonėmis arba gyvenimo aplinkybės ja priverčia pasirinki šią veiklą. 1.4.1. Išmoktas bejėgiškumas Svarbi prostitucijos aukų savybė yra vadinamasis “išmoktas bejėgiškumas“. Šia teorija galima paaiškinti daugeliui sunkiai suvokiamą reiškinį, kodėl moteris susitaiko su smurto situacija ir nesistengia iš jos ištrūkti. Išmokto bejėgiškumo teorija teigia, kad jei mergina tapusi prostitucijos auka, niekaip negali kontroliuoti situacijos pasekmių, ji praranda motyvaciją stengtis ją kontroliuoti. Ji būna išsigandusi ir/ar prislėgta, jai sunku suvokti, įsisąmoninti, kaip ji gali paveikti įvykių eigą ir pasekmes. (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.54-55). Kadangi moteris, nuolat kontroliuojama brutaliais metodais, psichologiškai traumuojama, turi neigiamą emocinę patirtį iš vaikystės (patyrę emocinį ir fizinį smurtą), tikėtina, kad dėl visko, kas jai atsitiko, ji kaltina save - vadinasi, įvykių priežastis priskiria sau, savo asmenybės silpnumui, savo kvailumui, naivumui ir panašiai. Ji prisiima sau visą kaltę dėl patiriamo smurto. Tokiu būdu jos padėtis tampa beviltiška. Jai sunku atrasti motyvacijos išeiti, ji nesugeba išmokti, suprasti, kaip ji pati gali tą situaciją pakeisti. Išmoktas bejėgiškumas baigiasi labai žemu savęs vertinimu ir pasitekėjimu savimi. Ji patiki tuo, ką sako jai skriaudėjas: “Tu esi nieko verta“, “Tu nieko nesugebėsi padaryti pati“ (Tarptautinė Migracijos organizacija/Socialinių tyrimų institutas 2004, p.67). Aukos žemas savęs vertinimas, emocijos atbukusios ir patirdama nuolatinę prievartą, ji pradeda manyti, kad nėra kitų būdų ir jokių alternatyvų išspręsti susidariusią situaciją. Įvykių pasekmių ji negali kontroliuoti kaip prievartautojų dirgiklį, smurtą ir prievartą - kaip kliūtį problemai įveikti. Kiekvienas bandymas to išvengti reiškia vis mažesnes situacijos kontrolės galimybes. (Tarptautinė Migracijos organizacija/Socialinių tyrimų institutas 2004, p.67-68). Apibendrinant galima būtų daryti išvadą, kad išmoktas bejėgiškumas trukdo merginai, tapusiai komercinio seksualinio išnaudojimo auka, ieškoti susidariusios situacijos sprendimo galimybių. Žemas savo asmenybės vertinimas, nepasitikėjimas savo jėgomis trukdo nukentėjusiajai surasti motyvaciją keisti situaciją. 1.4.2. Stigma Neigiamas savęs vertinimas, aplinkinių smerkiamas požiūris į moteris, kurioms teko dirbti prostitutėmis, dažnai trukdo joms keisti gyvenimo būdą, save, savo nuostatas ir sėkmingai integruotis į visuomenę. Nėra paslaptis, kad visuomenėje „prostitutės“ etiketė yra vertinama neigiamai. Asmens paženklinimas paveikia ne tik patį paženklintąjį, kuris pradeda vengti visuomenės, pykti ant jos, jausti gėdą ir kaltę, bet paveikia ir pačią visuomenę, kuri praktiškai nebegali adekvačiai reaguoti į paženklintąją ,,prostitute“, ją priimti į savo socialinį ratą. Moterys, kurioms tenka dirbti prostitutėmis, yra vienos iš labiausiai stigmatizuojamų visuomenės grupių. Stigma - etiketė, kuri nurodo pastebėtus žmogaus veiksmus ar bruožus, atskiriančius tą žmogų nuo kitų. Tokiu atveju dažnai nepaisoma visų kitų asmens savybių ir sutapatina jį su “nukrypusiu nuo normos” žmogumi. Visuomenė linkusi ignoruoti, atstumti ar neigiamai vertinti stigmatizuotų grupių narius, nes bendravimas su jais kelia nerimą, baimę, įtampą. Dažnai iš stigmatizuotų žmonių tikimasi tam tikro elgesio, sudarant sąlygas tiems žmonėms pasielgti taip, kaip ir tikimasi iš jų. Stigmatizacijos procesas taip paveikia asmenybę, kad žmogus pats pradeda save ignoruoti, smerkti teisti (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus Universitetas, 2005, p.110). 1.5. Komercinio seksualinio išnaudojimo aukų reabilitacija Auka dažnai mažai turi vidinės ir išorinės motyvacijos pagalbai, dar vadinamai reabilitacija. Kitaip tariant, čia keliamas pagalbos aukai, arba kaip dabar vadinama, reabilitacijos prasmingumas („vardan ko reabilitacija?”, „ko aš galiu tikėtis?”). Pagalbos, arba, kaip dabar vadinama, reabilitacijos prasmės klausimas yra aktualus, jei kalbama apie aukos motyvacijas reabilitacijos atžvilgiu. Kiek suteikiami pagalbos aukai būdai, priemonės tampa subjektyviai prasmingos pačiai aukai? Kita priežastis, sunkinanti paslaugų teikėjo ir gavėjo ryšį yra ta, kad reabilitacija numato sunkų, daug pačios aukos pastangų ir laiko reikalaujantį kelią, tuo tarpu pačiai aukai prostitucija gali būti suprantama kaip lengvesnis kelias (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.55). 1.6. Socialiniai – teisiniai prieštaravimai dėl prostitucijos nelegalumo Lietuvoje prostitucija yra nelegali veikla baudžiama pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius. Tai sukuria nevienareikšmę socialinę situaciją. Moterys, užsiimančios prostitucija, yra kriminalizuojamos, kitaip tariant, jos yra baudžiamos dėl nelegalios veiklos. Tuo pačiu, dėl nelegalios ir dar daugiau, stigmatizuotos, veiklos jos yra marginalizuojamos, t. y. atsiduria už normalios visuomenės ribų. Asmenų, įtrauktų į prostituciją, kriminalizavimas visų pirma paliečia teisėsaugos, policijos atstovus, kurie, prižiūrėdami įstatymų vykdymą, atlieka baudžiamąją funkciją. Prostitucijos fenomeno kriminalizavimas įveda aiškią takoskyrą tarp prekybos žmonėmis bei užsiėmimo prostitucija teisinio tyrimo ir moterų reabilitacijos bei reintegracijos sistemos. Tuo tarpu realybė yra ta, kad iš tiesų teisėtvarkos ir reabilitacijos sritys persidengia: socialinis darbas vyksta tuo pačiu metu, kai vyksta ikiteisminis tyrimas arba teismas dėl prekybos žmonėmis. Kartais policijos darbuotojai atlieka reabilitacijai priešingą funkciją. Prostitucijos nelegalumas sukuria policininkų baudžiamąjį požiūrį į prostitucijos reiškinį bei į savo ar ne savo noru į prostituciją įtrauktus asmenis. Žinant policijos siekius humanizuoti policijos institutą, baudžiamasis elgesys su prostitucijos aukomis sukuria policijos vaidmens prieštaringumą. Socialinės sistemos požiūriu, ši situacija sukuria taip pat prieštaringą ir neapibrėžtą realybę. Socialinė sistema pagal savo prigimtį ir misiją turi įsiterpti į žmonių krizines situacijas ir padėti jiems grįžti į normalų gyvenimą. Reabilitacijos ir reintegracijos eigą pasunkina prostitucijos nelegalumo pastiprintas neigiamas visuomenės nusistatymas į prostitucijos reiškinį. (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.30-31). Švedija – yra pirmoji šalis pasaulyje, kuri į prostitutę pradėjo žvelgti kaip į nukentėjusią įvairių aplinkybių auką. Todėl prieš keletą metų buvo priimtas įstatymas, kad už prostitucijos paslaugų pirkimą yra baudžiamas klientas, o ne moteris. Įstatymas atsirado neveltui – jeigu atsakomybė verčiama merginai, įtrauktai į prostituciją, apie jos reabilitaciją negalima net kabėti. Atvirkščiai, mergina ar moteris įgyja neigiamą socialinę etiketę, kuri dar ilgą laiką daro jai papildomą neigiamą žalą, atgraso nuo pagalbos ieškojimo (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras,VĮ”Vaiko namas”, 2005, p. 47). Šis įstatymas – pagrindinis žingsnis panaikinant prostituciją bei prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais. 1.7. Lyčių nelygybė kaip visuomenėje dar nesuvokta problema Prostitucijos aukų reintegracija priklauso ir nuo to, kaip visuomenėje suvokiami, konstruojami lyčių tarpusavio santykiai, darbo pasidalijimas pagal lytis. Lietuvoje stebimas nepakankamas lyčių lygybės klausimo integravimas į ugdymo turinį, lyčių socializacija yra orientuojama į tradicinius vyrų ir moterų vaidmenų pasiskirstymus, kai berniukai ir vyrai yra vis dar orientuojami į jėgos, karjeros ir ekonominio aktyvumo modelį, o mergaitės ir moterys – į ekonominio profesinio pasyvumo modelį. Dėl tokių diskriminuojančių stereotipų ir nuostatų, vyrai laiko moteris vartojimo objektu, o dėl išugdyto ekonominio bejėgiškumo ir psichologinio pažeidžiamumo moteris tampa auka. Tokios, moteris diskriminuojančios, nuostatos „persikelia“ ir į prostitucijos aukų reintegracijos sistemos dalyvius (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt. 2004, p.30). 2. ŽMOGIŠKŲJŲ POREIKIŲ HIERARCHIJA 2.1. Poreikių apibrėžimas Pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis yra poreikiai, kurie verčia žmogų imtis aktyvios veiklos siekiant juos patenkinti. Esant nepatenkintam poreikiui, žmogus išgyvena emocinę įtampą, nepatogumą, trūkumą. Įtampa sukelia organizmo pusiausvyros pažeidimą. Kuo didesnis pažeidimas, tuo didesnis noras sumažinti įtampą. Šis atsiradęs noras skatina žmogų veikti. Paprastai išmokstama įtampą mažinti mažiausiai energijos reikalaujančiais būdais atsižvelgiant į egzistuojančias socialines normas ir vertybes, į turimus to poreikio tenkinimo įgūdžius. Tačiau ilgainiui žmogus pradeda atsisakyti jam įprastų poreikių tenkinimo būdų ir ieško naujų elgesio modelių (Allport, 1955). 2.2. Poreikių klasifikacija Poreikiai klasifikuojami remiantis įvairiais kriterijais, jie gali būti skirstomi į: 1. fiziologinius ir kultūrinius; 2. fiziologinius, psichologinius ir socialinius; 3. fiziologinius, psichosocialinius ir egzistencinius (Myers, 2000 p.403). A. Maslow poreikius suskirstė į egzistencinius ir būties poreikius. Fiziologinės reikmės, sauga, meilė, prestižas laikomi egzistenciniais poreikiais, kurie teoriškai turi ribas – gali būti pilnai patenkinti. Tuo tarpu būties poreikiai - žmogaus begalinis ieškojimas, siekimas, pažinimas – niekada negali būti patenkinti iki galo. A. Maslow teigia, kad kol nepatenkinami egzistenciniai poreikiai, tol negali būti tenkinami dvasiniai poreikiai (transcendentiniai ir saviraiškos). Vadinamoji A. Maslow poreikių hierarchija (žiūrėti 1 pav.), vaizduojama piramidės principu. Kuo aukštesnis hierarchinės pakopos poreikis, tuo jis svarbesnis žmogui kaip asmenybei (Maslow, 1970). Literatūros šaltiniuose teigiama, kad egzistenciniai poreikiai – tai pagrindiniai fiziologiniai, saugumo, meilės ir priklausomybės, žmogaus funkcionavimą užtikrinantys poreikiai. Šie poreikiai turi ribas, tai yra, gali būti pilnai patenkinti. Nepatenkinus egzistencinių poreikių negali būti tenkinami saviraiškos, transcendentiniai poreikiai (Maslow, 1970). Ruškus J. ir kt. (2004) teigia, kad nepilnamečių merginų, tapusių komercinio išnaudojimo aukomis, fiziologinių poreikių patenkinimas neišsprendžia ir nesumažina aukų problemų, nes pati prostitucija palieka didelę traumą merginos asmenybei ir giliai ją sužeidžia. Aukoms dažnai būdingi ne tik lengvi psichosomatiniai sutrikimai, bet giliais psichinės veiklos sutrikimais virtęs nuolatinis potrauminis stresas. Kita problema, neretai lydinti giliai psichiškai pažeistą auką, yra priklausomybė nuo kvaišalų. 1 pav. A. Maslow poreikių hierarchijos piramidė Patenkinant saugumo poreikį žmogui svarbu išvengti skausmo, fizinės žalos, fizinio ir psichologinio nesaugumo. Esant nepatenkintam saugumo poreikiui asmuo nuolatos jaučia baimę, nerimą, vidinę įtampą (Maslow, 1970). Saugumo poreikis yra labai svarbus merginoms, kurios dirbo prostitutėmis, ypač jeigu mergina pabėgo iš prostitucijos firmos, tada jai gresia realus pavojus sveikatai ir gyvybei iš sutenerių pusės, nes dažnai suteneriai ieško pabėgusių merginų, o suradę jas nubaudžia mušdami, fiziškai išsekindami, skirdami pinigines baudas ir verčia vėl užsiminėti prostitucija. Esant nepatenkintiems fiziologiniams ir saugumo poreikiams, meilės ir priklausomybės poreikis gali būti stipriai išreikštas. Tai dažnai būna priežastis to, jog merginos, dirbusios prostitutėmis, ima ieškoti atsitiktinių pažinčių ir taip vėl gali patekti į prekybos žmonėmis tinklą. Su meilės ir priklausomybės poreikiu glaudžiai susijęs ir bendravimo poreikis. Nepatenkinant šio poreikio, žmogus jaučiasi izoliuotas, niekam nereikalingas. Žinojimas, jog esi kažkam svarbus ir reikalingas, kažkieno mylimas ir priimamas, suteikia ramumo ir saugumo jausmą (Tarptautinė Migracijos Organizacija ir kt., 2004, p.174). Bent iš dalies patenkinus meilės ir priklausomybės poreikius, atsiranda poreikis būti pripažintam darbe, šeimoje, visuomenėje, žmogus nori būti gerbiamas kitų. Aukščiausi žmogaus poreikiai yra saviraiškos porekiai - tai poreikis įgyvendinti savo unikalias galimybes. Jie vystosi tobulėjant žmogaus asmenybei, didėjant jo gyvenimo patirčiai. Anot A. Maslow (1970) žmonės, kurie yra pasiekę aukščiausią savęs realizavimo poreikių tenkinimo lygį išsiskiria tokiais asmenybės bruožais: realistiškesniu požiūriu į pasaulį, aukštesniu savęs ir kitų akceptavimo lygiu, didesniu spontaniškumu ir geresniu savęs pažinimu, didesne autonomija ir atsparumu išorinėms įtakoms, nuoširdesniu džiaugsmo reiškimu ir įvairesnėmis emocinėmis reakcijomis, didesniu visuomeninu aktyvumu, gilesniais ir kupinais meilės tarpusavio santykiais. Informacijos šaltinių išvados Išanalizavus įvairių autorių darbus, priėjau šias išvadas: 1. Seksualinis moterų išnaudojimas siekiant pasipelnymo tikslų tapo viena iš labiausiai paplitusių organizuoto nusikalstamumo sričių. Oficialių šaltinių teigimu, kasmet pasaulyje parduodama 800 - 900 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų. Lietuvoje socialinių problemų kontekste prekyba moterimis išsiskiria kaip viena sudėtingiausių ir mažiausiai pažintų. 2. Pagrindinės priežastys, kodėl merginos lengvai tampa seksualinio išnaudojimo aukomis: šeima, kurioje užaugo, nesėkminga savarankiško ar šeimyninio gyvenimo patirtis, netikrumas dėl ateities. Pagrindinis potencialios aukos bruožas – traumuojanti vaikystės ir gyvenimo patirtis bei noras pagerinti dažnai labai prastas gyvenimo sąlygas. 3. Tik visai menka dalis moterų užsiima šia veikla savo laisvu sutikimu. Jeigu ne prekiautojas žmonėmis ją privertė pasukti šiuo keliu, tai gyvenimo aplinkybės privertė pasirinkti tokį kelią prieš savo valią. Dauguma jų į sekso industriją įsitraukė dar būdamos nepilnametės, o bet koks komercinis seksualinis nepilnamečių išnaudojimas yra seksualinė prievarta ir nusikaltimas. 4. Išmokto bejėgiškumo teorija teigia, kad mergina tapusi prostitucijos auka, niekaip negali kontroliuoti situacijos pasekmių, ji praranda motyvaciją stengtis ją kontroliuoti - tai paaiškina daugeliui sunkiai suvokiama reiškinį, kodėl moteris susitaiko su smurto situacija ir nesistengia iš jos ištrūkti. 5. Moterys, kurioms tenka dirbti prostitutėmis, yra vienos iš labiausiai stigmatizuojamų visuomenės grupių. Visuomenė linkusi ignoruoti, atstumti ar neigiamai vertinti stigmatizuotų grupių narius, nes bendravimas su jais kelia nerimą, baimę, įtampą. Stigmatizacijos procesas taip paveikia asmenybę, kad žmogus pats pradeda save ignoruoti, smerkti teisti. 6. Lietuvoje prostitucija yra nelegali, baudžiama pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius. Prostitucijos kriminalizavimas įveda aiškią takoskyrą tarp prekybos žmonėmis bei užsiėmimo prostitucija teisinio tyrimo ir moterų reabilitacijos bei reintegracijos sistemos. 7. Pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis yra psichosocialiniai poreikiai, kurie verčia žmogų imtis aktyvios veiklos siekiant juos patenkinti. Esant nepatenkintam poreikiui, žmogus išgyvena emocinę įtampą, nepatogumą, trūkumą. 3. TYRIMO METODOLOGIJA Tyrimo tikslas - ištirti Lietuvos Caritas projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ nepilnamečių klienčių psichosocialinius poreikius bei jų patenkinimo galimybes. Tyrimo objektas: nepilnamečių, tapusių komercinio seksualinio išnaudojimo aukomis, psichosocialiniai poreikiai. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti klienčių, dalyvaujančių Lietuvos Caritas projekte, psichosocialinius poreikius. 2. Išsiaiškinti poreikius paskatinusius merginas kreiptis pagalbos. 3. Išsiaiškinti klienčių poreikių tenkinimo galimybes. 4. Išsiaiškinti priežastis, trukdančias patenkinti klienčių poreikius. Tyrimo metodika: pusiau stuktūrizuotas interviu. Tyrimo klausimas: Kokie yra nepilnamečių merginų, tapusių prostitucijos ir prekybos moterimis aukomis, psichosocialiniai poreikiai bei jų patenkinimo galimybės? 3.1.Tyrimo metodologinis apibūdinimas Pasirinktas tyrimo tipas. Nepilnamečių merginų, tapusių prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis, psichosocialiniams poreikiams ištirti buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Kokybinė tyrimo metodika pasirinkta todėl, kad ji leidžia nagrinėti klausimą platesniu aspektu, gauti įvairiapusę informaciją, praplėsti tyrimo problemą, išsiaiškinti unikalius faktus ir juos demonstruoti bei galima pateikti interpretacinį jų paaiškinimą (Kardelis K. 2002, p.273). Atranka. Atliekant tyrimą buvo apklaustos Lietuvos Caritas reabilitacinės programos “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ nepilnametės klientės, dalyvavusios programoje tyrimo metu. Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas buvo atliekamas 2006 metais, vasario - spalio mėnesiais, Marijampolės mieste. Tyrime dalyvavo nedidelė tiriamųjų grupė. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti respondenčių konfidencialumą, tikslus tyrimo laikas negali būti nurodomas, priešingu atveju iškiltų galimybė identifikuoti klientes. Tyrimo organizavimas ir eiga. Tyrimo metu buvo apklaustos aštuonios respondentės tapusios komercinio seksualinio išnaudojimo aukomis. Apklausa buvo atliekama naudojant pusiau struktūrizuotą interviu. Respondentės apklaustos Lietuvos Caritas patalpose ir respondenčių namuose. Respondentės buvo apklaustos žodžiu, interviu užrašant raštu. Tiriamosios grupės apibūdinimas. Tyrime dalyvavo aštuonios respondentės, kurių amžius 15-17 metų. Visos apklaustos respondentės buvo komercinio seksualinio išnaudojimo aukos. Trys merginos gyveno globos namuose, penkios kartu su tėvais ar kitais artimaisiais. Visos respondentės tyrimo metu mokėsi pagrindinėse mokyklose. Viena iš respondenčių tyrimo metu laukėsi vaikelio. Siekiant užtikrinti respondenčių konfidencialumą, apkaustų merginų vardai tekste buvo pakeisti. 3.2. Teorinis tyrimo analizės pagrindimas Siekdama atskleisti ir išanalizuoti nepilnamečių tapusių prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis psichosocialinius poreikius bei jų tenkinimo galimybes, naudosiuos sistemų teorija. Šios teorijos autoriai teigia, kad žmonės gyvena ryšių arba vadinamųjų „sistemų“ tinkluose. Kiekviena sistema turi dvi pagrindines savybes: pirma, sistema – tai organizuotu būdu sujungtų dalių arba komponentų rinkinys; ir antra, sistemos dalys viena kitą veikia: vienos kitimas gali paspartinti kitos pokytį. Žmonės egzistuoja sistemų viduje (pavyzdžiui šeimos, socialinėje, švietimo, politinėje) ir juos glaudžiai sieja ryšių tinklai (C. Sutton, 1999, p.13). Autorė pateikia mintį, kad į žmogaus prigimtį galima pažvelgti iš skirtingų perspektyvų ir kad siekiant suprasti žmones, būtų idealu pažvelgti į juos iš vadinamosios holistinės perspektyvos. Holistinė perspektyva leidžia kiekvieną žmogų suvokti kaip visumą, aprėpti jo fizinį kūną, žmogiškąją patirtį, mokymąsi ir vystimąsi, kūrybiškumą, asmeninį potencialą ir t.t. (C. Sutton, 1999 p.14-15). Žmonės yra susiję vieni su kitais, nes tik jie gali patenkinti pačias didžiausias mūsų reikmes. Tačiau žmonės labai skirtingi. Todėl susidaro kebli padėtis: žmonės yra kartu ir artimai susiję vieni su kitais ir labai individualūs (C. Sutton, 1999 p.15). Pasirinktas sisteminis požiūris leis išanalizuoti prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų situaciją struktūriniu aspektu, t.y. leis aukų problemas traktuoti kaip didesnių mezo – ir makro sistemų dalį, kurios gali padėti ar trukdyti pokyčiams. Leis pamatyti kaip merginas įtakoja aplinka, kurioje jos gyvena, atskleis silpnąsias ir stipriąsias komercinio seksualinio išnaudojimo aukos puses, ir kartu leis pamatyti kiek prostitucijos ir prekybos žmonėmis reiškinys turi įtakos makro sistemoms, šiuo atveju visuomenei ir kaip tos sistemos sąveikauja tarpusavyje. Suteneriai, sąvadautojai - mažesnę dalį – merginas, nukentėjusias nuo komercinio seksualinio išnaudojimo, veikia žymiai labiau, nei aukos savo išnaudotoją. Todėl mikro sistemai, merginoms, labai sunku pasipriešinti, didesnei ir stipresnei, mezo sistemos įtakai – tai yra sąvadautojų išnaudojimui. 4.TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ IR INTERPRETACIJA 4.1. Klientė reabilitacinėje programoje Rašant šį darbą ir atliekant tyrimą supratau, kad svarbu aprašyti priežastis, dėl kurių komercinio seksualinio išnaudojimo aukos nutaria ieškoti pagalbos. Mergina, kuri buvo laikoma pas sutenerį ir nuolat patirdavo smurtą, tam, kad išgyventų susidariusioje situacijoje prisitaiko prie jos, nes galimi nauji pokyčiai merginas labiau gąsdina, nei gyvenimas žiaurioje aplinkoje. Mergina tarsi patenka į uždarą ratą – ji norėtų keisti aplinkybes, tačiau baimės jausmas stipresnis už norą keisti situaciją. Tik situacijai tapus nebepakenčiamai, mergina būna priversta pabėgti. (Tarptautinė Migracijos Organizacija, Vilniaus biuras,VĮ”Vaiko namas”, 2005 p. 114). Pabėgusi iš sąvadautojų ji patiria nesaugumo jausmą ir naują stresą, kas suardo nuolatinę įtemptą merginos būseną ir kartu sutrikdo jau normaliu tapusį aukos funkcionavimą, pasimetimą situacijoje sukelia nors ir žiaurios, bet gerai pažįstamos aplinkos palikimas. Tai patvirtina tyrime dalyvavusių respondenčių liudijimai: Mane surado policininkas ir perdavė šitai programai....(Danguolė). Buvau pasimetus ir išsigandus, nežinojau, kur man eiti ir ką daryti, gerai, kad toks vyras patarė kreiptis policiją (Rita). Tokia situacija buvo, kad būčiau lauke nakvojus, priedo dar buvau sumušta

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!