Nedarbas ekonomikos referatas

8. NAUDOTA IR CITUOTA LITERATŪRA: 16
2. ĮVADAS
Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų beveik visose valstybėse. Vien tik Europos Sąjungos šalyse, ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį buvo daugiau kaip 19 milijonų bedarbių. Todėl kiekvienos valstybės vyriausybės misija yra sudaryti sąlygas kiekvienam šalies gyventojui, norinčiam ir galinčiam dirbti, savo darbu užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį.
Nedarbas gali sukelti didžiulius mikroekonominius ir makroekonominius nuostolius, be to, stabdo asmenybės tobulėjimą, jos integraciją į valstybės socialinį ir ekonominį gyvenimą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas.
Nedarbas yra viena sunkiausiai sprendžiamų ekonomikos problemų jau seniai. Po Antro Pasaulinio karo buvo tikimasi garantuoti aukštą užimtumo lygį, per trumpą laikotarpį sustabdyti nedarbo augimą. Ši euforija baigėsi praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai išaiškėjo, jog užimtumo didinimas norimų rezultatų neduoda. Nedarbas pradėjo sparčiai didėti ir tapo ilgai trunkančiu reiškiniu. Susiklosčiusi situacija nulėmė makroekonominės teorijos revizijos būtinumą ir naują orientaciją užimtumo politikoje.
Tad šio darbo tikslas yra išsiaiškinti nedarbo sąvoką, jo formulę, priežastis, kurios nulemia tokį didelį nedarbingumo lygį bei pasiaiškinti, kas yra Filipso kreivė.
3. NEDARBO SĄVOKA (APIBRĖŽIMAS)
Norėdami išsiaiškinti „nedarbo“ sąvoką, pirmiausia turėtume suprasti kitas su ja glaudžiai susijusias sąvokas. Viena iš jų – darbo jėga. Darbo jėga yra visi dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai, t.y. žmonės, kurie nori ir gali dirbti. Darbo jėgos šaltinis yra šalies gyventojai. Gyventojų sąvoka apibrėžiama labai paprastai: tai nuolatiniai šalies gyventojai, skaičiuojami metų pradžioje. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) gyventojus yra suskirsčiusi į ekonomiškai aktyvius ir neaktyvius bei sudariusi gyventojų klasifikacijos schemą, kuri yra pateikta žemiau.
Ekonomiškai aktyvūs gyventojai – gyventojų dalis, sudaranti darbo jėgos pasiūlą prekių ir paslaugų gamyboje. Aktyvūs gyventojai gali būti užimti, t.y. turėti darbą, ir būti bedarbiais. Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose, organizacijose ir ūkiuose, taip pat asmenys, atliekantys karinę tarnybą ir laikinai nedirbantys. Bedarbiai –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!