Nedemokratiniai politiniai režimai

Klaipėda, 2007
Įvadas
Politinio režimo sąvoka svarbi ne tik politologijai, bet ir įvairiems kitiems mokslams: teisės mokslui apskritai, ypač konstitucinei teisei, net filosofijai. Su demokratijos, demokratinio režimo sąvoka susiduriame itin dažnai, tačiau šios sąvokos prasmė yra perdaug plati, kad būtų galima ją apibrėžti vienareikšmiškai. Tad neatsitiktinai demokratijos idėja, būdama viena iš svarbiausių, pamatinių šiandieninio pasaulio idėjų, kartu išlieka ir viena labiausiai diskutuojamų temų. Taip pat ir nedemokratiniai politiniai režimai, šiandien jau bebaigiantys nueiti nuo politinės arenos, svarbūs ne tik kaip istorinių tyrinėjimų objektas. Jų nagrinėjimas svarbus valstybės mokslui, nes gali padėti suprasti tam tikrų politinių procesų, vedančių prie demokratijos žlugimo priežastis ir mechanizmus. Politikos mokslų ir konstitucinės teisės srityje šie tyrinėjimai padeda kurti tam tikrus valstybės bei jos teisės modelius, kurie yra pajėgūs užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.
Šiame darbe aptariama politinio režimo sąvoka, šios mokslo kategorijos vieta valstybės teorijoje, jos reikšmė visapusiškai apibūdinant valstybės formą. Taip pat apibūdinamos atskiros nedemokratinių politinių režimų rūšys.
Darbo tikslas. Naudodamasis įvairia literatūra šiuo darbu aš siekiu įsigilinti į politinių režimų sampratą, susipažinti su nedemokratinių režimų teorijomis.
Darbo uždaviniai:
1) Pateikti valstybės valdymo formos sampratą;
2) išnagrinėti politinio režimo samprata ir jo reikšmė;
3) pateikti autoritarinių režimų bruožus ir jų klasifikaciją;
4) pateikti totalitarizmo bruožus.
Valstybės valdymo forma
Valstybės valdymo forma – tai valstybės valdžios organizacijos forma, kuria nusakomas valstybės valdžios šaltinis, aukščiausiųjų valstybės valdžios institucijų sudarymo tvarka, jų struktūrą, jų teisinę padėtis ir tarpusavio santykių principai1. Valstybės valdymo formos skiriamos pagal tai, kokiu keliu užimamos valstybės vadovo pareigos. Monarchija – tai vieno asmens valdžia, užimama paveldėjimo keliu. Istorijoje monarchija buvo grindžiama dieviška valdovo valdžios kilme. Tačiau monarchijos nėra tik istorinių tyrimų objektas, jos egzistuoja ir šiais laikais, nors jų reikšmė gerokai pakito. Kaip pavaizduota schemoje, monarchija gali būti absoliutinė ir konstitucinė (ribota). Absoliutinėje monarchijoje visa valdžia priklauso monarchui: jis leidžia įstatymus, skiria aukščiausius valstybės pareigūnus, vadovauja vykdomajai valdžiai, vykdo aukščiausios teisminės valdžios funkcijas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!