• Šalia įvairių socialinių grupių egzistuoja viena specifinė grupė - neįgalieji. Neįgaliųjų gyvenimo sąlygų tobulinimas visais laikotarpiais vyko kartu su represijomis, atstūmimu. Vienais laikotarpiais šis susirūpinimas ir pastangos pakeisti neįgaliųjų gyvenimą kilo dėl pačių neįgaliųjų iniciatyvos, o kitais laikotarpiais, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, iniciatyvą rodė kiti visuomenės nariai, kurie tiesiogiai nesusiduria su negale.
• 1. Atstūmimo (atskyrimo) etapas. Yra daug istorinių šaltinių, parodančių, kad neįgaliaisiais gimusius vaikus paprasčiausiai sunaikindavo – sudegindavo, išmesdavo į upes ar kitaip nužudydavo. Dažniausiai tokia lemtis ištikdavo naujagimius, kurių buvo akivaizdi fizinė negalė.
• 2. Globos (rūpinimosi) etapas. Monoteistinių religijų (islamo, krikščionybės) mokymas skatino gailestį artimam ir silpnesniam. Dėl šios ir kitų (dažniausiai ekonominių) priežasčių prie vienuolynų imta steigti prieglaudas akliems, luošiems, psichiškai nesveikiems.
• 3. Reabilitacijos (adaptacijos) etapas. Visuomenės demokratizacija, judėjimas už žmogaus teises skatino keisti paramos žmogui sampratą. Klasikiniu specialiojo ugdymo periodu apmokytas neįgalusis buvo paliekamas likimo valiai ir labdaros institucijų rūpesčiui. Pirmasis pasaulinis karas suluošino milijonus žmonių. Šio karo metu pradėtas vartoto ir reabilitacijos terminas.
• 4. Specialiojo ugdymo etapas. Nors aklų, kurčių ar kitų anomalijų turinčių vaikų ugdymo idėjų kilo jau Renesanso laikais, tačiau tokioms idėjoms įgyvendinti didžiausia paskata buvo didžioji prancūzų revoliucija. Konventas savo Žmogaus teisių deklaracijoje nurodė būtinybę pagelbėti nelaimės ištiktiesiems. F.Itard ataskaita Paryžiaus mokslo akademijai (1801) yra laikoma dokumentuota neįgaliųjų pradžia. Pradėtos kurti specialiojo ugdymo įstaigos vakarų Europos valstybėse ir Šiaurės Amerikoje. XIX a. per. Jau daug kur veikė aklųjų ir kurčiųjų institutai. Specialiojo neįgaliųjų ugdymo pradžia Lietuvoje irgi sietina su XIX a. pr. J Kosakovskis pirmasis dar 1805 m. mėgino įsteigti kurčiųjų mokyklą, bet jam nepavyko.
14.1. Neįgaliųjų žmonių padėties raida
• 5. Integracijos etapas. Žmogaus gyvenimo normalizavimas, socialinė jo integracija yra galutinis reabilitacijos tikslas. Pagrindinio reabilitacijos principo - integracijos išvestiniais principais tapo normalizacija, deinstitucionalizacija, decentralizacija, mokymas ir gyvenimas kuo mažiau apribotoje aplinkoje. Suaugusiųjų reabilitacija ir specialusis ugdymas susilieja į bendrą koncepciją. Galutinai susiformavo įstatymai,...
Šį darbą sudaro 3847 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!