Neįgalumas ir neįgaliųjų integracija

Lietuvos nacionalinės politikos tikslas – Euro-atlantinė integracija – ir pasirašyti tarptautiniai dokumentai įpareigoja vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, vadovautis Europos Sąjungos teisiniais dokumentais, paisyti tarptautinių nuostatų ir bendrai priimtų rekomendacijų visose visuomenės gyvenimo srityse. Socialinė bei specialiųjų poreikių asmenų ugdymo politika privalo atitikti bendrą nacionalinės politikos kontekstą, t.y. būti grindžiamos tarptautiniais reikalavimais užtikrinant socialinę specialiųjų poreikių asmenų apsaugą bei ugdymą(si) pagal jų gebėjimus ir interesus.
Darbo aktualumas. Specialiųjų poreikių asmenų (SPA) ugdymas turėtų būti neatskiriama integruota Lietuvos švietimo ir mokslo sritis bei sudaryti vieną svarbiausių neįgalių asmenų socialinės integracinės politikos dalį, apimančią formalųjį ikimokyklinį, pradinį, vidurinį ir profesinį ugdymą, aukštąjį išsilavinimą, suaugusiųjų švietimą bei jų neformalųjį ugdymą.
Norėdami aptarti bet kokias neįgaliųjų problemas, turime pripažinti, kad neįgalieji yra mūsų visuomenės nariai, turintys tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai ir jiems turi būti sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės.
Darbo objektas. Darbo objektas – neįgaliųjų integracija per mokymąsi.
Darbo tikslas. Darbo tikslas – išanalizuoti neįgaliųjų integraciją per mokymąsi.
3. Pateikti išvadas.
2.Neįgalumo samprata
Pirmiausia, norint kalbėti apie neįgalumą ir požiūrį į negalią reikėtų apsibrėžti, kas apskritai yra negalia ir kaip ji suvokiama. „Socialinio darbo žodyne neįgalumas apibūdinamas kaip fizinė ar protinė kliūtis, kuri trukdo ar riboja individo gebėjimą funkcionuoti kaip kiti“1.
Ankščiau neįgaliųjų visuomenėje lyg ir nebuvo: jie gyveno izoliuotose institucijose. Neįgalieji buvo tarsi už socialinio gyvenimo ribų. Apie juos arba nieko nebuvo žinoma, arba jiems buvo suteikiamas specifinis, griežtai apibrėžtas socialinis statusas (pvz., invalidas, pagalbinės mokyklos auklėtinis ar pan.). Netgi, terminologijoje visiškai legaliai buvo vartojami tokie neįgaliuosius apibūdinantys terminai: „debilas“, „daunas“, „imbecilas“ ir pan.
Šiandien, demokratinių procesų dėka, neįgaliųjų socialinė padėtis pradėjo kisti. Jie vis dažniau tampa žiniasklaidos dėmesio objektu, socialinio gyvenimo dalyviais. Terminija taip pat pasidarė humaniškesnė. Tačiau, visuomenės požiūris į neįgaliuosius, vis dar, yra pagrindinė kliūtis, trukdanti plėtotis integracijos procesui tiek į pačią visuomenę, tiek į bendrojo lavinimo mokyklas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!