Nedarbas Lietuvoje 1992 – 2004 metais, jo priežastys

Viena svarbiausių makroekonominių problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos „sveikatos“ rodiklių.
Mokslininkų požiūris į nedarbą kito priklausomai nuo situacijos darbo rinkoje. Pradėjus formuotis naujam požiūriui į nedarbą imta manyti, kad bedarbiai darbo neturi tik trumpą laiką. Be to, daugelis žmonių ieško darbo pirmą kartą arba geresnio, palyginti su tuo, kurį dirbo, ir todėl, vengdami apsirikti, jo kurį laiką ieško, t.y. būna bedarbiais. Tuo remiantis teigiama, kad nedarbas atspindi tik pokyčius, būdingus dinamiškai ekonomikai, o ne išteklių švaistymą, ir nesąs opi problema. Požiūrio į nedarbą kaip problemą pokyčius lėmė tai, kad pokario laikotarpiu jis niekada nepriartėjo prie Didžiosios depresijos lygio, kuris, pavyzdžiui, JAV sudarė 25 procentus.
Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje nedarbo lygis smarkai išaugo Europoje: pavyzdžiui, Vokietijoje 1997 m. pradžioje buvo 12,2 proc. ir viršijo Didžiosios depresijos metų nedarbo lygį. Gana aukštas 1995 m. jis buvo Ispanijoje – 22,7 proc., Suomijoje – 17,0 proc., Italijoje – 11,8proc. Nedarbas tapo įprastu reiškiniu ne tik Vakarų, bet ir Vidurio bei Rytų Europos šalyse.
Aukštu nedarbo lygiu susirūpino ne tik atskirų šalių vyriausybės, bet ir Europos Sąjungos institucijos, Tarptautinė darbo organizacija ir kt. [ 3, 368 p.]
1. NEDARBAS IR GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS
Nedarbo kategorija glaudžiai susijusi su darbo jėgos sąvoka. Todėl, kalbant apie nedarbą, būtina suprasti apie darbo jėgą ir kitas artimas sąvokas.
Darbo jėga – tai dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai, kitaip tariant, žmonės, kurie nori ir gali dirbti. Darbo jėgos šaltinis yra šalies gyventojai. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys gali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo jėga nelaikomi ir kareiviai, studentai, ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkė.
Bedarbiai – darbingi asmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!