Rašiniai

Neoromantizmas ir autoriai

9.4   (2 atsiliepimai)
Neoromantizmas ir autoriai 1 puslapis
Neoromantizmas ir autoriai 2 puslapis
Neoromantizmas ir autoriai 3 puslapis
Neoromantizmas ir autoriai 4 puslapis
Neoromantizmas ir autoriai 5 puslapis
Neoromantizmas ir autoriai 6 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Neoromantizmas Ši literatūros kryptis Lietuvoje siejama su XX a. pradžia, kai buvo gajos romantizmo idėjos ir vyravo realistinis aprašymas, atsirado impresionizmo ir simbolizmo apraiškų. Neoromantizmas dažnai įvardijamas kaip romantizmo tąsa ir modernizmo pradžia. Visa tai buvo susiję su problemiškesniu, modernesniu požiūriu į kūrybą, tautiškumo idėjų sklaida, idealizmu, jaučiamu ilgesiu dėl to, kas nepasiekiama. Neoromantizmas siekia apimti tai, kas nematoma (žmogaus vidinius išgyvenimus, pasąmonės pasaulį, troškimus), nepasiekiama (visatos tolius), neišsprendžiama (svarstoma tikėjimo problema). Anot neoromantikų, kūryba, ypač poezija, yra įkvėpta ne mokslo, o Dievo. Žymiausi lietuviai neoromantikai: Juozapas Albinas Herbačiauskas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Šatrijos Ragana, Vaižgantas, Vincas Krėvė, Salomėja Nėris, Jonas Aistis, Bernardas Brazdžionis, Antanas Miškinis. “Sename dvare”. Vaikų ir tėvų santykių grožis (konteksto) Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos (1877–1930) biografija. Iš Žemaitijos bajorų kilusią moterį vaikystėje namuose mokė samdyti mokytojai. Nuo vaikystės M. Pečkauskaitę traukė krikščioniškos tiesos, skaitymas, muzika ir jodinėjimas. Povilo Višinskio paskatinta moteris mokėsi nebuitinės lietuvių kalbos, rašė lietuviškai laiškus. Rašytoja Varšuvoje lankė bitininkystės kursus, mirus tėvui, praradusi namus M. Pečkauskaitė dvaruose dirbo mokytoja, Šveicarijoje studijavo vokiečių ir prancūzų kalbas, klausėsi filosofijos, pedagogikos, teologijos ir kitų paskaitų, pažino Europos kultūrą. Vėliau Vilniuje rašytoja įsteigė knygyną, Marijampolėje mergaičių progimnazijoje mokė merginas lietuvių kalbos, jas auklėjo. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, moteris išvyko į Žemaitiją, kur Židikuose kūrė, mokė vaikus ir rūpinosi labdaringa veikla. Kūryba. Pasirinkusi Šatrijos Raganos slapyvardį pagal Šatrijos kalną ir su juo susijusius padavimus apie raganas, rašytoja iš pradžių kūrė realistiškesnius vaizdelius socialinėmis temomis, vėliau daug dėmesio skyrė vaikų literatūrai, kurią veikė biografiniai motyvai, katalikybės ir pedagogikos idėjos, romantinė pasaulėjauta, studijų metų patirtis – pažintis su neoromantizmo, impresionizmo ir simbolizmo kryptimis. Gyvendama Židikuose Šatrijos Ragana sukūrė apysaką „Sename dvare, apsakymą „Irkos tragedija“ ir kitų kūrinėlių. Apysaka „Sename dvare“. Šį kūrinį iš kitų to meto kūrinių išskiria lyrinis Šatrijos Raganos kalbėjimo būdas, rašymas pirmuoju asmeniu, dienoraščių forma, praeities ir dabarties gretinimas, psichologinių, pedagoginių, katalikiškų ir kitų idėjų vaizdavimas. Apysaka pradedama epigrafu, Johano Volfgango Gėtės žodžiais („Visa, kas praeina, / Simbolis tėra“), reiškiančiais filosofinę mintį apie laikinumą ir amžinumą. Ši tema plėtojama ir kūrinyje, kai mamatė su vaikais kalba apie gyvenimą ir mirtį arba kai suaugusi Irutė kalba apie gyvenimo laikinumą ir dvasinių ryšių tarp šeimos narių amžinumą. Įdomus aspektas, kad apie kūrinyje vaizduojamą dvaro gyvenimą kalba dvi pasakotojos: suaugusi Irutė kalba apie savo dabartį ir prisimena save praeityje, kai buvo maža mergaitė (veiksmo laikas), ir mamatė, kurios intymi pozicija aprašyta dienoraščio forma. Vyro ir žmonos santykiai. Apysakos pagrindą sudaro vaizduojamos šeimos (vyro Liudviko, žmonos Marijos ir trijų vaikų: Irutės, Nikos ir Jonelio) gyvenimas bei santykis su dvaro aplinka, giminėmis. Mamatė yra religinga, jausminga, meniškos prigimties moteris, ji jaučia be galo stiprų ryšį su gamta, rūpinasi vaikų gerove ir auklėjimu, atlieka žmonos pareigas, tačiau jai svetima dvaro ponios pozicija. Dvaro reikalais ir buitimi rūpinasi Liudvikas. Dėl skirtingos pasaulėžiūros vyro ir žmonos santykiuose jaučiamas atšalimas: „Ar aš kalta, Liudvikai, kad nesvajojame dviese!“, „Ne už ūkininko tau reikėjo ištekėti...“ Be to, nesuprasta vyro, mamatė jaučia simpatiją Jonavičiui, su kuriuo kartu muzikuoja, bet neužmiršta motinos ir žmonos pareigų. Tėvų ir vaikų santykiai. Apysakoje aprašytas pagarba pagrįstas tėvų ir vaikų santykis. Liudvikas rūpinasi dvaro reikalais, nepamiršta vaikų, stengiasi juos tinkamai auklėti. Tėvo požiūriu, auklėjimas yra susijęs ir su bausmėmis, tačiau vaikai jaučia begalinę meilę tėveliui, nors jo žodžius įsimena (atvejis, kai Irutė pabučiavo gražią Domeikienę, nors tėvelis sakė, kad nepadoru bučiuoti darbininkus). Vaikai daug laisviau elgiasi su mama, nes moteris neskirsto žmonių pagal socialinį sluoksnį, tačiau kritikuoja smulkiuosius bajorus per Paulinos vestuves dėl įvairių pretenzijų, požiūrio į lietuvių ir lenkų kalbas. Mamatė stengiasi ugdyti vaikų kūrybiškumą, pasaulio pažinimą, žmoniškumą ir kitas gerąsias savybes, kuriomis turi išsiskirti žmogus. Ypač stiprus mamatės ryšys su Irute, svarbūs jų pokalbiai apie gyvenimą ir mirtį, gamtą, tėvynę, Dievą, menus bei dorybę. Mamatė neša lauknešėlį ir vedasi vaikus pas bobutę, kuri moka daug pasakų, vežasi į tėviškę Kalnėnuose, kur gyvena tetos, dėdė ir „bočelis“, į Paulinos vestuves ir kitas vietas, kur vaikams gera ir smagu. Ypač svarbu mamatei ugdyti vaikų vaizduotę, todėl ji pati seka pasakas, pavyzdžiui, apie Parsifalį, kuris atrado Šventąjį Gralį, vaikai klauso bobutės pasakų, Levanardos pasakojimų, klausia apie ilgesingą muziką, sėdi kartu ir džiaugiasi vieni kitais: „Kokia laimė sėdėti pas židinį su mamate, prisiglaudus prie jos brangių kelių! Tegu sau lytus teška už langų, tegu vėjas liūdnai dejuoja – mums čia šilta ir miela kaip kregždelėms lizdelyje, kur neužpučia vėjas ir neužlieja lytus.“ Galiausiai svarbus akcentas vaizduojamas kūrinio pabaigoje, kur aštuonerių metų Irutę teta Karusia nori vežtis į miestą mokyti. Tėvelis pasiūlymu džiaugėsi, o mamatė iš visų jėgų kovojo ir teigė, kad svetima aplinka ir žmonės „iškreips mūsų vaiko sielą“. Vaikai su mamate jaučiasi saugūs, suaugusi Irutė atskleidžia, koks svarbus dukters ir mamos santykis: „Tikiu: vėl kada nors paglostys mano veidą / rankelės tavo švelnios, kvapios kaip tos rožės, / ir tavo liūdnos akys man šypterės laimingai.“ Meilė yra stipriausia, kas gali sieti vaikus ir tėvus. J. Biliūnas – lyrinės prozos pradininkas Jonas Biliūnas (1879–1907) – XX a. pradžios rašytojas, realizmo atstovas. Nuo vaikystės tėvai jį auklėjo pagal krikščionišką pasaulėjautą, tikėjosi, kad bus kunigas. Nepaklusęs tėvų valiai, be to, jiems anksti mirus, J. Biliūnas pragyveno iš privačių pamokų ir baigė Liepojos gimnaziją, kurioje subūrė slaptą lietuvių moksleivių lavinimosi (lietuvių kultūros puoselėjimo) draugiją, tapo socialdemokratinio judėjimo atstovu. Vėliau iš Dorpato (dabar Tartu) universiteto, kuriame mokėsi medicinos, būsimas rašytojas dėl revoliucinės veiklos buvo pašalintas. Susipažinęs su būsimąja žmona Julija Janulaityte, J. Biliūnas rašė straipsnius, kūrė eilėraščius, vertėsi iš privačių pamokų. Vakarų Europos (Leipcigo ir Ciuricho) universitetuose J. Biliūnas studijavo literatūrą, sukūrė pirmąsias noveles. Lietuvoje ir Lenkijoje gydydamasis džiovą, rašytojas atsiribojo nuo daugelio darbų, bet įtemptai kūrė ir išleido pirmąsias knygeles. Maži honorarai, skolos ir alinanti liga sekino rašytoją, kuriuo rūpinosi žmona. Likus kelioms savaitėms iki mirties, J. Biliūnas laiške teigė, kad „brangiausias ir švenčiausias daiktas žmogui yra Tikėjimas. Jisai tik žmogų nuramina ir laimingą padaro“. Liga ir mirtis nutraukė vaisingiausią J. Biliūno kūrybinį laikotarpį. Aptaręs realizmui būdingus bruožus, J. Biliūnas atsisakė šiai meno krypčiai būdingo moralizavimo, išsamių aprašymų ir orientavosi į žmogaus moralės, filosofijos bei psichologijos analizę. Lakonišku aprašymu rašytojas koncentravosi į autobiografišką, subjektyvų (kalbama pirmuoju asmeniu) pasakojimą, kuriame perteikiami intymesni išgyvenimai. Kūrinių veikėjas yra pasakotojas, o ne iš šalies įvykius stebintis asmuo. Be to, J. Biliūnas vadinamas lyrinio pasakojimo lietuvių literatūroje pradininku. Gilinimasis į žmogaus intymius išgyvenimus, psichologines būsenas pasakojimą padaro įtaigų ir nestatišką. Moralo nebuvimas leidžia kiekvienam skaitytojui apmąstyti įvykius, pagal savo moralės principus įvertinti susiklosčiusią situaciją ir padaryti išvadas. Skriaudos, sąžinės, atjautos temos J. Biliūno kūryboje Jonas Biliūnas modernizavo realistinį pasakojimą. Kurdamas tekstą, rašytojas neatsiriboja nuo socialinių, moralinių, humanistinių ir krikščioniškų idėjų. J. Biliūno vaizduojamas žmogus nėra laisvas, bet geba priimti moralius, atsakingus sprendimus. Novelių veikėjai dažniau patys patiria skriaudą (novelės „Lazda“ veikėjas tėvas, novelės „Ubagas“ veikėjas Petras Sabaliūnas, apysakos veikėja Juozapota), nors kartais ją padaro kitiems (novelės „Kliudžiau“ veikėjas vaikas, novelės „Brisiaus galas“ veikėjas šeimininkas), tačiau ne neteisybė, o jos išgyvenimas yra pasakojimo pagrindas. Novelėje „Kliudžiau“ vaizduojama skriauda, padaryta vargšei katytei, skatina vaiko, vėliau ir suaugusio žmogaus kančią („Tai buvo vienatinis mano gyvenime šovinys. Bet laimingas: aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje...“). Be to, Jokūbas etiniu požiūriu patiria panašių išgyvenimų dėl jaunystėje įvykusios istorijos (novelė „Vagis“): nenorėdamas patirti skriaudos, saugodamas mėgstamą kumelį ir savo gyvybę, pagrindinis veikėjas nužudo vagį, išveža ir išmeta jį „paravėn“. Dėl žmogžudystės, įvykdytos ginant turtą ir saugant savo gyvybę, veikėjas gailisi visą gyvenimą: „O vienok ir dabar dažnai dažnai tas pats kirminas mano širdį griaužia. Ir nežinau dar, ką pasakys man už tą Visagalis...“ Kaltė dėl nužudymo ir negalėjimo prisipažinti teisėsaugai virsta nuolatine sąžinės – vidinės žmogaus teisėjos – graužatimi. Jokūbas pasirinkimo neturi, jis baudžia save moraliai ir kaip krikščionis, o skaitytojui leidžiama pasirinkti, ar smerkti Jokūbą dėl žmogžudystės, ar pateisinti jo poelgį, nes tai buvo savigyna. Humanistinis požiūris svarbus vertinant moralinius aspektus (kaltę, skriaudą), anot J. Biliūno, „kriterijus visiems mano darbams – sąžinė“. Kaltę žmogus gali išgyventi ir nenusikaltęs. Novelės „Ubagas“ pasakotojas, grįžęs į brolio namus, sutinka senelį, kurį anksčiau gerai pažinojo. Pasakotojas jaučia kaltę, kad tik duonos rieke gali padėti Petrui Sabaliūnui, kadaise vaikus medaus koriais vaišindavusiam. Beje, svarbesnis moralinis veiksnys – kaltės jutimas už netinkamą vaikų elgesį su tėvais: „Jaučiau, kad dalį amžinos vaikų kaltės ir aš savyje nešioju.“ Pasakotojas prisiima kaltę už P. Sabaliūno sūnų, kuris išvarė tėvą iš namų, atsiprašo senolio, kuriam nedaug kuo gali padėti, ir būdamas jautrus įrodo, kad nėra moraliai degradavęs. Toks yra ir tėvas (novelė „Lazda“), kuris po baudžiavos panaikinimo priima dvaro prievaizdą Dumbraucką gyventi savo namuose. Po skriaudėjo išsikraustymo tėvas neleidžia vaikams deginti dovanotos obelinės lazdos, kuria kitados Dumbrauckas smarkiai sumušė tėvą. Pateisinęs buvusio prievaizdo elgesį, tėvas pagarbos moko savo vaikus: „

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 2776 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
6 psl., (2776 ž.)
Darbo duomenys
  • Lietuvių kalbos rašinys
  • 6 psl., (2776 ž.)
  • Word failas 69 KB
  • Lygis: Mokyklinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį rašinį

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Egzistencializmas ir autoriai (B. Krivickas, A. Škėma. B. Sruoga ir S. Nėris )

Egzistencializmas ir autoriai (B. Krivickas, A. Škėma. B. Sruoga ir S. Nėris ) Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

Juozas Tumas-Vaižgantas (modernizmas, neoromantizmas XIX a. II pusė - XX a. I pusė)

Juozas Tumas-Vaižgantas (modernizmas, neoromantizmas XIX a. II pusė - XX a. I pusė) Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

Neoromantizmo autoriai ir jų kūriniai

Neoromantizmo autoriai ir jų kūriniai Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

Neoromantizmas (XIX a. pab. – XX a. pr.)

Neoromantizmas (XIX a. pab. – XX a. pr.) Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

XX a. autoriai, jų kūriniai ir citatos

XX a. autoriai, jų kūriniai ir citatos Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

Neoromantizmas, romantizmas ir simbolizmas literatūroje

Neoromantizmas, romantizmas ir simbolizmas literatūroje Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

Programiniai privalomi ir privalomi kontekstiniai autoriai (III ir IV klasei).

Programiniai privalomi ir privalomi kontekstiniai autoriai (III ir IV klasei). Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

Neoromantizmas (XIX a. pab. – XX a. pr.)

Neoromantizmas (XIX a. pab. – XX a. pr.) Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

Jonas Aistis (XX a. pr. – XX a. pab. neoromantizmas, egzodo autorius)

Jonas Aistis (XX a. pr. – XX a. pab. neoromantizmas, egzodo autorius) Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

Autoriai ir jų kūrybos aprašymai

Autoriai ir jų kūrybos aprašymai Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

Literatūros laikotarpiai, autoriai ir kūriniai

Literatūros laikotarpiai, autoriai ir kūriniai Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą

Vincas Krėvė-Mickevičius (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a.)

Vincas Krėvė-Mickevičius (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a.) Lietuvių kalba Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt